.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Zona e muzgut - Dashuria e pafat

Pėrgatiti: Sabir KRASNIQI

 

            DASHURIA E PAFAT

 

           Flitej nė fshat se dashuria mes Qetsorit dhe Blerinės ishte mė e fuqishme se vet vdekja e saj. Dhe kjo dashuri e pastėr dhe e ēiltėr kishte mbajtur edhe mė tej, edhe pas vdekjes sė saj, tė fuqishme lidhjen mes tyre... derisa u bashkuan nė amshim - tha xha Garipi dhe thithi thellė cigaren e pastaj heshti. Heshta edhe unė njė kohė tė gjatė i thelluar nė mendime pėr kėtė dashuri tė pafat.

          

            -Kur mbaroi lufta e dytė botėrore shumė nga tanėt ikėn jashtė vendit pėr tė siguruar kafshatėn e gojės. Dikush ia mėsyni Turqisė, dikush Allamanit e dikush Amerikės. Disa u kthyen e disa nuk erdhėn kurrė mė - fillon rrėfimin xha Garipi, goxha i shtyrė nė  moshė por me njė kujtesė tė mrekullueshme.

            - Jeta ėshtė gjithēka dhe asgjė... dhe asnjėra ditė nuk ėshtė e njėjtė sikurse tjetra. Njeriu kurrė nuk e di ēfarė e pret tė nesėrmen. Ja p.sh.  edhe takimi me ty. As nė ėndėrr nuk e kam parė se ne te dy, ti nga qyteti e unė nga malėsia e Sharrit, sot do tė njoftohemi, shoqėrohemi dhe bisedojmė pėr kėtė ngjarje qė ka ndodhur 50 vjet mė parė - tha xha Garipi dhe duke ndezur cigaren tjetėr, vazhdoi rrėfimin:

            -Jetonim nė kėtė fshat tė vogėl. Atėherė kishte edhe mė pak frymė, tani janė ndėrtuar shumė shtėpi tė reja. Nė fund tė fshatit jetonte e veja Sanije me vajzėn e saj Blerinėn. I shoqi kishte ndėrruar jetė para ca vitesh. Ishin shumė tė sjellshme dhe punėtore si bletėt. Kishin njė shtėpi, pak tokė dhe disa krerė bagėtie tė vogla dhe tė mėdha. Jetonin mirė pėr kushtet e asaj kohe.

            Tė gjithė e dinim se Blerinės i vėrtitej Qetsori - njė djalosh shumė i dashur, i bukur por edhe i hareshėm i lagjes sonė. Nuk kishte ditė qė Qetsori, kinse me punė, nuk kalonte pranė kėsaj shtėpie... Kur iki edhe ky pėr Amerikė, e pėrcollėm tė gjithė deri nė fund tė fshatit, bile edhe Sanija me tė bijėn Blerinėn.

            Nuk kaluan as dy vite dhe Blerina ndėrroi jetė! E ėma, Sanija, e prekur tej mase edhe nga kjo humbje, u sėmurė rėndė - luajti mendsh. E dėrguan nė njė spital, thoshin “special”, ku pas njė viti ndėrroi jetė edhe ajo. Nuk e dimė se ku e varrosėn, por nė fshat nuk e sollėn.  Shtėpia  e tyre mbeti e shkret - nuk ka banuar askush mė aty.

 

            Ishte ditė vere kur dėgjova se Qetsori ishte kthyer nga Amerika. Kishin kaluar 6 vite qė kur ai kishte ikur atje. E takova nė lokalin e fshatit, njė shitore e vogėl tė cilėn e kishim si vendtakim. Nuk kishte mbetur asnjė gjurmė nga ajo fytyrė e bukur dhe gazmore e atij djali. Dukej i mėrzitur. Rrinte nė mendime. Pasi u pėrshėndetėm dhe u pėrqafuam, e pyeta:

            -Kur ke ardhur Qetsor dhe a je mirė mė shėndet?

            -Jam kthyer kėto ditė, e sa pėr shėndet, qė po mė pyesėsh, qė kur kam arritur nuk ndihem mirė!

            Nė fillim mendova se nuk kishte fituar para, pasi shumė nga tanėt e kishin pėrjetuar njė fat tė tillė - ishin kthyer me duar nė xhepa. Pėr ta ngushėlluar, por edhe pėr t’i dhėnė pak vullnet, i thash:

            -Nuk ėshtė krejt tek paraja. Me rėndėsi  qė ti je kthyer gjallė dhe shėndosh. Je i ri dhe jetėn e ke pėrpara. Shikona neve kėtu si po gjallėrojmė!... Ndoshta do tė vijnė ditė tė mira edhe pėr ne.

            -Nuk ėshtė nė pyetje paraja, miku im - mė ndėrpreu ai. E porositi nga njė birrė dhe mė ftoi qė tė dalim jashtė lokalit. U ulėm nė njė copė druri pishe qė e kishin gdhendur dhe i kishin dhėnė formėn e ulėses dhe ai filloi rrėfimin e tij:

            -Mjaft kam fituar nė Amerikė o Garip. Kam punuar dhe kursyer mjaftė para. Diēka tjetėr mua mė mundon dhe nuk mė jepet as tė jetoj. Nuk kam besim nė askėnd, vetėm nė ty. Ty tė kam pasur gjithnjė shokė tė zemrės, prandaj edhe po tė rrėfehem.

            Kur arrita nė Prizren, ora ishte diku rreth 21:00. Askush nuk e dinte se unė kisha ardhur. Ishte vonė dhe nė kėtė kohė nuk kishte mė transport publik pėr Sharr. Pasi kisha mjaft para dhe nuk doja ta kaloj natėn nė qytet, mora njė taksi dhe u nisa pėr nė fshatin tim tė lindjes. Kur arritėm nė hyrje, unė zbrita nga taksi dhe u drejtova drejtė shtėpisė sė Blerinės. Ti e di qė unė atė e doja, dhe gjatė gjithė kohės sa isha atje, vetėm nė tė kam menduar. Kur u ndamė pėr herė tė fundit, i kisha premtuar se do tė kthehem shpejt nga Amerika, dhe  kur tė vijė, do ja dhuroj njė qafore ari me njė gurė xhevahiri nė mes, ndėrsa Sanijes, njė shami mėndafshi nga mė tė shtrenjtat.  Dėshiroja, edhe ta shohė Blerinėn, por edhe t’i befasoj me ardhjen time. Kur u afrova tek shtėpia, edhe pse ishte bėrė paksa vonė, Sanija qėndronte para derės. I habitur e pėrshėndeta dhe ajo mė ftoi brenda. Nė dhomė e takova edhe Blerinėn. Desha ta pėrqafoj, por m’u kujtuan traditat tona dhe unė u pėrmbajta. Kur ua tregova dhuratat u gėzuan shumė, saqė Sanija, pasi e shpalosi, mė puthi nė ballė. Pastaj u ngritė dhe, mė kujtohet shumė mirė, mori njė shtambė me dhallė dhe tri gota. Ndjehesha tejet i lumtur qė isha me Blerinėn... dhe te tre biseduam deri vonė.

 

 

            Kur mė pėrcollėn tek dera, dėgjova kėngėn e gjelave - ishte bėrė mėngjes. Nuk mė ftuan qė tė vij sėrish! Dhe kjo mė befasoi. Kur arrita nė shtėpi, nėna dhe babai veē ishin zgjuar. Pasi u pėrshėndetėm dhe pėrqafuam me shumė mall, por edhe dashuri, u futėm brenda. Ma shtruan mėngjesin me qumėsht tė ngrohtė, qė kishte kohė qė nuk  e kisha kėrkuar, megjithatė, mendja nuk mė ndahej nga Blerina. Derisa haja, babai mė shikonte me habi por nuk fliste. Pasi hėngra mėngjes, u tha anėtarėve tė tjerė, qė tanimė ishin zgjuar tė gjithė,  qė tė largohen nga dhome se kishte diēka personale pėr tė biseduar me mua.

            -Biri im - mė tha, ti ke arritur mbrėmė, kėtė e di, se nuk ka mjet qarkullues kaq herėt, sidomos nė kėto anėt tona. Por mė thuaj, ku ke qėndruar gjithė natėn?

            -Po baba - i thash, kam ardhur mbrėmė. Ti e di qė unė e kam dashur Blerinėn dhe para se tė ik pėr Amerikė, i kam premtuar diēka. U ktheva sė pari tek ajo shtėpi pėr ta pėrmbushur atė premtim. Kemi ndenjur deri para mėngjesit.

            Kur i dėgjoi kėto fjalė, babai u shqetėsua shumė, dhe pak si me nervozė m’u drejtua:

            -Qetsor, biri im, ti kurrė nuk mė ke gėnjyer?!

            -Nuk po tė gėnjej as tani baba. Ėshtė e vėrtet, unė isha mbrėmė tek Blerina.

            -Por ato kanė vdekur, qė te dyja, para disa vitesh biri im -mė ktheu babai.

            Unė mbeta gojėhapur! Pastaj ai filli tė mė tregoj pėr tragjedinė qė e kishte goditur atė familje bujare.

            Nė brendinė time sikur diēka pėlciti. Nuk mund tė qėndroja mė dhe u nisa menjėherė drejt shtėpisė nga e cila sapo isha kthyer. Babai mė ndoqi prapa. Tanimė dielli kishte lėshuar rrezet mbi fshatin tim. Kur iu afrova shtėpisė pash se gjithkund pėrreth saj kishin mbirė barishte. Dritaret ishin tė mbyllura... gjithēka dukej e boshatisur! Nuk ndjehej frymė e gjallė nė atė mjedis. Hapem derėn dhe u futėm brenda. Gjithēka brenda e kishte mbuluar pluhuri: dyert, dritaret, muret, tavolinėn... vetėm nė karrigen ku unė isha ulur nuk kishte pluhur. Nuk kishte as nė karrigen e afėrt, nė pjesėn ku unė kisha mbėshtetur krahėt e mi. Mbi tavolinė qėndronin dhurata e mia: qaforja prej ari dhe shamia e mėndafshtė. Pranė tyre ishte vetėm gota ime e zbrazėt nga e cila kisha pirė disa orė mė parė. Nuk ishte as shtamba as gotat tjera! M’u kujtua se unė Sanijes, shaminė ia kisha dhėnė tė mbėshtjell nė njė letėr tė shkėlqyese me ngjyrė tė argjend. Ajo e kishte hapur, e kishte shikuar dhe menjėherė e kishte vėnė nė kokė. Tani ajo qėndronte e palosur bukur mbi tavolinė, ndėrsa letra e shkėlqyer ishte mbi dysheme.

            I mblodha tė gjitha, dhe dolėm nga shtėpia....

           

            -Kėtu e pėrfundoi rrėfimin Qetsori dhe, pa u pėrshėndetur, u ngritė dhe iku i thelluar nė mendime - tha xha Garipi, qė deri mė tani kishte pirė disa cigare njė pas njė.

 

            Nga ajo ditė, Qetsori ndryshoi i tėri. I ikte ēdo kontakti me njerėz. Njerėzit qė vinin pėr ta takuar befasoheshin me heshtjen e tij. Pas ca kohe, heshtjen e thelloi edhe me mua. Nuk donte tė mė takonte. As me anėtarėt e familjes nuk bisedonte. Pas disa muajsh u mbyllė tėrėsisht nė vete, sikurse tė kishte jetuar nė ndonjė botė tjetėr. Me tė hollat qė i kishte kursyer ndėrtoi njė pėrkujtimore tė madhe nga graniti mbi varrezėn e Blerinės. Pranė  saj ndau edhe ca vend pėr trupin  e tij. Tė gjithė u habitėn me kėtė gjest dhe pėshpėritej ēmos nėpėr fshat por edhe rrethin.

            Pas dy vitesh vdiq edhe ai vet. Thonė se prindėrit e shitėn qaforen e arit me gjithė gurin e xhevahirtė dhe me ato tė holla i ndėrtuan pėrkujtimore edhe djalit tė tyre - ngjitur me atė tė Blerinės.

            Flitej nė fshat se dashuria mes Qetsorit dhe Blerinės ishte mė e fuqishme se vet vdekja e saj. Dhe kjo dashuri e pastėr dhe e ēiltėr kishte mbajtur edhe mė tej, edhe pas vdekjes sė saj, tė fuqishme lidhjen mes tyre... derisa u bashkuan nė amshim - tha xha Garipi dhe thithi thellė cigaren e pastaj heshti. Heshta edhe unė njė kohė tė gjatė i thelluar nė mendime pėr kėtė dashuri tė pafat.