.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Alkimia mes mitit dhe realitetit (2)

Shkruan: Sabir KRASNIQI

       ALKIMIA MES MITIT DHE REALITETIT  (2)

         Energjia, materia dhe jeta janė tri shikime tė manifestimit ekzistencial - harmoni universale e hyjnores dhe tokėsores, krijuesit dhe njeriut - m'u ashtu siē thotė edhe Ligji i Hermesit: "Si poshtė, ėshtė lartė, si lartė ėshtė poshtė". "Si ėshtė makrokozmosi, ashtu ėshtė edhe mikrokozmosi" - njė ndėrlidhuri ndėrmjet pjesėve mė tė imėta tė materies dhe atyre mė gjigante qė lėvizin nė gjithėsi. Ēdo lėvizje provokohet padyshim nga njė lloj energjie, sakaq, energjia ėshtė vetia themelore e materies, burimi i njė aksioni, i njė veprimtarie.

 

 

            I pasionuar pas alkimisė ishte edhe gjeniu Leonardo Da Vinēi. Nė kėrkim tė "eliksirit tė jetės", ai kishte ēarė me dhjetėra trupa njerėzish tė pajetė. Ditėn pikturonte "Darkėn e fundit", ndėrsa natėn eksperimentonte fshehurazi nė kufoma njerėzish, pasi nė atė kohė, pėr njė veprim tė tillė dėnoheshe me vdekje. Edhe pse Leonrado nuk arrita ta gjej "eliksirin e jetės", as nė gjakun e as nė zemrėn e kufomave, megjithatė, ai arriti tė zbuloj i pari sistemin e qarkullimit tė gjakut dhe tė dėshmoj se arterioskleroza nė enėt e gjakut ėshtė shkaktar i sulmeve nė zemėr.

            Kur jemi tek Leonrado dhe veprat e tija, pothuajse pėrherė enigmatike, qė edhe lėnė shumė mundėsi interpretimi, po e cekim portretin e Marias, tė cilin ai e kishte paraqitur nė sa piktura tė tij. Duke e pas parasysh qėndrimin e tij ateist, supozohet se Maria e paraqitur nė veprat e tij, e veēanėrisht, figura e saj tek piktura shumė e njohur murale nė kishėn Santa Maria delle Grazie tė Milaons, "Darka e fundit", nuk paraqet Shėn Marian - Zonjėn e bekuar, por njė Maria tjetėr - Maria Prophetissa. Maria Prophetissa ishte njė hebreje qė kishte jetuar nė Egjiptin antik dhe e cila nga alkimistet ishte shpallur "Shenjtore". Ajo ishte formuluese e principit, sipas tė cilit, secila substancė nė Tokė, ka njė trup dhe njė shpirt, pasuese e parimit tė  njohur dhe pranuar shumė mė vonė edhe shkencėrisht ku thuhet se secili element ka veti specifike.

            Ndoshta nuk do tė ishte e tepėr tė shkruhet nė kėtė artikull edhe pėr shkrimtarin dhe filozofin e shquar, Gėte (Johann Wolfgang von Goethe), gjegjėsisht pėr motivimin e tij pėr njėrėn nga veprat mė tė famshme botėrore - "Fausti-t". Nė dhjetor tė vitit 1768, kur Gėte ishte vetėm 19 vjeēar, goditet nga njė sėmundje e rėnd. Mjekėsia e atėhershme u tregua e pasuksesshme. Dr. Metz, njė alkimist i njohur, megjithatė, i mban shpresat e ndezura! Ai e pėrgatit njė pije (koktej) tė cilėn i jep Gėtes pėr ta pirė. Dhe si me magji, pas disa orėsh Gėte filloi ta rimarr veten dhe u shėrua plotėsisht. Qė nga kjo ditė, dhe deri nė fund tė jetės, ai iu pėrkushtua alkimisė. Aty gjente inspirimin pėr veprat e veta, edhe pėr "Faustin" e famshėm, vepėr tė cilėn ia pėrkushtoi tėrėsisht mjekut, shpėtimtarit tė tij, Dr. Metz-it.

            Dhe ta pėrfundojmė kėtė pjesė me njė zbulim mjaft interesant. Dy gjeolog nga Zelanda e Re, Stuard Simmons dhe Kevin Brown, pasi i rishikuan edhe disa herė shėnimet, paraqitėn para mediave tė dhėnat e tyre sensacionale: Ata kishin zbuluar nė shtetin e vogėl tė kontinentit australian, Papua-Neuguinea njė minierė ari, me kapacitet enorm! Nė kushte normale, nevojiten miliona vite deri sa tė krijohet njė rremb ari nė njė masė gurore. Nė minierėn Ladolam, nė Papua-Neuguinea, pėr njė proces nevojiten vetėm 55 000 vite!

            Ari deponohet nė shtresat gurore, nėse ai mė parė ėshtė larė me ujė qė buron nga shtresat tė thella tė tokės me temperaturė mbi 200 gradė celsius dhe i cili ka pėrmbajte tė squfurit. Simmons dhe Brown me zbulimin e tyre dėshmuan bindjet e alkimistėve! Ata thonė: "Nėse shkohet me kėtė sistem, vetėm brenda disa dekadave,  mund tė rimbushen sėrish me shtresa ari shkėmbinjtė e njė miniere".

            Pėr atė qė alkimistėt ishin qė moti tė bindur se ari "rritet" (krijohet) nga dheu, e vėrtetuan edhe zbulimet mė tė reja shkencore, gjegjėsisht, njė tjetėr shkencėtar australian, Frank Reith. Ai hulumtoi gjatė nėpėr galeritė nėntokėsore tė minierave tė arit, dhe aty zbuloi njė lloj baktere e cila nga pėrmbajtja e dheut thith njė sasi tejet tė vockėl ari dhe e deponon nė trupin e vet. Pse e bėnė kėtė? Mikrobiologu Derek Lovley, nga Universiteti i Masachusetts nė Amherst, thotė: "Ato baktere e shfrytėzojnė arin, sikurse ne oksigjenin!". Me kėto baktere Lovley eksperimenton edhe nė laborator. Brenda disa ditėsh thėrrmija tejet tė imėta ari dukeshin nė thjerrėzėn e mikroskopit. Kėto baktere energjinė e tyre e tėrheqin nga metalet e liruara nė ujė. E pėr ta zhvilluar njė proces tė ngjashėm, Lovley gjatė eksperimentimit, futi nė ujė elektrone tė cilat provokonin lirimin e mineraleve, pra edhe tė arit, tė cilin e absorbonin pastaj kėto baktere. Athua kishin arritur edhe alkimistėt ta vrojtonin njė gjė tė tillė?! Sidoqoftė, ata ishin tė bindur pėr lidhshmėrinė mes materieve tė gjalla dhe atyre, tė ashtuquajtura "tė vdekura". Ata i njihnin ligjet e hermetizmit sipas tė cilave jeta ėshtė njė dhe e pandarė, por format nė tė cilėn ajo paraqitet janė pambarimisht tė shumėllojshme dhe tė ndryshme. Pėr ta, ndarja e botės nė materie tė gjallė dhe tė vdekur ishte koncept i rrejshėm. Edhe ato gjėra qė nga forma e jashtme duken tė "vdekura", siē ėshtė edhe ari, nė fakt, nė to ē'thuren energji enorme tė atomit, por lėvizja harmonike e elektroneve rreth bėrthamės sė atomit, dhe shpejtėsia e tyre tejet e madhe, reflektojnė tek receptorėt tonė (qė janė tė kufizuar mjerisht), ngurtėsinė e metalit, gjegjėsisht tė ari.

 

            Alkimia nė planin shpirtėror (psikik)

 

            Energjia, materia dhe jeta janė tri shikime tė manifestimit ekzistencial - harmoni universale e hyjnores dhe tokėsores, krijuesit dhe njeriut - m'u ashtu siē thotė edhe Ligji i Hermesit: "Si poshtė, ėshtė lartė, si lartė ėshtė poshtė". "Si ėshtė makrokozmosi, ashtu ėshtė edhe mikrokozmosi" - njė ndėrlidhuri ndėrmjet pjesėve mė tė imėta tė materies dhe atyre mė gjigante qė lėvizin nė gjithėsi. Ēdo lėvizje provokohet padyshim nga njė lloj energjie, sakaq, energjia ėshtė vetia themelore e materies, burimi i njė aksioni, i njė veprimtarie. Po ashtu, sipas hermetizmit, qė ėshtė edhe bazamenti i alkimisė, ēdo lloj energjie, ēdo manifestim ekzistencial, nė cilėndo mėnyrė, pėrmban nė vete dije. Dhe kjo dije zhvillohet pėrmes spirales kozmike, ose siē quhet ndryshe, "dije kozmike", "energji hyjnore", e nė kėtė spirale bėnė pjesė edhe qenia mė e pėrsosur, shėmbėlltyra e Krijuesit, njeriu, qė supozohet tė ketė edhe formėn mė tė lartė tė dijes. Edhe katėr elementėt themelorė: ajri, zjarri, uji dhe toka, nė planin shpirtėror, nuk janė asgjė tjetėr, pos njė nyjė nė procesin e evolucionit transcendental, dukuri pėrmes sė cilave "dija kozmike", "energjia hyjnore", paraqitet dhe ndryshon, duke kaluar nga njė gjendje nė tjetrėn.

            Ta cekim se tė gjitha format e jetės u janė tė nėnshtruar ligjeve tė evolucionit, gjithēka lėviz drejt formės mė tė lartė dhe mė tė pėrsosur tė ekzistencės. Edhe synimi i natyrshėm i njeriut pėr deponimin e pėrpjekjeve pėr zbulime (nė mikrokozmos) paraqet pasqyrimin e ligjit tė pėrgjithshėm tė evolucionit (nė makrokozmos). Ato lėvizje, thėnė shkurtimisht, janė pėrparime kah format mė tė larta dhe mė tė pėrsosura tė dijės. Janė investime dhe pėrpjekje pėr ta arritur piedestalin mė tė lartė tė pėrsosmėrisė shpirtėrore, pėrndritjen, niveli astral, shenjtėrinė, e me kėtė edhe amshueshmėrinė, pėr t'u bėrė pjesė e elementit tė pestė - pjesė e akashės, caqe kėto shumė tė njohura dhe synime parėsore tė besimtarėve tė devotshėm. Pėr besimtarėt e mirėfilltė por edhe pėr alkimistėt, vdekja nuk ekziston, por ekziston vetėm transformimi i gjendjeve, ndėrrimi i dimensioneve.

            Gjithēka qė ekziston, si nė univers, ashtu edhe tek qenia njeri, ekziston nė njėrėn nga gjendjet e kėtyre katėr elementeve themelorė ose ambiental, qė ne po i quajmė elemente kozmike. Gjithēka qė ėshtė krijuar, qė krijohet, kalon nėpėr kėto katėr element kozmik, nėpėr kėtė nyje tė procesit evolutiv, nga trajta mė e ulėt, drejtė mė tė lartės, duke pėsuar edhe ndryshime, duke u transformuar nga njė gjendje nė tjetrėn.

            Elementi i tokės - Elementi bazė i veprimtarive nė fushėn e alkimisė, por edhe zanafilla e krijimit tė njeriut (sipas religjioneve) nga Krijuesi. Shkenca (qė njeh deri mė sot 92 element natyror) ka vėrtetuar se, pothuajse tė gjitha elementet qė ekzistojnė nė natyrė, ekzistojnė edhe tek qenia njeri. Edhe alkimistėt eksperimentet e tyre i kanė zhvilluar duke pėrdor kėta element natyror, por edhe Zoti, m'u nga kėta element pėrbėrės ka modeluar krijesės mė tė pėrsosur - njeriun. Toka paraqet stabilitetin, peshėn, masėn. Edhe nė planin material (fizik) edhe nė atė shpirtėror (psikik), elementi i tokės pėrfaqėson bazėn elementare tė ekzistencės.

            Elementi i ujit - Uji ėshtė element pastrues, ndėrtues, ushqyes dhe burim i domosdoshėm pėr jetėn. Dheu pa ujė do tė thahet pėr pak kohė - do tė bėhet shkretėtirė, nuk do tė ketė mė vlerė, pasi nuk mund tė jap asnjė lloj fryti. Secili nga ne e dimė se, pėr tė krijuar brumin fillestar tė diēkaje, ėshtė i domosdoshėm elementi i uji. Me kėtė brumė kanė eksperimentuar edhe alkimistėt, po me kėtė brumė (baltė), Krijuesi i ka dhėnė formė krijesės sė tij. Gjendja e ujit, nė rrethana normale, pa ndikim tė ndonjė lloj energjie, ėshtė e qetė - jo aktive. Natyra e tij nė kėtė gjendje ėshtė e butė, por edhe ftohtė.

            Elementi i zjarrit - Veti bazė e elementit tė zjarrit ėshtė nxehtėsia. Ngritja e temperaturės vė nė lėvizje grimcat e trupave dhe me kėtė aktivizon energjinė e cila ėshtė burimi i vitalitetit, entuziazmit, aktiviteteve, pra fuqi e gjithėmbarshme, qė kuptohet - ndėrton ose rrėnon. Derisa natyra e tokės dhe ujit ėshtė e qetė, natyra e zjarrit ėshtė gjithnjė aktive, shpėrthyese,  ekspansioniste. Elementi i zjarrit i vė nė lėvizje edhe elementin e tokės edhe tė ujit. Brumi i krijuar nga dy elementėt e  parė, me ndihmėn e elementit tė zjarrit, finalizohet.

            Elementi i ajrit - Ajri ėshtė element  i pėrsosmėrisė, element qė drejtpeshon, qė plotėson ēdo gjė, element qė i jep jetė, formės sė finalizuar nga tre elementėt e tjerė, m'u ashtu siē i dha jetė, pėrmes frymės, krijesės sė modeluar nga balta, vetė Krijuesi.

            Kėta katėr element janė edhe baza e ligjit tė amshueshmėrisė, ligjit tė pėrhershėm tė ndryshimeve: lindjes, zhvillimit, transformimit, shpėrbėrjes...

            Kėtu qėndron edhe magjia, sekreti i alkimisė sė brendshme, asaj nė planin, nivelin mė tė lartė tė niveleve tė mundshme shpirtėrore: lėvizja drejtė formave mė tė larta tė pėrsosmėrisė ekzistenciale, transformimi nga pėrbėrja mė e ulėt, ajo materiale, qė herdokur shpėrbėhet dhe i kthehet elementit tė tokės, drejt trajtės mė tė lartė, elementi eterik, bashkimit, njėsimit, me unin e vėrtet, me vet shpirtin, me frymėn e Krijuesit. Sinteza e tė qenit njė me Krijuesin, nė fakt, ishte dhe mbetet synimi parėsor i alkimistėve.

 

 

            Ndėrsa nė nivelet mė tė ulėt tė transformimit shpirtėror, thėnė mė thjesht, nė jetėn e pėrditshme, sekreti i alkimisė sė brendshme qėndron nė jetėsimin e synimeve pėrmes formave tė ndryshme psikologjike. Kėtu bėhet fjalė pėr transformimin e vetive negative, gjegjėsisht shprehive dhe emocioneve tė padėshiruara, nė veti pozitive: urrejtjes nė dashuri, dėshpėrimit nė gėzim, vuajtjes nė lumturi, mjerimit nė mirėqenie, frikės nė guxim, dėshtimit nė sukses etj., me njė fjalė, transformimin e mendimeve. 

            Trupi i njeriut edhe nė nivelin mė tė ultė tė transformimit, nė planin shpirtėror, paraqet elementin e tokės - bazėn elementare tė  ekzistencės, strukturat e pėrgjithshme tė molekulave organike.

            Tė gjithė e dimė se trupi unė pėrbėhet nga njė pėrqindje e madhe e ujit: kockat e njeriut pėrmbajnė 22%  tė lėngut tė ujit, shtresimet dhjamore 25%,  indet muskulore pėrmbajnė rreth 75% , ndėrsa plasma e gjakut pėrmban mbi 90% tė kėtij elementi jetėsor. Megjithatė uji ndryshon gjendjen varėsisht prej temperaturės - nėn minus 0, molekulat tėrhiqen fort dhe nuk lėvizi dhe kėshtu uji kalon nė gjendje tė ngurtė. Kjo gjendje ėshtė e pavlerė - nuk ka aktivitet. Nė nyjėn e procesit transformues shpirtėro (psikologjik), njeriu nė kėtė gjendje ėshtė pasiv, pa vullnet, i dėshpėruar, i demoralizuar, i mjerė, depresiv. Mund tė thuhet se kjo ėshtė gjendje e pa jetė e njeriut.

            Me rritje e temperaturės, molekulat fitojnė energji dhe "rrėshqasin" mes tyre, duke ndryshuar gjendjen nė tė lėngėt. Nė kėtė gjendje, gjithnjė nė nyjėn e procesit transformues shpirtėror, fillojnė tė mbushėn hapėsirat dhe tė nivelizohen ato. Edhe kėtu aktivitetet janė tė kufizuara ose, sipas ligjit tė zakonshėm tė ujit, ato "rrėshqasin" tė pakontrolluara, varėsisht prej rastėsive, kuptohet tatėpjetė! Dėshpėrimi apo gėzimi, vuajtja apo lumturia, mjerimi apo mirėqenia, sukses apo dėshtim nė kėtė fazė janė produkte tė rastėsisė. Ky proces i takon elementit tė ujit.

            Pėr ta vėnė nė lėvizje kėtė pėrbėrės kryesor tė trupit tė njeriut, pėr t'i kontrolluar mendimet, pėr tė synuar caqeve e dėshiruara, jetėsimin e tyre, nevojitet energji. Ėshtė nxehtėsia - elementi i zjarrit qė ngritė temperaturėn, aktivizon energjinė e cila, siē e kemi cekur edhe mė lartė, ėshtė burim i vitalitetit, burimi i motivimit, burimi i frymėzimit, burim i imagjinatės, burim i entuziazmit, burim i tė gjitha aktiviteteve mendore pėr realizimin e qėllimeve tė pėrcaktuara.  Kjo energji shpėrthyese aktivizon neuronet tona, i vė nė lėvizje miliarda qeliza, molekulat e tė cilave fitojnė aq shumė energji, sa pėrhapėn nė tė gjitha drejtimet dukė kaluar kėshtu nė gjendje tė gaztė, nė avull.

            Avulli - elementi i ajrit, ngjitet pėrpjetė, lėviz me lehtėsi drejtė lartėsive, atje ku ėshtė gjithēka e kristaltė, e pėrsosur dhe hyjnore. Edhe pse nė dukje tė lė pėrshtypjen e njė energjie tė qetė ose thėnė mė saktė, tė plogėsht, megjithatė fuqia e tij ėshtė enorme! Ėshtė aq e madhe kjo fuqi, sa, siē e dimė tė gjithė, ėshtė nė gjendja ta vė nė lėvizje njė kompozicion tė madh vagonėsh treni, qindra tonelatash tė rėnda. Ky ėshtė sekreti i alkimisė sė brendshme, atij transcendental: i njėjti komponent, e njėjta pėrbėrje - H2O, por nė procesin transformues, me fuqi tėrėsisht tė ndryshme.

 

            Vazhdon....

 

(1)                (3)