Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Argėtime - Anekdota popullore shqiptare (10)

ANEKDOTA POPULLORE SHQIPTARE (10)

      Anekdotat, kėto thėnie tė menēura, kėto tregime tė shkurtra shpotitėse e satirike, pėrmes sė cilave interpretohen dukurit e ndryshme shoqėrore, ndodhi tė personaliteteve tė njohura etj., japin njė pasqyrim metaforik por edhe alegorik tė realitetit tonė me tė cilinė pėrballemi ēdo ditė.

            Kėto tregime tė zgjuara, qė ishin karakteristik komunikimi tek shumė popuj ballkanas nė tė kaluarėn, e nė veēanti nė disa treva shqiptare (ku akoma janė prezent, edhe pse tė zbehura nga evoluimi kohorė), arrijnė qė pėrmes mesazheve tė japin aspekte nga jeta, nė dukje tė vogla, por me vlerė pėrgjithėsuese, duke i vėnė nė lojė klasat sunduese, pushtuesit, tradhtarėt, qeveritarėt, personalitetet publike etj., por duke mos lėnė pa atakuar as problemet e ndjeshme sociale, ekonomike, politike etj.

            Shkathtėsia e kėtij komunikimi tė drejtpėrdrejt me dėgjuesin dhe roli si mburojė a si shtizė ndaj kundėrshtarit, i kanė siguruar anekdotave, por edhe aforizmave, fjalėve tė urta etj. njė vend tė rėndėsishėm nė thesarin e kulturės shqiptare, por edhe njė jetė tė gjallė e aktive, me njė humor tė hollė e satirė therėse, edhe sot e kėsaj dite.

        Pjesa dėrmuese e anekdotave qė janė tė vendosura mė poshtė janė tė marra nga librat: “Anekdota 1 dhe 2”, botuar nga Instituti albanologjik i Prishtinės,  “Anekdota popullore (2)” tė autorit Mehmet Bislimi dhe nga disa forume nė internet.

 

 

 

 

            KUR T'BAHET SHPIJA UK, ĒKA T'VYEN RRNESA?


            Ish kan Xhemajl Izbica e Asman Zeka i Kllodernicės e shkojnė me bujtė ni natė te tezja e vet.

             Ata rrinė tri net ngjim te tezja e, kur banė m'u ēue, i thanė tezes:

            - A po len Asmanin t'shkojmė me bujtė n'Izbicė nja dy tri net?

            - Jo, se s'ka kush i kqyr gjanė edhe nestra ka mej ngjitė kijet e me livrue.

            - Qysh s'pi len me ardhė Asmanin te unė? A p'i sheh qė unė nejta tri net te ti e ky pse s'vjen me nejtė tri net te unė?

            - Jo, bre teze ta pafsha hajrin! - i tha tezja. - Unė po pritoj mi lanė Asmanin me ardhė dej n'qat derexhe qė je ardhė ti e s'kije kurgja kryeshpirti, se, kur t'bahet me t'u ba shpija jote uk, ēka t'vyen rrnesa?

 

 


            SALĖN E KAM PĖR VETI

 

            Ni i mramoars e ēon djalin te ni kojshi me ja lypė ni shalė.

            Djali  ish kanė pak si belban. Fjalėt si u nisshin me "sh", ai i niske me "s". Shkon te kojshia e po i thotė:

            - O baca Man, tha baba ama salėn, se po don me shkue diku me kali!

            Gruaja e Manit e kish pas emrin Salė, e Mani tash po i thotė k'ti djalit:

            - Thuej ti babės tan, edhe pa kali kishe me marrė udhė me Salėn po unė s'po muj ta dhanė, se Salėn e kam pėr veti.

 



 

            DE T'ĒOHET MUSAFIRI E DE T'PI VETĖ!


            Ish kanė ardhė ni musafir tu ni Ramė Dema i katunit Strellc.

            A'kanė burrė i mirė ai Ramė Dema, burrė me za edhe shpi e mirė, mashkuj bukur shumė ka pasė.

            Kishin pa' hangėr darkė t'mirė, koha e dimnit, mish e lakna.

            E merr etja musafirin. Me britė t'madhe e me i thanė atij n'fun sobė: "Qitma do ujė",' i ki pas ardhė marrė. I thotė qatij qė e kish ngat veti:

            - Ibish qitma 'i tas ujė!

            Ibishi ki' pa' pritue m'u ēue; i thotė t'vllajt, pėrfuni tina:

            - Dervish, qitja do ujė!

            Edhe ai priton m'u ēue e i thotė tjetrit vlla:

            - Mustafė qitja musafirit do ujė!

            Edhe ai priton m'u ēue. N'fun koka kon ni Mehmet. I thotė:

            - Mehmet, qitja do ujė musafirit!

            - De t'ēohet musafiri e de t'pi vetė! - thotė s'mrami Mehmeti.


 

 

            KUSH E KA MA S'ZORI...?

 

            Rexhė Hysenin e Bellopojės e kishin pasė vetė:

            - Kush e ka ma s'zori, pej burrave t'menēur?

            - Binak Alija - tha Rexha - e ka ma s'zori, se Ali Binakun e ka pasė babė. Ai u kanė burrė i menēur edhe trim. E tash, Binaku duhet m'i rue veten edhe babėn e vet.

 

 

 

            SJAP PAK E MAL SHUMĖ


            Ni ēoban i ruejke dhitė. Ni ditė i hupi sjapi. Kthehet m'i lypė sjapin n'mal. Kur shkon afėr bjeshke, nalet e po kujtohet. "Ahu kjo bjeshkė shumė e madhe e sjapi i vogėl!". Menohet me vedi e nuk ja merr menja hiē me hi n'bjeshkė e m'e lypė sjapin. Kur kthehet tu shpija, p'e vesin:
            - A e gjete sjapin, more?

            - Jo, valla, as s'ja fillova m'e e lypė hiē se sjapi i vogėl e pylla e madhe - mal shumė e sjap pak, e lash e erdha pej shpije.


 

 

            HAJT, NANĖ, HAJT, VETĖ FOL E VETĖ ZAVITU

 

            Ni nanė e kish pasė ni djalė lazdran. Kur vike dimni gjithė ditėn zavitej me saj e i shkyjke teshat. Nana e qortonjke pėrditė, po pėr 'i pare. Ni ditė djali duel n'ni breg ngat shpisė me u zavitė. Pahiri i pshton saj teposhtė. P'e thirr nanėn:

            - Oj nanė, pash kryet tan e temin hajde mirma sajin!

            Nana shkon e ja ēon. Kur mrrin n'breg ish lodhė e ish mushė frymė. Djali i tha:

            - Ungju  n'saj e pusho pak!

            Nana u ungj. Ky e shtyni teposhtė me gjithė saj. Po i bėrtet:

            - Hajd, nanė, hajt, vetė fol e vetė zavitu!

 

 


            DJALI PĖRTAC


            Ni babė i kish pas dy djem: i madhi Hamza, i vogli Hasani.

            I tha plaku 'i mramje djalit t'vogėl:

            - Qitma, Hasan ,'i gotė ujė!

            Hasani ish kanė lodhshėm. Bani kishe s'po nin e s'luejti venit.

            - Uh, bre babė! - ja priti djali i madh, Hamza, - po ti e di mirė qė sa hajri i Hasanit. Qou vetė e pi uj, e qitma edhe mue 'i gotė.

 

 

           

            NUK I THRRAS KOB NANĖS TANE

 

            Ni i verbofcas shkon asker edhe, kur mėrzitet fort, ja ēon babės ni letėr edhe po i thotė:

            - Lum baba, ēoma ni telegram thuej se nanėn e kam fort smutė, tuj dekė, e nashta m'leshojnė naj ditė me ardhė te shpija!

            Baba iu pėrgjegj:

            - Jo, biro, jo! Nuk jam unė budallė e me i thirrė kob nanės tane!

 

 

 

            PO UNĖ KĖTĖ  PO E BEJ EDHE TASH!!!

 

            Njė i pasur shkon pėr pushime nė njė vend bregdetar.

            Duke pushuar nėn ēadėr po e sheh njė peshkatar qė ishte shumė i shkathėt nė pėrdorimin e grepit!... I afrohet peshkatarit dhe i ofron qė tė bėjnė biznes! I thotė atij se do zėnė peshk dhe do fitojnė para...

            - Po pastaj? - e pyet peshkatari!

            - Pastaj do blejmė grep mė tė mirė e do zėmė peshk mė shume dhe do shumėfishojmė paranė! - ja kthen i pasuri.

            - Po pastaj, pastaj? - prapė e pyet peshkatari!

            - Pastaj do blejmė anije e do zėmė peshk me tonelata e do bėhemi shumė ta pasur - po i pėrgjigjet i pasuri.

            - E kur tė bėhemi kaq tė pasur, pastaj ēfarė do bėjmė? - vazhdon me pyetje peshkatari.

            - Pastaj do ulemi bashkė e do peshkojmė pėr qejfi - po i thotė i pasuri!

            - Po unė kėtė  po e bej edhe tash!!! - u pėrgjigj peshkatari...

 

 

 

            TĖ DY KANĖ TĖ DREJT!

 

            Nė Kuvendin e Kosovės, kishte ndodhur njė incident verbal mes dy deputetėve qė iu takonin subjekteve tė ndryshme politike.

            Pas njė debati tė nxehtė, njėri nga deputetė, po e fyente deputetin tjetrit:

            - “Rri aty e mos fol, mor hut, gėnjeshtar, huligan, rrugaē e injorant, dallaveraxhi e zagar, hajn e kusar!”...

            Ndėrkaq, deputeti tjetėr, duke treguar mos pėrmbajtje ia kishte zbrazur tjetrit, po nė tė njėjtėn masė:

            - “Ėėė, mor imoral e tradhtar, naiv e zagar, maskara e shpifės, intrigant e pis, t’i thyej hundėt dhe dhėmbėt, hajdut e injorant!”...   

            Nė njė odė burrash, tek po e pėrcillni seancėn pėr mes TV-ės, njėri nga tė pranishmit, po i drejtohet njė plak tė urtė qė kishte rastisur aty:

            - Hė, axha Rifat, ēka po ta merr mendja ty; cili ka mė shumė tė drejt?

            - Qe besa mor djalė, mė ke futė nė siklet, por megjithatė kėtė pleqni, nuk ėshtė vėshtirė me e nda, pasi qė tė dy kanė tė drejt?!

            - Si kanė tė dy tė drejt, kėta po shpifin njėri- tjetrin?!- po e pyet ai me habi Rifat plakun.

            - Jo qe besa, kėta nuk po shpifin njėri-tjetri as pak, krejt ēka po i thonė njeri-tjetrit, janė tė sakta, prandaj qė tė dy kanė tė drejt!- ia ktheu pėrgjigjen atij Rifat Plaku.

 

 

 

            KUJT I FRIKOHESH MĖ SHUMĖ

 

            Para shumė kohėsh dy burra tė armatosur po bisedonin ndėrmjet vete dhe njėri po e pyet  tjetrin:

            - Pashė besėn, a nuk mė thua kujt i frikohesh mė sė shumti nė kėtė jetė?

            - Pasha besėn grave! - ia ktheu tjetri.

            - Pse grave? - po e pyet ky krejt i habitur

            -Sepse, gratė lėre se t’i heqin armėt, mor burrė, por t’i heqin edhe pantallonat e tė lėnė vetėm nė brekė, e besa edhe tė shtrijnė pėrdhe!...

            - Po, ndonjė burreci edhe mund t’i ndodhė kjo, por jo edhe burrave tė vėrtetė,- ia ktheu tjetri!...

 

 

 

            KU PO SHKON AXHĖ?

 

            Njė plak ndalon njė taksi:

            - Pėr ku je nisur axhė? - e pyeti taksisti.

            - Pėr nė Skenderaj, - ia priti plaku.

            - Mirė, ikim, por ta kesh para sysh axhė, nėse na ndalojnė milicia serbe, ti mos thuaj se po shkon nė Skenderaj, por nė Serbicė se pastaj mund tė na dalin fjalė me milicinė e Serbisė.

            Plaku kishte qenė paksa i “sertė” dhe ia ktheu taksistit:

            - Jo, djali i mirė, unė po shkoi nė Skenderaj, tė dalė kush tė dalė dhe pikė!

            Aty nga mesi i rrugės taksistin e ndalojnė milicėt serbė dhe, pasi ia kontrollojnė dokumentet e taksisė, e pyesin edhe plakun:

            -Ti plak ku po shkon? Plaku e vėrejti se hesapi mund t’i dali shtrenjtė dhe u ngatėrrua e po u thotė atyre:

            - Unė po shkoj, po shkoj nė Skenderbicė!...

 

 

 

            ABDYL FRASHĖRI NĖ DIBĖR

 

            Rrugės pėr nė Prizren, Abdyl Frashėri fjeti njė natė nė Teqenė e Vleshės nė Dibėr. Aty u mblodhėn mjaft fshatarė, tė cilėt dėgjuan me vėmendje Abdylin, qė foli pėr qėllimin e lartė tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Pas fjalės sė Abdylit, njėri nga pleqtė e fshatit iu drejtua:

            - Abdyl bej, pas fjalėve tė mira qė na the, tė japim besėn se, edhe diellin sikur ta ketė nė dorė sulltani, prej tij nuk e duam.

 

 


            ELEZ ISUFI DHE DIPLOMATI


            Njė diplomat i huaj, i shtyrė nga politikanėt serbė i thotė patriotit dibran, Elez Isufi:

            - Elez Aga, Bjeshkėt e Sharrit ėshtė mirė t’ia jepni Jugosllavisė kundrejt njė shpėrblimi tė mirė.

            Bjeshkėt e Sharrit edhe sikur te jenė ēifligu im, kurrė nuk i shes, lėne ma qė ato janė pronė e kombit shqiptar, - ia ktheu Elezi.

            Diplomati pėr tė ndėrruar bisedė tha:

            - Zoti Elez, ku e ke qepur kaq bukur kėtė kostum shajaku?

            - Ne Galican te Dibrės, - ia ktheu Elezi.

            - Interesant, - thotė me mėndje diplomati, - kurrė s'kam parė njeri me veshje Galicani dhe me mėndje europiani.

 

 

 

            TRYEZA E REZERVUAR


            Njė pėrkthyes dhe shkrimtar i njohur polak Tadeusz Boy Zelenski po rrinte nė njė kafene. Vjen kamarieri dhe i thotė:

            -Zotėri, kjo tryezė ėshtė e rezervuar!

            -Ashtu, atėherė hiqe qė kėtej atė - i tha qetė-qetė shkrimtari, dhe me sill njė tryezė tjetėr.

 

 

 

            LAVDIA DHE TAULETI

 

            Njė damė e bukur e pyeti njė herė perandorin:

            - Madhėri, po si ėshtė e mundur qė juve, qė keni korrur kaq lavdi, kėrkoni ende lavdi tė tjera.

            Dhe Napoleoni ia priti:

            - Po ju zonjė qė jeni kaq e bukur, pėrse vazhdoni tė bėni gjithnjė tualet pėr t'u zbukuruar?

 

 

 

            DYMA PĖR KRITIZERĖT


            Njė herė njė kritik, po mundohej tė ulte vlerat e njėrės prej veprave tė Aleksandėr Dymasė.

            Ai citonte kėtė frazė vazhdimisht:

            - “Ishte njė boshllėk plotė dhembje”, tė cilin autori e kishte pėrdorur dhe thoshte:

            - Si ka mundėsi qė njė boshllėk tė ketė dhembje?

            Atėherė shkrimtari iu kthye:

            - Po ja, ju, a nuk ankoheni pėr dhembje koke?