.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Tema tė tjera - Ēėshtje tė religjionit

Shkruan: Hasan HAMĖZBALA

             ĒĖSHTJE TĖ RELIGJIONIT

 

             Margaritarė nga Elifas Levi, qė kanė tė bėjnė me ēėshtjen e religjionit.

 

            Nevoja pėr besim ėshtė shumė afėr nevojės pėr dashuri.

            Besimet e ndara (tė veēanta) s’janė gjė tjetėr, pos dyshime...

            Besimi s’e trillon veten, nuk e imponon veten, nuk e promovon veten me ēfarėdo  aktivesh politike; mu si jeta, ai shfaqet pėrmes njė lloj fataliteti.

            Religjioni zė vend shumė mė tė rėndėsishėm nė realitetin jetėsorė, se sa mendojnė ata qė mundėn pa tė, ose sė paku ashtu thonė. Tėrė idetė qė njeriun esencialisht e dallojnė nga shtazėt: morali, dashuria, nderi, janė ndjenja religjioze. Kulti i atdheut dhe familjes,tė cilave njeriu kurrė nuk do tė mund t’u hiqet e qė veten tė kos e ulė, kurrė nuk do tė mund tė ekzistonin pa besim nė diēka qė e tejkalojnė jetėn vdektare, me efemeritetin, paditurinė dhe mjerimin e saj.

            Nga tė gjitha pasionet, ai i religjionit ėshtė mė i fuqishmi. Ai vetveten e lind, qoftė pėrmes pohimit apo mohimit.

            Religjioni ekziston pavarėsisht nga tė tėra shqyrtimet, si veti e shpirtit njerėzor. Gjithnjė, derisa ekziston njeriu, do tė ekzistoj edhe religjioni. I vetmi ky bėnė qė virtyti e nderi tė mos jenė fjalė tė zbrazėta, roli i vetėm i tė cilėve do tė ishte shfrytėzimi i paaftėsive sė tė dobėtėve dhe marroqėve nė dobi tė tė fortėve dhe tė menēurve.

            Mu kjo nevojė e lindur pėr besim mund tė quhet religjion natyror. Ēdo pėrpjekje pėr t’ia prerė krahėt kėtij besimi, nė nivelin religjioz,i kundėrvihet natyrės (tė natyrshmes).

            Esenca e religjionit ėshtė misteri, sepse ai fillon nga e panjohura.

            Dyshimi ėshtė ar,ik pėr vdekje i besimit. Por qė akti i besimit tė mos jetė marrėzi, arsyeja kėrkon qė ai tė jetė i orientuar. Por me ēka? Me shkencė?

            Shkenca kėtu ėshtė e pamundėsishme. As pushteti publik s’kryen punė. Ē’mbetet atėherė? Autoriteti moral, qė i vetmi nė gjendje tė themelojė dogmėn religjioze. Klerikėt paraqesin autoritetin moral.

            Po qė se shkenca do tė fillonte tė vėrtetojė atė qė nuk e njeh, do ta asgjėsonte vetveten. Vėrtetimi i besimit me anė tė shkencės do tė paraqiste absurd.

            Vetėm religjioni mund ta definojė Zotin; shkenca s’ėshtė nė gjendje ta mohojė, as ta pohojė ekzistencėn e tij.

            Po ē’ėshtė  Zoti, vallė, do pyesin kureshtarėt. Zoti ėshtė supozim, por supozim aq i domosdoshėm, se pa tė, tė gjitha teoremat janė absurde dhe tė pasigurta.

            Zoti...Ai ėshtė, domosdoshmėrish,  mė sė paku i njohur...Ai ėshtė ēdo gjė qė ne s’jemi.

            Vetė natyra na bėnė tė besojmė; por, formulimi i besimit ėshtė nė tė vėrtet shprehje shoqėrore (i epokave tė caktuara).

            Besimi, si dhe shpresa e dashuria, janė aq tė lira e spontane, sa jo vetėm qė s’mund t’ua imponosh tė tjerėve, por madje as vetes.

            Tė mendosh si besimtar, d.m.th. tė mendosh iracionalisht, meqė objekti i besimit ndodhet jashtė botės sė arsyes.

            Nėse dikush do mė pyeste: “A ka Zot?” do t’i pėrgjigjesha: “Unė besoj nė atė”. E nėse ai do tė thoshte: “po a je i sigurt se ai ekziston?” do t’i thoja: “Po tė isha i sigurt, s’do tė besoja, do ta dija.” Pra, besimi fillon atje ku shkenca pėrfundon. Ai ėshtė vėrtetim i asaj qė nuk e njohim.

            Ekzistencėn e Zotit - as qė mund ta pohojmė e as ta mohojmė. Ai ėshtė supozim logjik, i arsyeshėm nė tė cilin besojmė.

            Thjesht: njeriu ėshtė trajtė e mendimit hyjnor, kurse Zoti sintezė e idealizuar e mendimit njerėzorė. Pėr kėtė fjala e Zotit zbulon njeriun, kurse fjala e njeriut zbulon Zotin. Njeriu ėshtė Zot i botės, kurse Zoti njeri i qiejve.

            Por qė ta kuptojmė e ta nderojmė Zotin, sė pari duhet tė jemi tė lirė, sepse mbretėria qiellore i takon inteligjencės dhe dashurisė - fėmijėve tė lirisė.

Zoti e krijoi Lirinė e Njeriut nė trajtėn e femrės sė bukur, dhe qė ta sprovojė guximin e tij, bėri qė fustani i vdekjes tė kalojnė mes atyre dyve. Njeriu dashuroi dhe u ndie posi Zoti; e dha pėr tė - atė me tė cilėn Zoti e pajisi: Shpresėn e pėrjetshme. Vrapi pas sė dashurės nėpėr hijet e vdekjes. Njeriu posedoi lirinė, pėrqafoi jetėn...

            ...Njė ditė pėrfundimisht do tė zgjohemi nga ėndrra e dhembshme e jetės sė mundimshme. Atėherė do tė jetojmė nė krijuesin jetėn e vėrtetė, do tė jemi tė lindur me pėshpėritjen e pafund tė dashurisė sė tij. Si lajmėtarė qiellor do tė bredhim hapėsirave, sakaq yjet do t’i kemi vaporė tė shkėlqyer...Do tė shndėrrohemi nė vizione tė ėmbla, tė cilat na i qetėsojnė sytė lotarė dhe do t’i mbledhim gonxhet rrezore nga luadhet e panjohura, nga do tė freskohemi me vesėn e tyre...