Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Shkencė 2 - BINDU! - EMRI QĖ I DHANĖ ARBĖRIT - PERĖNDISĖ (III)

Shkruan: Fatbardha DEMI

www.pashtriku.org

BINDU! - EMRI QĖ I DHANĖ ARBĖRIT - PERĖNDISĖ (III)

 

 

            Emri Bindi, ka tėrhequr vėmėndjen e shumė gjuhėtarėve. Albanologu Nikoll Gazuli (1895-1946), qė me pėrkushtim mblodhi tė folurėn e Malėsisė sė Madhe dhe tė trevave tė jugut shqipetar, pohon se fjala « bindi » pėrdorej si sinonim i fjalėve : 1.ēudi, mrekulli. 2. send i ēuditshėm, i mrekullueshėm. Ishte bindi i tokės: njė mrekulli, pėr bind: mrekullisht.

 

 

            Tiranė, 26 prill 2018: Kush ėshtė Zoti pėr njė besimtar, pėrveēse pronar i pronarėve, mbret i mbretėrve i tė gjithė universit ?Ėshtė fuqia mė madhore. Luigi Fabbri 


            Nė Enciklopedinė filozofike Garzanti 2007 shkruhet: "Me termin Zoti nėnkuptojmė qėnjen mė tė lartė, tė paisur me fuqi tė jashtėzakonshme, qė nė kultura fetare tė ndryshme ėshtė emėrtuar dhe simbolizuar nė mėnyra tė ndryshme." (1) Pėr tė pranuar origjinėn arbėrore tė emrit Bindu tek mitet indiane, duhet tė zbulojmė si emėr (me tė njejtėn karakteristikė - tė bindjes) edhe nė besimin e lashtė tė Arbėrve. Qė fjala “bindu” pėrdorej nė gjuhėn shqipe me kuptim besimtar (hyjnore/e shėnjtė), e pamė tek libri i Shtjefėn Gjeēovit (Trashėgime thrako-ilirjane) ndėrsa si emėr mitik, e gjejmė nė traditėn e banorėve tė lashtė tė Gadishullit pellazgjik (ballkanik) tek perėndia ilire BINDI- nė shqip, apo BINDUS - sipas shkrimeve latine. 
            Emri Bindi, ka tėrhequr vėmėndjen e shumė gjuhėtarėve. Albanologu Nikoll Gazuli (1895-1946), qė me pėrkushtim mblodhi tė folurėn e Malėsisė sė Madhe dhe tė trevave tė jugut shqipetar, pohon se fjala « bindi » pėrdorej si sinonim i fjalėve : 1.ēudi, mrekulli. 2. send i ēuditshėm, i mrekullueshėm. Ishte bindi i tokės: njė mrekulli, pėr bind: mrekullisht. (2) Me misionin e njė prifti katolik dhe me njė kulturė tė gjerė shkencore, pėr ta saktėsuar kuptimin e fjalės “bindi”, ay jep si shėmbull tog-fjalėshin shqip « Bindi i Zotit » tė krahasuar me shpjegimin nė gjuhėn latine: mirabile Dei (Perėndi e mrekullueshme/e mahnitėshme). N.Gazuli nė fakt, na tregoi rrugėn qė duhet ndjekur pėr tė kuptuar emrin “bindu” nė pėrdorimin e tij besimtar, dmth si sinonim i emrit tė Zotit, siē e shikojmė qart edhe nė tė folurėn e popullit tonė tek tog-fjalėshat: « Bindi i tokės » (Perėndia e tokės), « Bindi i botės »(Perėndia e botės) etj. Me tė drejtė e vėren kėtė barazim edhe R.Ushaku , i cili pohon se: « Semantizmi i emrit „bind“ nė gjuhėn shqipe i ngėrthen kuptimet e mrekullisė, ēudisė, admirimit, mahnitjes, por edhe tė habisė, drojes, frikės, shėmtisė, veti kėto hyjnore… »(3) 
            Por ishte njė befasi e papritur, kur nė librin e Guido Guidi Guerreres (Magia della piramide. Le tecniche rituali tra magia e scenza) zbulojmė se nė Egjiptin e lashtė, jo vetėm ėshtė pėrdorur fjala « bindu », por edhe nė kuptimin e saj besimtar si « forcė hyjnore »: «Shkencėtarėt ndoshta rastėsisht e kanė emėrtuar me emrin « atom », atė pjesėz tė vogėl, e megjithatė shumė tė madhėrishme, tė cilėn egjiptianėt e emėrtonin «bindu» (…) dhe si mund tė mos mendojmė pėr atė fuqi shkatrimtare, si pėr mirė dhe pėr keq, tė kėsaj bėrthame tė jashtzakonshme tė energjisė, qė mėndja jonė tė kapėrcejė pa u luhatur, pėrtej kufijve tė pranueshme njerėzore duke folur nė njėfarė mėnyre me gjuhėn e mistereve tė tė mbinatyrshmes ! ». (4) Nė gjuhėn angleze, nė fushėn e fizikės bėrthamore, vijon tė pėrdoret tog-fjalėshi « Bind-ing energy ».



 


            Studiuesja Fatbardha Demi



 

            Studiuesit pohojnė se perėnditė ilire, simbolet dhe “detyrat”e tyre janė bėrė tė njohura kryesisht nga objektet arkeologjike tė kultit, shkrimet helene dhe tė periudhės romake. Nė trevat e banuara nga fiset e Japodėve, nė altaret e sakrificave ėshtė gjetur emri i kėsaj perėndie, veēmas apo i bashkangjitur me emrin e perėndisė sė detit tė romakėve “Bindus-Neptunus”. Bashkangjitja e emrave tė perendive, nuk ėshtė njė dukuri e panjohur nė mitologjinė e popujve, mjafton tė sjellim listėn e gjatė tė banorėve hyjnorė tė Olimpit me koresponduesit e tyre romak : Ares-Marte, Artemide-Diana, Atena-Minerva, Efesto-Vulcane, Era-Giunione, Ermes-Mercurio , Poseidone-Nettuno, etj.

            Ky paralelizėm i perėndive tek popujt e hapėsirave tė ndryshme gjeografike, buronte nga fakti se, shumė fise tė Gadishullit Apenin (italik) ishin tė njė etnije me fiset e Gadishullit Pellazgjik apo tė ardhur prej tij. Shqipetari i vjetėr - pohon Dr.J. G. Hahn - nuk ishte vetėm moshatar dhe fqinj i romakut tė vjetėr dhe i helenit, por edhe farefis me ta. (5) Mbrapa lindjes sė Romės si “qėndra e Botės”, pohon studiuesi Giovanni Feo (Misteri Etruschi), faktor themelor ka qėnė qytetrimi etrusk me teknikat e tij tė pėrparuara dhe tė shumanėshme , artin, gjuhėn, besimin, metalurgjinė, sundimin ushtarako-tregėtar tė detit, dhe misterin e tokės qė lidhej me kultin egjeo-lindor tė femrės. (6) Nuk ėshtė rastėsi, qė emri « Alba » i qytetit Alba Julias (Rumani), ku janė gjetur shkrime me emrin Bindi (Bindo-Neptwo-Sacrvm), gjatė periudhės romake emėrtohej Apulum, sipas perėndisė sė bubullimave dhe vetėtimave tė etruskėve - Apulu, (7) fakt qė dėshmon se, banorėt autokton dhe elita ushtarake e romakėve, kishin pėrkatėsi tė njėjtė etnike. 

            Nė studimet historike mbi lashtėsinė, jo rallė herė vėrehet se, mungesa e dokumenteve shkrimore dhe e njohurive mbi historinė / gjuhėsinė / besimin etj. tė Shqipetaro-Arbėrve, bėhet shkak pėr pėrfundime pa asnjė bazė shkencore nė kėto fusha. Shėmbull ėshtė rasti i studiuesit Daniel Dzino (Bindus-Neptunus: Hybridity, acculturation and power in the hinterland of roman Dalmatia.) Autori vė nė dukje se shkrimet mbi altarė nė lokalitetin e Privilica-Golubic (Bihac/Bosnjė-Hercegovina) mbi perėndinė Bindus-Neptunus nuk janė para - romake, por tė shekullit tė 3-tė, dhe vendosja e emrit autokton-Bindu- krahas emrit Neptun, nuk tregon se popullsia vėndėse ka patur njė perėndi tė detit,por ėshtė njė huazim i elitės sė tyre, tė perėndisė sė pushtuesve romak. Si pėrfundim pohon se : “Hamėndsimet dhe spekulimet nganjėherė shkonin shumė larg, madje duke imagjinuar dhe sajuar lidhje, mes perėndisė Bindus dhe mitologjisė shqiptare (…) Pėr fat tė mirė nuk ėshtė nevoja t’ia rikujtojmė vetes se emėrtimi “Illyrians” ėshtė njė ndėrtim i hershėm modern, i mbivendosur mbi njė emėrtim tė lashtė tė popujve tė ndryshėm, qė nuk pajtoheshin me ndjenjėn e bashkimit, pėrpara pushtimeve romake”. (8) 

            Pėr njė historian tė lashtėsisė tė kohės sė internetit, ėshtė e pafalshme tė bėj pėrfundime, pa patur njohuri tė sakta shkencore apo, siē thotė populli ynė : “pa ngrėnė bukė nė sofrėn” e atij pėr tė cilin flet. Johan G. von Hahn nė veprėn e tij (Studime Shqipetare) prek pikėrisht faktin e « ndikimit » mbi botkuptimin e shqipetarėve: «Kjo dispozitė shpirtėrore e shqipetarėve, falė sė cilės ai merr gjėnė e trashėguar me njė kėmbėngulje tė madhe dhe nuk pranon kėtu asnjė ndikim tė huaj, del nė dritėn e saj tė vėrtetė, atėherė kur kemi parasysh se njė pjesė e madhe e popullsisė, bile mund tė themi lulja e saj, kohėn mė tė mirė tė jetės e kalon nė kurbet dhe pavarsisht nga kjo, qytetrimi i huaj nuk mund ta zhduk ēfarė ai ka sjellė me vete nga atdheu ». (9) Kur shqipetarėt janė aq tė lidhur me traditėn e tyre jashtė vėndit nė shk.19-tė, si e paskan ndryshuar atė, brėnda krahinės dhe fshatit tė tyre tė lindjes, gjatė shek.3-tė ?

            Faik Konica, duke ju referuar studiuesit gjerman M.Flus, jep njė mendim shkencor mbi pėrdorimin e emrit Bindi-Neptun nė trevat e Ilirisė : “Pak gjė dihet pėr fenė ilire para pushtimit romak. Megjithatė ėshtė i sigurt njė fakt qėndror, qė ajo nuk ndryshonte thelbėsisht nga feja e romakėve, sepse, ndėrsa nė viset e tjera tė Perandorisė kishte fėrkime tė vazhdueshme pėr shkaqe fetare ndėrmjet ngadhnjimtarėve dhe kombėsive tė huaja tė pushtuara, nė viset ilire nuk kishte asgjė tė tillė. Hyjnitė vėndėse ilire, ndonėse me emra tė tjerė, u korrespondonin perėndive romake dhe shpejt pas pushtimit ngriheshin altarė pėr hyjnitė, pavarsisht nga emri i vjetėr ose i ri”. (10) Pėr rrjedhojė, ndėrsa nė veri tek dardano-ilirėt, pėr perėndinė e detit lexojmė - « Bindus-Neptunus », tek romakėt e gjejmė nė formėn - « Nettunus-Poseidone ».(11) 

            Pėrsa i pėrket pyetjes nėse kishin apo jo Dardano-Ilirėt njė perėndi tė detit, mjaftonte tė shihej harta gjeografike e trevave tė kėtyre fiseve pėr tė vėrejtur lumenjtė dhe burimet e shumta ujore, nė brėndėsi tė vėndit dhe njė vijė e gjatė bregdetare nė perėndim. Pėr shfrytėzimin e kėsaj pasurie natyrore Nicholas Hammondit (Historia e Maqedonisė, Oxford, 1972) pohon : « Vijat e komunikimit rrugor e detar, i jepnin rėndėsi tė madhe Shqipėrisė qėndrore nė mėnyrė tė veēantė limaneve tė gjirit tė Vlorės, tė Durrėsit dhe tė lumit Drin. Mandej, kishte edhe njė rrugė tjetėr qė, duke u nisur nga limani i Drinit, nėpėr Kukės e Prizren, arrinte nė Metuhi e nė Kosovė, ku kishte miniera bakri qė prej periudhės eneolitike. Si pasojė, kishte mė shumė mallra tė importuara nė Shqipėri se sa nė Maqedoni. Dhe pėr kėtė arsye, nga pikpamja ekonomike e asaj kohe, Shqipėria ishte njė vėnd i pasur. (12) Pėr tė patur mbrojtje nė kėtė veprimtari jetėsore, lutjet dhe flijimet pėr perėndinė luftarake tė ujrave dhe tė detit Bindu, tek kėto fise zinin njė vėnd qėndror.

            Ėshtė e vėrtetė qė nuk kemi ndonjė pasqyrim tė kėsaj perėndie nė objektet arkeologjike tė Gadishullit ilirik, por kjo nuk dėshmon se nuk ka ekzisuar. Njė nga arsyet mund tė jetė, se miti i tij i pėrket periudhės kohore shumė tė herėshme, krahasuar me Neptunin romak dhe Posejdonin e Olimpit. Siē dihet, paraqitja e perėndive nė art me pamje njerėzore, ka filluar shumė mė vonė. Por, rėndėsia e “barazimit” tė perėndive nė shkrimet e autorėve dhe objektet e kultit (nė rastin tonė Bindi-Neptuni), kur mungojnė tė dhėnat shkrimore, na japin dėshmi tė rėndėsishme pėr simbolet e tij dhe besimin e fiseve qė e kanė adhuruar. 

            Harku prej robe mbi kokėn e Neptunit dhe tre dhėmbėshi (fig1poshtė) janė pėrdorur nga artistėt e lashtė, pėr tė treguar se romakėt, qė i luteshin kėsaj perėndie, i pėrkisnin besimit HĖNOR, sikurse dardano-ilirėt dhe iperioto (epirioto)-helenėt e Dodonės.



 


a-Triumfi i Neptunit. Mozaik Hadrumčte (Sousse) mezi i shk. 3 pK. Muzeu arkeologjik-Tunizi. b- gravurė e njė vepre arkeologjike etruske, e cila riprodhon mitin e panjohur tė njė perėndeshe shumė tė lashtė, tė paisur me “syrin hyjnor”. c- sfinksi qė zbukuron murin e Pallatit tė Dariusit , Persepolis.(13)



            Gravura qė shikojmė (fig.2 lartė), i pėrket mitologjisė etruske, pėr tė cilėn nuk ka asnjė dokument tė shkruar. Mjeti i vetėm shprehės i miteve dhe i besimit, nė lashtėsi kanė shėrbyer varret, altarėt, tempujt, mozaikėt, skulpturat etj. qė shikoheshin nga populli dhe tregimet qė pėrcilleshin gojarisht. Mendimi besimtar i lashtėsisė edhe sot ėshtė pėgjithėsisht i pakuptueshėm apo i keq-interpretuar (njė dukuri qė vihet re nė Fjalorėt e simboleve, mitet apo nė shpjegimin e figurave mbi objektet arkeologjike). 

            Pėr tė kuptuar mitin qė shpreh (fig.2), do tė vėrejmė njė figurė historike nė formėn e sfinksit (fig.3), atė tė mbretit Dario i I-rė i Persisė ( 550 pK – 486 pK). Artisti i lashtė, ka pėrdorur kombinimin e gjallesave tė botės shtazore, pėr tė pėrjetėsuar idenė se : ky mbret ka qėnė njė sundimtar i fuqishėm ushtarak (trupi i luanit shpreh forcėn e pushtetit) dhe gėzonte tė drejtėn e pėrfaqėsuesit dhe ndėrmjetėsit tė Zotit (krahėt e shqiponjės). Ēdo nėnshtetas duhet tė kuptonte se figura dhe pushteti i tij janė hyjnore e pėr rrjedhojė tė shėnjta. Tė gjitha skulpturat e besimit pellazg, qė janė tė paisura me krahėt e shqiponjės, i pėrkasin njė periudhe kohore shumė tė lashtė. Neptuni romak dhe as Posejdoni helen, nė pamjet qė njohim, nuk kanė krahė shqiponje, fakt qė dėshmon se miti i tyre ėshtė mė i vonshėm se ay i Etruskėve apo Tuskėve apo Toskėve nė shqip, tė cilėt kishin perėndi tė detit- Nettunus.(14) 

            Nė tė njėjtėn mėnyrė shprehet miti parahistorik i njė mbretėreshe tė hyjnizuar(fig.2),e paraqitur si sunduese e detit dhe e tokės (kėmbėt e saj si tė kuajve tė Neptunit, shpata nė dorė), nė rolin e kryepriftėreshės-orakull(krahėt e shqiponjės tė paisur me “syrin hyjnor” tė Krijuesit). Sot, figurat gjysėm femėr/peshk emėrtohen “sirena”, nisur nga pershtatja e mėvonshme nė mite, si nė veprėn e Homerit “Odissea”(libri 12).(15) Shpata qė mban nė dorė ėshtė dėshmi e natyrės sė saj sunduese dhe dėnuese, nė dy botė : atė ujore dhe tokėsore. Kėto cilėsi i shpreh edhe Perėndia e ujrave Bindu: me emrin e tij, me flijimet qė i bėheshin nga fise tė cilat zbuluan dhe pėrsosėn pėrpunimin e mineraleve (prodhues tė armėve dhe veglave tė punės) qė lanė emėr nė lashtėsi si lundėrtarė dhe luftėtarė tė zotė, duke e shtrirė sundimin mbi hapėsira tė pamata detare dhe tokėsore. 


            Perėndia e ujrave nė mitologjinė e Dardano-Ilirėve


            Bindi ėshtė njohur si perėndia kryesore e fiseve ilire tė Japodėve, tė cilėt i ngrinin altarė me dedikime (Bindo-Neptuno-Sacrum). Nė altarin afėr burimit tė lumit Privilica, nė afėrsi tė Bihaēit nė Bosnjė janė gjetur sasi tė mėdha brirėsh tė dhive tė flijuara gjatė riteve pėr nder tė tij. (16) 

            Arkeologu i njohur Hasan Ceka, (sikurse edhe studiues tė tjerė shqipetarė) na tėrheq vėmėndjen pėr rastet, kur lexojmė emrat e banorėve tė trevave pellazge nė gjuhė tė huaj. “Fiset e kumtuara nga burimet latine, nė mė tė shumtėn e rasteve janė nxjerrė nga veprat mė tė lashta greke, kėshtu qė format e arritura tek ne, kanė rrezik tė jenė larguar shumė a pak, nga shqiptimi origjinal ilir ». (17) Studiuesi vė nė dukje se emėrtimet e fiseve autoktone, duhen shqyrtuar duke u bazuar nė dukurit e gjuhės sė tyre, rrugė qė kishte ndjekur edhe Johan G. Hahn : «Fisi i vjetėr i ilirėve tė veriut, Japodėt qė pėrmėnd Straboni dhe Japydėt pėr tė cilėt shkruajnė Ptolemeu dhe Plini, na duken sikur tingėllojnė njėsoj me « lap », sepse « l » para « j »zhduket nė gjuhėn shqipe ; Pėr kėtė ndryshim kemi shumė shėmbuj, shih Gram. §3 Nr24». Ky emėr, vijon Hahni, pėrsėritet tek « lapgulapėt », tė cilėt gjinden nė fushėn e Kosovės dhe na kujton « galabesėt » e Dardanisė sė Vjetėr tė cilėt, siē duket, kanė banuar nė ato vise. »(18) Pra mund tė themi se emėrtimi origjinal i fiseve pellazge tė Japodėve, ka qėnė « lap-odėt » ose « labėt ». 

            Edhe sot nga shqipfolėsit pėrdoret « lap/lab » pėr banorėt e krahinės sė Labėrisė. Kėto tė dhėna gjuhėsore,siē do ta shikojmė edhe mė poshtė, vėrtetojnė autoktoninė arbėrore tė perėndisė Bindi. 

            Ndėr tė parėt qė e ka bėrė tė njohur perėndinė ilire Bindu, ka qėnė arkeologu austriak Karl Patsch (1895-1945) sipas tė cilit, Ilirėt kishin njė Zot tė veēantė qė quhej Bindus pėr krojet, pėrrenjtė dhe lumenjtė. Gjuhėtari dhe poeti shquar, qė ushtronte detyrėn e priftit- Ndre Mjeda (1866 - 1937), gjithashtu e pėrmėnd se, si zot tė ujėrave nė traditėn shipetare ėshtė adhuruar hyjnia Bind. (19) 

            Autorė tė vėndeve tė tjera ballkanike kanė sjellė dėshmi mė tė zgjeruara pėr kėtė perėndi. Ata nuk kanė mundur ta trajtojnė kuptimin gjuhėsor tė emrit, por janė thelluar mbi natyrėn para-romake dhe autoktone tė hyjnisė, fiset qė e kanė adhuruar dhe vėnd-ndodhjen e altarėve ku janė ushtruar ritet e saj. Nė studimin e tij (Bindus-Neptunus and Ianus Geminus ,at Alburnus Maior (Dacia) Sorin Nemeti, pohon se altarė tė perėndisė Bindi janė zbuluar nė krahinėn Alba tė Transilvanisė (Rumani) ku ndodheshin minierat dhe vėndbanimet e minatorėve tė hershėm (lat.Alburnus Maior). Nė galeritė e minierave ata kanė lėnė emrat e tyre, mbi bazėn e tė cilave studiuesit kanė mundur tė pėrkatojnė se cilave fise u pėrkisnin kėta emigrantė (Delmatae, Pirustae, Baridustae , Maniatae ,Sardeates, Ansi...). Pranė njė altari kushtuar perėndisė Bindus - Neptunus, pranė qytetit Privilica nė krahinėn malore Bihac, ndodhej edhe njė figurė e gdhėndur kalorėsi i cili nė njėrėn dorė mbante njė tredhėmbėsh dhe nė tjetrėn delfinin. Sipas autorit perėndia e ujrave Bindu nuk ėshtė e huazuar, por e banorėve autokton. Edhe nė jug-perėndim tė krahinės sė Panonisė janė gjėndur gjurmė tė ushtrimit tė kultit tė Neptunit (Bindu), si perėndi tė ujrave rrjedhėse dhe tė lumenjve. Nė mitologjinė e herėshme romake, Neptuni paraqitej si perėndi e ujrave tė lumenjve dhe jo si perėndi e detit dhe e marinarėve, kjo , thekson autori, e bėn tė kuptueshme se pėrse u pranua emri Bindus nga romakėt pėr Neptunin.(20) Me qėnėse, siē vihet nė dukje nga Hahni, Livi (XLV,30) shkruante se Peonia (Paionia) e atėhershme ishte njė krahinė e Dardanisė (21), rrjedh pėrfundimi se Bindu ka qėnė edhe perėndi e fiseve tė famshme tė mitollogjisė sė lashtė - Dardanėve. 

            Edhe studiuesi Nikole Čupiica vėren se: « Fjala Bindus nuk ėshtė as latine dhe as greke dhe nuk paraqitet si emėr apo epitet nė panteonin latin apo grek (…) dhe pranė altarėve janė gjetur shumė kocka tė dhive , dėshmi e qartė se kjo kafshė i flijohej perėndisė Bindu ». (22) 

            Arkeologu kroat Sineva Kukoč (The cult of Bindo Neptune) duke studiuar kultin kryesor tė japodėve, tė dokumentuara nė periudhėn Romake tė rajonit Bihac (Privilica) veēanrisht tė domethėnies simbolike tė kafshėve tė flijuara (dhisė/cjapit), pohon se Bindi i Japodėve ėshtė sundues i ujrave si dhe i zjarrit nė ujė, pėr rrjedhojė ay ėshtė lėvizėsi kryesor i cikleve tė mėdha, tė domosdoshme pėr shoqėrinė. (23) 

            Edhe perėndia e zjarrit-Agni, tė cilit i kushtoheshin ritet e Bindit nė besimin hinduist (Indi), lidhej me ujin. Nė Rig-Vedėn (filozofinė besimtare tė vedizmit) pėrmėndet shpesh se Agni ka lindur nga uji ose banon nė ujė. (24) Studiuesit e vedizmit pohojnė se Agni ka tiparet e njė hyjnije ujore. (25) 

            Nė Enciklopedinė Danteske tė emrave (Franco Cardini - Enciclopedia Dantesca, 1970), pėrmėndet sė emri Bindi ėshtė shumė i pėrhapur nė Firencėn e viteve 1200-1300,krahas atij Lapi, qė mė vonė e hasim edhe si mbiemėr.(26) Po si u gjėndėn nė Firence emrat/mbiemrat Bindi dhe Lapi ? 

            Duhet tė rikujtojmė sė ky qytet ndodhet nė zonėn e banuar nga fiset Etruske dhe zakonisht, fiset kur emigronin nga vėndi i tyre, shkonin nė ato zona, ku gjenin banorė me pėrkatėsi tė njėjtė etnike, siē e dėshmon edhe emri i malit Albani pranė qytetit. 

            Siē u pėrmėnd edhe mė lart, emri origjinal i fiseve Japode, ka qėnė Lapodėt ose Labėt. Sot « labėt/lapėt » emėrtohen banorėt e Labėrisė, Shqipėrisė sė jugut (Toskėrisė). Arkeologu Hasan Ceka na zbulon se, kėtė emėrtim e mbante edhe njė krahinė nė Iliri:« Livi i quan banorėt e krahinės Labeates. Me kėtė emėr hyri ky fis edhe nė historiografinė moderne, jo vetėm tonėn (...) Po tė zhveshim legjendėn nga prapashtesa e huaj do tė na dilte se krahina quhej Labia, pra banorėt e saj nuk duhet t’i thėrrasim mė “labeatė” as “libeatė” por “labianė” ose thjesht “labė”. (27) 

            Nė Fjalorin e Gaffiot, Félix (1934) Dictionnaire Illustré Latin-Franēais) pėrcaktohet : Labeates-njė fis i Ilirisė me kryeqytet Shkodrėn. (28) Pra nuk ėshtė ēudi qe emėrtimet e fiseve arbėrore dhe tė perėndive tė tyre tė ndodhen edhe tek banorėt e qyteteve dhe krahinave tė Gadishullit italik.

            Pėr sa mė sipėr, nė mitin e fiseve pellazge dhe atij tė vedizmit nė Azinė e largėt, gjėnden pika tė shumta tė pėrbashkėta si : Emri Bind(u/i) nė mit, lidhja me ujin dhe zjarrin e sakrificave, kafshėt e njėjta tė flijimit (dhia/cjapi), lidhja nė ritet e Zotit/Bindu me shqiponjėn, miti i «syrit hyjnor» dhe tė simboleve njėjta tė Krijuesit/Bindu (kryqi, pika, spirali etj), ushtrimi i bėsimit Hėnor, si dhe trashėgimi si emėr/mbiemėr - Bindi, tek popullsia e tyre. 

            Nė objektet arkeologjike tė Muzeut nė Durrės shikojmė simbolin Bindu/Zoti dhe tė shqiponjės si pėrfaqėsuese e tij nė tokė.

 



 


a-Kryqi nė ball, simbol parahistorik i Krijuesit,shk 3. b- Figurė shumė e rrallė e shqiponjės nė gur-varr, qė tregon se i vdekuri duhej tė ishte nga shtresa e lartė, sa tė shoqėrohej drejt botės sė pėrtejme nga vetė ndėrmjetėsi i Zotit. Mumjet e faraonėve nė piramida, mbėshtilleshin me figurėn e shqiponjės. c-Njė mbretėreshė/priftėreshė me « veshjen » e shqiponjės gjatė njė riti vajtimi dhe pėrcjellje drejt botės hyjnore. Nė lashtėsi me veshjen e shqiponjės nė objektet arkeologjike ėshtė paraqitur vetėm mbreti/kryeprift.


            Kėto pėrputhje nuk janė tė rastėsishme, por dėshmojnė pėrhapjen e besimit dhe mitollogjisė sė bashkėsive fisnore mė tė fuqishme ushtarake tė parahistorisė, Pellazgėve-atllantidė, tė paisur me nivelin mė tė lartė qytėtrimi se sa fiset e tjera tė Euro-Afro-Azisė e mė gjėrė. Pėrgjithėsisht nė shkencėn historike dhe atė gjuhėsore ėshtė pranuar se ndikimi mė i hershėm i lashtėsisė, e ka patur kahjen « nga lindja nė perėndim » me tė ashtuquajturat fiset « indo-europiane » ose shkurtimisht fiset Aria. Me qėnėsė ky ėshtė njė problem , qė akoma nuk ka gjetur njė trajtim tė plotė shkencor,do tė mjaftohemi tė vėmė nė dukje disa fakte pėr tezėn tonė :


            • Studimet, deri nė ditėt e sotme mbi vedizmin, pranojnė se ėshtė njė qytetrim i sjellė nė Indinė e lashtė nga njė popull qė ka zbritur nga zonat e larta tė Iranit, mbas rėnies sė qytetit tė Mohenjo daro dhe Harappa.(29) Pra nuk ėshtė njė besim i banorėve autokton tė Azisė sė largėt. 


            • Qytetrimi i Europės arkaike (Gadishulli pellazgjik) ka qėnė shumė mė i zhvilluar se ay i fiseve tė Sumerėve tė Azisė sė afėrt. Sipas arkeologes M.Gimbutas shkrimi i gjetur nė zonėn dardano-ilire (kultura Vinka) ishte 2000 vjet mė i hershėm se ay i Sumerėve dhe i qytetrimit Elamik tė Iranit tė lashtė. (30) 


            • Emri Bindu dhe miti i “syrit hyjnor” kanė kuptim gjuhėsor vetėm nė gjuhėn pellazgo-shqipe.


            • Idea e Krijuesit, tek pellazgėt ka qėnė nė hapėsirėn qiellore, qė ėshtė ideja mė e lashtė mbi tė, ndėrsa tek besimi vedist dhe pasuesi i tij- budizmi, e shikonin hyjnoren brėnda qėnies njerėzore. Kur lindi Buda deklaroi se ishte “ Qėnja e vetme e adhuruar nė Qiell dhe nė Tokė”. (31) 


            • Historia, besimi, gjuha dhe objektet arkeologjike deshmojnė se vala e pushtimeve mė tė herėshme nė historinė e Euro-Azisė ka qėnė: Perėndim → Lindje dhe jo e kundėrta.


            Si pėrfundim

 
            Koha jashtėzakonisht e gjatė e zhvillimit historik tė besimit dhe e shoqėrisė njerėzore (dhe arsyet e tjera), e ka bėrė tė vėshtirė njohjen e panoramės sė parahistorisė. Siē shprehet Mircea Eliade: “Asnjė traditė besimtare nuk pėrcillet pafundėsisht pa pėsuar ndryshime, si rrjedhojė e krijimeve tė reja shpirtėrore (besimtare-shėn im), tė huazimeve, ndėrfutjeve (...) tė nisur siē duket qė nga parahistoria”. (32) Por, shkencat e ndėrlidhura tė gjuhėsisė, besimit, arkeologjisė etj., tė kohėve moderne kanė faktuar se: ”Fatmirėsisht pėr njeriun, e kaluara nuk vdes kurrė plotėsisht (...) Kuptimi i thellė i njė rrėnje gjuhėsore, mund tė ngėrthejė ngandonjėherė, njė mendim apo zakon tė lashtė; Idetė u shndruan dhe kujtimet u venitėn; por fjalėt mbetėn dėshimtare tė pandryshueshme tė besimeve qė u zhdukėn”. (33). Drejtėsinė e kėtij pėrfundimi tė Fuestel de Coulanges (Qyteti antik) e dėshmoi edhe “odisea” nėpėr tre kontinente e emrit pellazgo-arbėror Bindu dhe i mitit tė “syrit hyjnor”.

            Tė parėt, nė Historinė e mitologjisė botėrore, e kanė shprehur kėtė dukuri Rilindasit tanė si Naim Frashėri, kur pohonte nė mėnyrė figurative, se Pellazgo-Arbėrit “ishin baballarė dhe tė perėndive”, domethėnė krijuesit e miteve tė para. Ky zbulim shkencor i Rilindasve, i bazuar mbi studimet e shumta tė arbėreshėve tė Italisė, vijoi edhe nga studiuesit e mė vonshėm si Shtjefėn Gjeēovi, i cili nė veprėn e tij (Trashėgime thrako-ilirjane) shkruante :“Mb’ato krahina, kahė xu fill lumnija e jonė, lumnija e Pellazgjve; e t’u ngjiem (duke u ngjitur-shėn im) ndėr ato gomille rrėnimesh tė Ndivėnėses sė Dodonės, kah filluenė e u pėrhapnė besimet e para”. (34) 

            Sot, studimet Albanologjike pėrmbajnė vepra tė shumta tė autorėve modern, shqipetar dhe tė huaj, tė cilėt vijojnė rrugėn novatore tė Rilindasve nė trajtimin e parahistorisė, sidomos tė zhvillimit tė mendimit besimtar botėrore, ku veēojmė studimin madhor tė Petro Zhejit “Shqipja dhe Sanskritishtja”. Nė kėtė fushė, problem mbetet tė pėrcaktohet se: Cilėt, nga fiset e shumta pellazgjike tė Gadishullit tonė ishin ”krijuesit” e teollogjisė nė parahistori, pararendėses sė besimeve qė njihen sot?


            Fatbardha Demi (fatbardha_demi@yahoo.com)


            Tiranė, 25. 04. 2018

 

 

(1)      (2)