Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

RRĖNJĖT TONA

Aforizma - 50 THĖNIE FRYMĖZUESE PĖR JETĖN DHE SUKSESIN NGA GOETHE

AFORIZMA

 

 

50 THĖNIE FRYMĖZUESE PĖR JETĖN DHE SUKSESIN NGA JOHANN WOLFGANG VON GOETHE (JOHAN VOLFGANG VON GĖTE)

            Johann Wolfgang von Goethe (Johan Volfgang von Gėte) ishte jo vetėm shkrimtar, por edhe piktor, shkencėtar, biolog, fizikant teorik, dhe dijetar. Ai ėshtė konsideruar si njė nga figurat mė tė mėdha nė letėrsinė perėndimore.

            I konsideruar nga Albert Ajnshtajn si “njeriu i fundit nė botė qė di ēdo gjė”.

            Johann Wolfgang von Goethe (Johan Volfgang von Gėte) ishte jo vetėm shkrimtar, por edhe piktor, shkencėtar, biolog, fizikant teorik, dhe dijetar.

            Dijetari gjerman themeloi edhe shkencėn e kimisė njerėzore dhe zhvilloi njė nga teoritė mė tė hershme tė njohura tė evolucionit.

            Ai ėshtė konsideruar si njė nga figurat mė tė mėdha nė letėrsinė perėndimore.

            “Fausti” i tij ėshtė quajtur njė nga veprat mė tė mėdha dramatike tė letėrsisė moderne evropiane.

            Drama poetike “Fausti”, 1808 ėshtė ende duke u lexuar dhe studiuar gjerėsisht dhe sot.

            Nė vepėr trajtohet sesi njeriu ia shet shpirtin djallit pėr hir tė njė dashurie, dhe qė nė fakt, pėrbėn njė betejė tė vėshtirė tė gjatė ndėrmjet njeriut dhe djallit.

            Gėte, njė nga poetėt mė tė mėdhenj nė Gjermani dhe Europė, ka ndikuar thellėsisht nė historinė e letėrsisė dhe mendimit evropian.

 

1- Ēfarėdo mendon tė bėsh, apo e ke ėndėrr, filloje. Guximi ka gjenialitet, pushtet dhe magji brenda.

2- Njerėzit pėrēmojnė atė qė s’e kuptojnė.

3- Pasuria ėshtė diēka qė mund tė ndihmojė nė jetė, por jeta nuk ėshtė diēka qė kalohet pėr tė grumbulluar para.

4- Nuk ka gjė mė tė frikshme se injoranca nė veprim.

5- Idetė e guximshme janė si lėvizjet e shahistėve qė mund tė sjellin humbjen e lojės, por krijojnė rastin pėr tė filluar njė lojė tė re, e cila mund tė fitohet.

6- Sjelljet e njė njeriu janė njė pasqyrė ku ai e sheh portretin e vet.

7- Njeriu fisnik i bėn pėr vete njerėzit fisnikė, dhe di si tė mbėshtetet tek ata.

8- Njeriu e vė veten nė nivelin me tė cilin tė tjerėt e vlerėsojnė.

9- Njė jetė e padobishme ėshtė njė vdekje e hershme.

10- Mosha na tregon ne sa fėmijė kemi mbetur.

11- Tė gjitha mendimet inteligjente janė menduar tashmė; e vetmja gjė e nevojshme ėshtė tė pėrpiqemi t’i mendojmė prapė.

12- Dijet qė kam unė mund t’i ketė ēdo njeri, por zemra ime ėshtė vetėm e imja.

13- Sundoje atė! Bėje botėn t’i shėrbejė qėllimit tėnd, por mos i shėrbe asaj.

14- Tregohu i njerėzishėm dhe pėrdor fjalė tė mira, sidomos pėr ata qė nuk janė tė pranishėm.

15- Bukuria ėshtė manifestim i ligjeve sekrete natyrore, tė cilat pėrndryshe do tė na fshiheshin ne pėrgjithmonė.

16- Tė jesh brilant nuk ka asnjė vlerė, nėse ti nuk respekton asgjė.

17- Disa defekte janė tė domosdoshme pėr hir tė individualitetit.

18- Karakteri formohet nėpėr shtrėngatat e botės.

19- Karakter, nė gjėrat e vogla apo tė mėdha, do tė thotė tė marrėsh pėrsipėr ato gjėra qė ti ndjehesh i zoti t’i bėsh.

20- Mirėkuptimi ėshtė gjenia e njerėzimit.

21- Korrektėsia luan shumė rol, por guximi mė tepėr.

22- Njė pėrgjigje korrekte ėshtė si njė puthje e ėmbėl.

23- Fati na i plotėson dėshirat, por nė mėnyrėn e tij, me qėllim qė tė na japė diēka pėrtej dėshirave tona.

24- Pėrēa dhe sundo, bėrtasin politikanėt; bashko dhe prij ėshtė kryefjala e menēurisė.

25- Mos iu nėnshtro shumė ndjenjave. Njė zemėr tepėr e ndjeshme ėshtė njė pasuri e palumtur nė kėtė tokė tė lėkundur.

26- Dyshimi rritet sa mė shumė qė tė dimė.

27- Mos ėndėrro ėndrra tė vogla, sepse ato nuk kanė fuqi t’i vėnė nė lėvizje zemrat e njerėzve.

28- Gabimi ėshtė i pranueshėm pėr ne sa kohė qė jemi tė rinj; por ai nuk duhet gėrmuar nė pleqėri.

29- Ēdo ditė ne duhet tė dėgjojmė tė paktėn njė kėngė tė vogėl, tė lexojmė nė poezi tė bukur, tė shohim njė pikturė tė arrirė, dhe, nėse ėshtė e mundur, tė flasim sa mė pak fjalė.

30- Tė gjithė duan tė jenė dikush; askush nuk do qė tė rritet.

31- Vajzat dashurohen pėr ato qė janė; djemtė pėr ēfarė premtojnė tė jenė.

32- Shkoni nė vendet e huaja dhe do tė arrini tė njihni gjėrat e mira qė i ke nė atdhe.

33- Urrejtja ėshtė aktive, zilia ėshtė pasive; por ka vetėm njė hap midis zilisė dhe urrejtjes.

34- Ėshtė i vdekur nė kėtė botė ai qė nuk beson nė njė botė tjetėr.

35- Ėshtė mė i lumturi, mbret apo bujk qoftė, ai qė gjen paqe nė shtėpinė e vet.

36- Unė mund tė tė them ty, mik i ndershėm, se kujt t’i besosh: besoji jetės; ajo tė mėson mė mirė se libri ose oratori.

37- Njihe veten? Nėse do ta njihja veten, do t’ia mbathja me tė katra. Mos o Zot qė ta njoh.

38- Dėgjoji bindjet e tė gjithėve, por dyshimet e tua mbaji pėr vete.

39- Nėse fillon tė mendosh pėr gjendjen tėnde fizike apo morale, zakonisht e gjen se je i sėmurė.

40- Nė fushėn e ideve ēdo gjė varet nga entuziazmi… nė botėn reale gjithēka qėndron mbi kėmbėnguljen.

41- Mė mirė tė mashtrohesh nga miqtė se t’i mashtrosh ata.

42- Secili ta pastrojė derėn e vet dhe e gjithė bota do tė jetė e pastėr.

43- Disa njerėz nuk kujdesen pėr paratė e tyre derisa iu mbarohen, tė tjerėt bėjnė tė njėjtėn gjė me kohėn e tyre.

44- Asgjė nuk ėshtė mė e vlefshme se dita e sotme.

45- Pasionet janė vese ose virtyte nė kulmet mė tė mėdha tė fuqisė sė tyre.

46- Burracakėt kėrcėnojnė vetėm kur janė tė sigurtė.

47- Gjėja mė e vėshtirė pėr t’u parė ėshtė ajo qė ke para syve.

48- Njeriut tė zgjuar i duket ēdo gjė qesharake, njeriut tė ndjeshėm i duket ēdo gjė e rėndė.

49- Ai qė zė vendin e parė rrallė e luan rolin kryesor.

50- Besoji vetvetes dhe do tė dish tė jetosh