.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Meditime - Ēdo njeri lind si individ, por tepėr rrallė njeriu vdes si individ

OSHO  RAJNESH

www.mjellma.org

     ĒDO FĖMIJĖ LIND SI INDIVID, POR TEPĖR RRALLĖ NJERIU VDES SI INDIVID

 

     Me gjitha qėllimet mė tė mira, prindėt, mėsuesit, udhėheqėsit, klerikėt dhe tė ngjashmėt na mbjellin idenė e konkurrencės, rivalitetit, ambicies, duke krijuar kėshtu prej ēdo fėmiu qenien e cila me jetėn takohet nė lufta mendimesh, me fjalė tė tjera, nė dhunė, nė agresivitet...

           
            Ēdo masė ėshtė e llojllojshme, vetėm individi nuk ėshtė i llojllojshėm. Ēdo individ ėshtė vetėdije autentike. Me ēastin e shkrirjes nė masė ai e humb vetėdijen e vet; atėherė kolektiviteti zotėron mbi tė, atėherė ai bėhet mendje mekanike.

            Nuk ėshtė me rėndėsi se pėr ēka mblidhet masa, qoftė nėse mblidhen nė emėr tė religjionit ose tė racės - kjo nuk ėshtė e rėndėsishme. Masat si tė tilla janė tė shėmtuara, masat edhe i kanė bėrė krimet mė tė rėnda sepse ato nuk kanė vetėdije. Ato janė vetėm mosdije kolektive.

            Masa gjithmonė ėshtė kope e deleve, ndėrsa e gjithė e kaluara ishte vetėm njė pėrpjekje qė ēdo individ tė mishėrohet me njė dhėmbėzor nė mekanizėm, tė mishėrohet me pjesėn e vdekur tė masės sė vdekur. Sa mė shumė qė ėshtė i mosdijshėm, dhe sa mė tepėr qė i ka sjelljet e shkaktuara nga dominimi i kolektivit, ai gjithnjė e mė shumė bėhet i parrezikshėm. Nė tė vėrtetė, ai kėshtu bėhet i padėmshėm. Ai kėshtu s'do mund ta shkatėrrojė as robėrinė e vet, religjionin, ngjyrėn e lėkurės. Kėto janė robėritė e tij, e kėto ai madje edhe i feston. 

            Ēdo fėmijė lind si ndivid, por tepėr rrallė njeriu vdes si individ. 

            Nė kolektivitet dhe masė ti gjithmonė i kthehesh vdekshmėrisė sė tė kaluarės. Njeriu i cili jeton sipas urdhėrave tė masės ndalet sė jetuari. Ai thjesht e pėrcjell dikėnd si robot. 
Njėzet vjet kam jetuar nė vendet nė tė cilat barabartė ishin tė pėrfaqėsuar hindusėt dhe myslimanėt. Ishin barabartė tė fuqishėm dhe gati ēdo vit kacafyteshin. E kam njohur njė profesor nė universitetin ku jipja mėsim. Kurrė s'mė ka shkuar mendja se ai njeri do t'ia vėnte zjarrin njė tempulli hindus. Ishte xhentėllmen i vėrtetė - i mirė, me edukim tė lartė, i kulturuar. Kur ndodhėn njėherė trazirat mes hindusėve dhe myslimanėve, unė vėshtroja nga anash. Myslimanėt ia vunė zjarrin njė tempulli hindus, e mė pas hindusėt e dogjėn njė xhami. 

            E shihja atė profesor tė zėnė rreth djegies sė tempullit hindus. Ndėrhyra dhe e nxorra pėr krahu. E pyeta:

            "Profesor Farid, ē'jeni duke bėrė?"

            Mbeti i befasuar. M'u pėrgjigj: "Mė vjen keq, por e humba veten nė kėtė masė. Pasi qė tė gjithė e bėnin kėtė, unė harrova nė pėrgjegjėsinė vetjake, tė gjithė tė tjerėt ishin pėrgjegjės pėr kėtė. Pėr herė tė parė e ndjeva veten tė lirė prej pėrgjegjėsisė. Askush nuk mundi tė mė qortojė. Ishte njė grumbull i myslimanėve, e unė isha vetėm njė pjesė e atij grumbulli".

            Me njė rast tjetėr, njė shitore myslimane e orėve plaēkitej. Ishte njė shitore mjaft e shtrenjtė me njė koleksion tė orėve me vlerė. Tė gjithė hindusėt, tė cilėt i morėn ato orė dhe shkatėrruan shitoren, e mbytėn edhe pronarin. 

            Njė prift i vjetėr qėndronte nė shkallė, dhe me plot vrer i bėrtiste masės: "Ē'jeni duke bėrė? Kjo i kundėrvihet religjionit tonė, moralit tonė, kulturės sonė. Kjo nuk ėshtė nė rregull".

            E vėshtroja atė skenė nga libraria, qė gjendej nė anėn e kundėrt tė asaj shitoreje. Befasia mė e madhe filloi tė ndodhė. Kur njerėzit i morėn tė gjitha gjėrat me vlerė, nė shitore mbeti njė orė e vjetėr muri - ishte tepėr e madhe, me siguri kishte njė vlerė antikiteti. Duke parė se masa u shpėrnda, plaku e ngarkoi atė orė nė shpinėn e vet dhe e mori. Ishe tepėr e rėndė pėr tė, sepse ishte orė e madhe. Nuk mundja t'u besoja syve. Ishte ai qė i ndalonte njerėzit tė plaēkitnin, e pikėrisht ai edhe e mori gjėnė e fundit. Dola jashtė dhe e ndala priftin e moshuar. E pyeta: "Kjo ėshtė e ēuditshme, gjithė kohėn bėrtisje se ėshtė kundėr moralit tuaj, religjionit, e ti sapo e vodhe orėn mė tė madhe nga shitorja".       
            Ai m'u pėrgjigj: "Unė bėrtisja tepėr shumė, mirėpo askush s'mė dėgjoi. Pastaj, befas, nė mua lindi ideja se hidhėrohesha pa nevojė dhe se kot e ēava kohėn time. Ata, edhe pėrkundėr britjeve tė mija, i merrnin gjėrat nga shitorja. Pėr kėtė dhe mendova se mė mirė ėshtė tė marr edhe unė diēka para se ta merr ndokush tjetėr."

            E pyeta: "Mirėpo, ē'ndodhi me religjionin tėnd, me moralin, kulturėn?"

            M'u pėrgjigj me turp nė fytyrė: "Kur askush nuk kthen kokėn kah religjioni, kultura e morali, pse tė jem unė viktima e vetme? Edhe unė, poashtu, jam pjesė e kėsaj mase. I dhashė vetes mundin mė tė madh qė t'i ndaloj, mirėpo askush nuk deshi t'i pėrmbahet religjionit, moralit dhe rrugės sė drejtė, pėr ēka edhe unė nuk dua tė mbetem humbės dhe budallakisht tė qėndroj kėtu.

            Askush madje as nuk mė dėgjoi, askush nuk e pranoi asnjė vėrejtje timen". Pastaj me nguti e vazhdoi rrugėn me orėn e madhe nė shpinė.

            Njeriu e humb edhe atė pak vetėdije individuale mjaft lehtė, duke e tretur nė oqeanin e mosdijes kolektive. Nė po kėtė shtrihet shkaku i tė gjitha luftave, trazirave, pushtimeve, vrasjeve. 

            Ēdokush lind i padjallėzuar, i mbushur paqė e dashuri... pa dije mbi ndalesat qė e presin nė botė, pa dije mbi armatimin nuklear me tė cilin ia tregojnė mirėseardhjen, pa dije mbi politikat e ndyra qė e terrorizuan njeriun me shekuj. 

 

 

            Me gjitha qėllimet mė tė mira, prindėt, mėsuesit, udhėheqėsit, klerikėt dhe tė ngjashmėt na mbjellin idenė e konkurrencės, rivalitetit, ambicies, duke krijuar kėshtu prej ēdo fėmiu qenien e cila me jetėn takohet nė lufta mendimesh, me fjalė tė tjera, nė dhunė, nė agresivitet. Ata e dijnė fort mirė se gjithmonė do tė mbetesh nė prapavijė deri sa je agresiv. Kėshtu pastaj pėrherė sillesh zaten se je gjithmonė me dikė nė rivalitet; e thekson veten aq fort si tė ishte ndonjė ēėshtje e jetės a vdekjes. E gjitha kjo ėshtė bazė e sistemit tonė edukues. 

            Tė gjithė tė mėsojnė tė jesh para tė tjerėve pa e marė parasysh ēmimin. Herėt a vonė, fėmiut do t'i duket sikur ta ketė gjithmonė shpirtin nė fyt, gjithnjė do tė garojė. Madje edhe nėse e lėndon dikėnd nė atė garė, ai do tė pėrpiqet tė jetė i pari. Duket se dhuna do tė jetė pjesė e shoqėrisė qė shpreh rivalitetin. Nė shoqėri tė tilla ti nuk mund tė kesh mik. Tė gjithė tė shtiren se tė janė miq, e nė tė vėrtetė janė armiq, sepse luftojnė tė mbėrrijnė nė shkallėn e njėjtė. Tė gjithė ata janė armiq, sepse pėrpiqen tė ngadhnjejnė dhe ti tė humbėsh. 

            E gjithė shoqėria ėshtė e dhunshme, dhe ti duhet tė jesh edhe mė i dhunshėm nėse dėshiron tė jesh ambicioz. Unė e dua njeriun jo-ambicioz, jo-konkurent, njeriun i cili nuk ka afsh pėr fuqi. Ēdo fėmijė mund tė jetė rebel. E gjitha ēka i duhet atij ėshtė tė mos jetė i ndarė prej padjallėzisė sė vet. 
            Ēdokush e ka rebelin nė vete, mirėpo shoqėria ėshtė tepėr e fuqishme. Ajo tė bėn qyqar, dinak. Ajo nuk orvatet ta ndėrtojė autenticitetin tėnd. Ajo nuk i lejon askujt tė bėhet autentik, sepse kėshtu mund tė bėhet rebel kundėr tė gjithave. 

            Njė mik nga Japonia ma dėrgoi njė statujė tė Gautam Budės. Ishte statujė e rrallė, kurrė mė parė s'kisha parė gjė tė tillė. Nė njė dorė tė asaj statuje ishte llamba e vogėl. Duhesha tė vendosja ca vaj qė tė mund tė shndėrriste. Miku mė tha: "Ky ėshtė kushti: duhet tė ndizet flaka pėrherė". E nė dorėn tjetėr tė statujės qėndronte shpata e nxjerrė jashtė. Kjo ėshtė e mundshme vetėm nė Japoni - vetėm Japonia mundi tė krijojė shkathtėsi luftarake dhe gjuajtjen e shigjetės me hark qė bazohet nė meditim. Ishte ky arti meditativ i tyre. 

            Ne nė Indi nuk mundemi tė kuptojmė se Gautam Buda ka shpatė. Mirėpo, bukuria e statujės ishte nė atė se gjysma e fytyrės, e cila mbulohej me dritėn e asaj llambe, tregonte paqen, harmoninė - aq i qetė dhe i heshtur, ndėrsa nė anėn tjetėr fytyra e tij ishte e mprehtė sikurse edhe shpata qė mbante nė dorė, ishte kjo njė fytyrė e njė luftėtari tė madh. Artisti qė e ka punuar kėtė vepėr duhet ta ketė bėrė njė punė tė madhe. Nė fytyrėn e njėjtė ai na tregon sintezėn e madhe - shpatėn nė duart e paqes.

            Kjo ėshtė ideja ime e rebelimit, rebelit. Ai duhet tė rrjedh prej dashurisė sate ndaj njeriut, e jo nga tėrbimi e hidhėrimi nga e kaluara. Ti nuk duhet ta shkatėrrosh tė vjetrėn; ideali yt, caku yt ėshtė ta krijosh tė renė. Pasi qė e reja nuk mund tė krijohet deri sa nuk largohet e vjetra, duhet ta rrėnosh atė. Mirėpo, nuk ka kurrėfarė zemėrimi nė kėtė. Ky ėshtė njė proces i rėndomtė. Kur e rrėnon ndonjė godinė tė vjetėr, atėherė ti nuk ke hidhėrim e zemėrim nė vete. Ti vetėm e pastron atė vend ashtu qė ta ndėrtosh njė godinė tė re mė tė bukur. 

            Ti jeton me njerėzit qė e kanė kėtė ėndėrr, atė qė e patėn kur ishin fėmijė tė vegjėl. Ajo ėndėrr ėshtė e po atyre kualiteteve, por ėshtė e ngulfatur, e nėnēmuar. Pengesat e kėsaj ėndėrre mund tė mėnjanohen. Dhe do tė mbetesh i befasuar, sepse nuk ka njeri i cili nuk e ėndėrroi ndonjė ėndėrr tė bukur mbi ardhmėrinė, i cili nuk ka qenė nė gjendjen e padjallėzisė, i cili madje njėherė nuk e ka shijuar shijen e paqes, dashurisė, bukurisė. Mirėpo e gjitha kjo qe e shkatėrruar, e ndyrė, e njollosur prej sistemeve tė ndryshme shoqėrore e tė shėmtuara. Fuqia e vetme shtrihet nė lashtėsinė e tyre. Por, lashtėsia, si fuqi e tyre, tash u tregua si njė dobėsi e madhe. Kėtė duhet shtyrė vetėm pak, ėshtė shoqėri thuaja e vdekur. Ajo gėrmon varrin e vet me duar tė veta dhe qėndron buzė atij varri. Ti duhesh vetėm ta shtyesh dhe menjėherė do tė zbulosh se nė varr shtrihet ndonjė njeri si Ronald Regani. Dhe me njerėzit e kėtillė shkon e gjithė bota qė e paraqiste ky. 

            Ne duhet tė fillojmė prej fillimit, prej pikės fillestare. Sėrish si Adami dhe Eva, sėrish nga kopshti i parajsės,... sėrish fillimi i vėrtetė. 

           

Osho, 
Nga "Rebeli"