.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

Kulturė 5 - 12 FJALĖT QĖ ZAKONISHT SHKRUHEN GABIMISHT

www.gazetaexpress.com

      

12 FJALĖT QĖ ZAKONISHT SHKRUHEN GABIMISHT

 

 

​            Gjuhėtarėt dhe akademikėt tanė tėrheqin vėmendjen vazhdimisht pėr kujdes nė mirėshkrimin dhe mirėshqiptimin e shqipes, e cila, pėr fat tė keq, si ēdo fushė e jetės, vijon tė mbetet nė tranzicion.

 

 

 

            Gjuhėtarėt dhe akademikėt tanė tėrheqin vėmendjen vazhdimisht pėr kujdes nė mirėshkrimin dhe mirėshqiptimin e shqipes, e cila, pėr fat tė keq, si ēdo fushė e jetės, vijon tė mbetet nė tranzicion. Pa dashur tė vėmė gishtin tek fajtorėt, nuk mund tė lėmė pa pėrmendur “kontributin” e klasės politike, tė vetėquajturve “opinionistė” e “analistė”, por edhe shumė gazetarėve tė medias sė shkruar e elektronike, tė cilėt, pa pasur kulturė tė mjaftueshme gjuhėsore, flasin me kompetencė sidomos pėr gjėrat qė nuk i njohin.

            Pr. Dr. Pajtim Bejtja para pak kohėsh, ka shkruar njė artikull pėr deformimet nė gjuhėn shqipe: “Te deformimet qė i bėhen gjuhės shqipe mund tė ndalet gjatė, pasi ato janė tė
shumta dhe janė vėnė nė dukje nė mjaft shkrime nga specialistėt e gjuhės. Fakti qė deformimet bėhen me shumicė edhe nga njerėzit publikė, qė supozohet tė kenė njė nivel tė lartė kulturor, tregon se kultura gjuhėsore te ne ėshtė pėrgjithėsisht e nivelit tė ulėt, gjė qė kėrkon vėmendje dhe masa nga ana e organeve dhe e institucioneve pėrkatėse, duke filluar nga ato arsimore. Nga ana tjetėr, edhe vetė personat publikė (dhe jo vetėm kėta), sidomos gazetarėt, duhet tė bėjnė pėrpjekje vetjake pėr rritjen e kulturės sė tyre gjuhėsore, duke e quajtur atė si pjesė pėrbėrėse tė kulturės profesionale. Nė kėtė mes nuk duhet harruar qė gjuha ėshtė njė nga tiparet themelore tė identitetit kombėtar.”

            Nisur nga ky citim, ne po e nisim nga fundi, pra nga vetja. Mė poshtė, kemi renditur vetėm 12 fjalė qė i pėrdorim ēdo ditė, por qė shpesh hasin deformim nė drejtshqiptim dhe drejtshkrim.


            Shkruhet: gjithėēka ose gjithshka

            Duhet: gjithēka


            Ė-ja fundore e fjalės gjithė bie nė fjalėt e pėrngjitura, si: gjithēka, gjithherė, gjithēmos, gjithfarė, gjithkah, gjithkund, gjithkush, gjithmbarė, i gjithmbarshėm, gjithmonė, gjithnjė, gjithsaherė, gjithsecili, gjithsesi etj.


            Shkruhet: agjensi

            Duhet: agjenci


            Fjalėt e huaja nga burimi latin e neolatin me c do tė shkruhen me c e jo me s. Po ashtu, fjalėt me burim grek a latin, qė kanė njė g pėrpara zanoreve i dhe e, shkruhen me gj (dhe jo me xh) ashtu si shqiptohen; p.sh.: agjenci, gjeografi, gjeometri, gjeneratė, gjenezė, gjimnastikė, higjienė, origjinė etj. Nė agjencitė turistike ku shkruhet si nė rastin e fotos, meritoni njė paketė "all inclusive."


            Shkruhet: djath

            Duhet: djathė


            Shkruhet -ė-ja fundore te emrat mashkullorė dhe shumica e emrave mashkullorė qė pėrdoren edhe si asnjanės: atė, burrė, djalė, gjalmė, gjumė, kalė, lėmė, lumė; ballė (balli, ballėt), brumė (brumi, brumėt), djathė (djathi, djathėt), drithė, drithėra, dyllė, dhallė, dhjamė, gjalpė, mjaltė, ujė, ujėra etj.;


            Shkruhet: marrdhėnie, mardhėnie, marrėdhėnje

            Duhet: marrėdhėnie


            Emrat femėrorė foljorė me prapashtesėn -je e ruajnė j-nė nė trajtėn e pashquar dhe tė shquar tė njėjėsit dhe tė shumėsit; p.sh.: ardhje, derdhje, dalje, lidhje, marrje, mbėshtetje, pritje, shitje, tretje etj. Por ku bashkohet j-ja me n-nė, do tė shkruhen nie dhe jo nje; p.sh.:  dhėnie, marrėdhėnie, parathėnie, etj. Kėshtu do tė shkruhet edhe gie dhe jo gje djegie (e jo djegje), shmangie, lagie etj. Me j do tė shkruhen edhe emrat femėrorė me -ije dhe -ijė, nė tė cilėt j-ja i pėrket temės sė fjalės dhe ndihet kudo; p.sh.: anije, anija, anijeje; fije,
fija; shije, shija; bijė, bija; mijė, mija; vijė, vija, fėmijė, fėmija, fėmijėt a fėmi, fėmija, etj.

 

 

 

            Shkruhet: Lagja

            Duhet: Lagjja


            (Shpjegimi nė rastin e lagjes ėshtė si te marrėdhėnie). Nė rast se do ndeshni njė tabelė nė qytet me Lagja “Luigj Gurakuqi”, shtojini edhe njė –j, pra Lagjja “Luigj Gurakuqi”. Dikush do ta fiksojė, patjetėr.


            Shkruhet: ēertifikatė

            Duhet: certifikatė


            Nė pajtim me shqiptimin e sotėm letrar, fjalėt me burim nga latinishtja a nga gjuhėt romane, si edhe nga greqishtja, tė cilat nė gjuhėn shqipe kanė njė c tė ndjekur nga zanorja e ose i, shkruhen me c dhe jo me ē apo me s: celebrim, celular, centralist, centralizoj, certifikatė, procedurė, proces, etj.;


            Shkruhet: e dielė

            Duhet: e diel (pa ė-fundore)


            Ditėn e shtatė tė javės, Zoti e bėri pushim. Edhe ė-ja fundore nė kėtė rast ėshtė gjithmonė pushim. Nuk shkruhet ė-ja fundore tek tė gjithė emrat, te tė cilėt grupi i zanoreve ie ndiqet nga njė bashkėtingėllore e lėngėt (l, ll, r) dhe tė gjitha fjalėt e formuara prej tyre: e diel, diell, miell, qiell, etj.; diellor, pėrmiell, miellzim, qiellor, etj.;


            Shkruhet: Digjitalizim

            Duhet: Dixhitalizim


            Nė pajtim me shqiptimin e sotėm letrar, fjalėt qė burojnė kryesisht nga greqishtja, latinishtja e nga gjuhėt romane dhe qė nė shqipen kanė njė gj tė ndjekur nga njė e ose i, shkruhen me gj. Por dixhitalizim ėshtė njė fjalė, kryesisht e re e shqipes, dhe me dixhitalizimin e sistemit tė arsimit nė Shqipėri, pėrmes futjes sė tabletave nė shkollė, ka pasur konfuzion edhe nga vetė Ministria e Arsimit pėr rastin nė fjalė, meqenėse herė e shkruan digjitalizim e herė dixhitalizim. Pėr kėtė, nė njė deklaratė publike pak kohė mė parė, akademiku Jorgo Bulo ka thėnė: “Dixhitalizim ėshtė fjalė e re nė fjalorin e shqipes dhe ka krijuar konfuzion, por duhet tė shkruhet me “xh” dhe jo me “gj”, sipas rregullit tė drejtshkrimit tė shqipes, qė fjalėt e huaja shkruhen ashtu siē shqiptohen”.

 

            Shkruhet: vėnd

            Duhet: vend


            Sė bashku me qendėr – jo qėndėr, mendje jo mėndje; fle jo flė; qendėr jo qėndėr Shkruhen me e (dhe jo me ė) fjalėt ku kjo zanore ėshtė e theksuar dhe ndiqet ose ka qenė ndjekur nė tė kaluarėn nga njė bashkėtingėIlore hundore (m, n, nj). Me e shkruhen gjithashtu fjalėt e prejardhura ose tė pėrbėra tė formuara prej tyre, pavarėsisht nga lėvizja e theksit: (mė) dhemb, dhembje, femėr, femėrore, gjemb, e premte, rremb, shemb, shembull, shembullor, i shtrembėr, shtrembėroj, tremb, thembėr, zemėr, zemėroj etj.; argjend, argjendar, brenda, brendi, i brendshėm, mendje, mendoj, mendim, pėrmend, zėvendės, zėvendėsoj etj.; e enjte, gėshtenjė, ndenja, (i, e) ndenjur, shenjė (por shėnoj, shėnim), (i, e) shenjtė, (i, e) shtrenjtė etj.


            Shkruhet: Mirėsevini!

            Duhet: Mirė se vini!


            Mirė se erdhe! Mirė se vjen! Mirė se rrini! Mirė se ju gjeta! Mirė ardhsh! Mirė vafsh! Mirė mbetsh! Qofsh mirė! Ju bėftė mirė!", shkruhen ndaras, jo bashkė, siē hasen zakonisht, sidomos nė institucionet arsimore, ku mėsohet gjuha shqipe. P.sh., thuajse nė tė gjitha fjalėt qė zakonisht shkruhen gabim shkollat, shohim “Mirėsevini, nxėnės tė dashur!”, e cila, sigurisht qė ėshtė shkruar gabim. Edhe nė hyrje tė shumė qyteteve, kjo shprehje gjendet e shkruar gabim: "Mirėsevini nė X qytet!" Kujdes! Kėto pasthirrma shkruhen bashkė vetėm kur ato kthehen nė emra, p.sh.: Pasi i uroi mirėseardhjen, e ftoi tė uleshin brenda. Fjala e mirėseardhjes. Darka (dreka) e mirėseardhjes. Nė shenjė mirėseardhjeje etj.


            Shkruhet: Qera

            Duhet: Qira


            Shumė njerėz e dinė se trajta e duhur ėshtė qera, madje ėshtė qesharake edhe kur korrigjojnė tė tjerėt kur e pėrdorin nė tė folur a tė shkruar qira. Nė fakt, kjo fjalė shkruhet me i dhe jo me e. I-ja nuk jepet me qira nė kėtė rast.


            Shkruhet: sėrisht

            Duhet: sėrish


            Sėrish hyn nė grupin e atyre fjalėve, tė cilave u shtohen “bishta”, si, p.sh., thuhet Yzberisht, nė vend tė Yzberish apo garazhd, nė vend tė garazh (siē duket ngatėrrohet garazhi me grazhdin, shkruan Prof. Bejtja)