Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Parapsikologji - Pėrjetim i pėrsėritur - dukuria Deja-vu (pjesa e dytė)

Shkruan: Sabir KRASNIQI

PĖRJETIM I PĖRSĖRITUR -DUKURIA DEJA-VU (pjesa e dytė)

    Misteri i fenomenit Deja-vu nuk qėndron nė natyrėn e saj enigmatike, por nė natyrėn  enigmatike tė vet qenies njeri. Njeriu, siē e dimė edhe shkencėrisht, ėshtė qenie me aftėsi tė kufizuara. Pra ai nuk ėshtė njė specie e pėrkryer, edhe pse ne kemi dėshirė tė mendojmė ashtu. Ai pėrkufizohet vetėm nga pesė shqisat e tij, dhe pėrmes tyre e percepton realitetin qė e rrethon. Pra, bota qė na rrethon nuk ėshtė e pėrkufizura, por tė kufizuara jemi vet ne.

           

             Deva-ju nga njė kėndvėshtrim pak mė tjetėr!

            Ėshtė me rėndėsi tė theksohet se shumica e eksperimentimeve nė kėtė drejtim bėhen nėn ndikimin e hipnozės. Bile njė grup shkencėtarėsh nga Anglia, nė krye me Psikiatrin A. O’Connor, deklaruan se kanė arritur ta provokojnė pėrjetimin Deja-vu artificialisht nė laborator, dhe atė falė hipnozės. Mirėpo hipnoza, edhe pse e pranuar nga gjiri i shkencės si e vetmja degė nga lėmi i parapsikologjisė, pėr shumė shkencėtarė skeptik mbetet edhe mė tej ēėshtje diskutabile, pasi definicion tė plotfuqishėm pėr tė, edhe sot e kėsaj dite nuk ka. Ajo mbetet akoma e definuar si dukuri, mistiko-shkencore. Por nė fakt, pavarėsisht nga kjo, ndikimi i hipnozės nė gjithė organizmin ėshtė i pamohueshėm, ndaj edhe zbatimi i saj nė qarqe tė ndryshme, e sidomos nė mjekėsi ėshtė gjithnjė e mė i madh.

            Hipnoza mund tė merret edhe si njė urė lidhėse nė mes tė dukurive shkencore empirike dhe dukurive paranormale, pėrgjithėsisht tė karakterit psikik. Dhe kjo lidhshmėri u jep edhe hulumtuesve tė parapsikologjisė po aq tė drejt nė interpretimin e kėtyre dukuria, pjesė e sė cilės ėshtė dhe Deva-ju, sa edhe hulumtuesve shkencor, pavarėsisht kėndvėshtrimeve tė tyre tė kundėrta.

            Njėra nga teoritė e parapsikologėve pėr paraqitjen e kėtyre pėrfytyrimeve tė ēastit nga njė situate e panjohur, por tė pėrcjella me ndjenjėn e tė pėrjetuarit e asaj situate edhe mė parė, pra Deja-vu-s, ėshtė edhe fenomeni i “parandjenjės” ose “parashikimit”, qė shpesh ndėrlidhet me profecitė. Sipas kėsaj teorie, ky fenomen dėshmon afinitete mbinatyrore qė posedon qenia njeri pėr parashikimin e ardhmėrisė, pra kalimit nė njė dimension tjetėr, i cili pėr ne ėshtė akoma i panjohur. Ne situata tė caktuara, ne (dija, shpirti, astrali...) shkėputemi pėr pak qaste nga realiteti qė e perceptojmė pėrmes pesė shqisave tona, dhe kalojmė nė njė dimension tjetėr, nė tė cilin, edhe pse pėr pak sekonda, ne jemi nė gjendje tė udhėtojmė nė ardhmėri dhe ta shohim ose pėrjetojmė atė.

            Teoria tjetėr ėshtė ajo e dijės mė tė lartė, tė quajtur “Dija kozmike”. Quhet kėshtu, pasi nė tė nuk ekzistojnė kufij midis objektivitetit dhe subjektivitetit, prandaj gjithēka ekziston dhe gjithēka ėshtė gjithēka. Nė kėtė rrjet tė dimensionit kozmik nuk ekziston objekti i izoluar, p.sh. nuk ekziston vetėm gishti, gishti njėkohėsisht ėshtė edhe dora, dora ėshtė trupi e trupi ėshtė gjithė njerėzimi: e kaluara, e tanishmja dhe e ardhmja njėkohėsisht. Pra, nė kėtė “Dije kozmike” gjenden tė gjitha njohurit, si pėr tė kaluarėn, tė tashmen por edhe pėr tė ardhėm. Ata njerėz qė kanė arritur pėrsosmėri nė kėtė drejtim, qė ndryshe quhen edhe njerėz tė pėrndritur, e kanė edhe aftėsinė pėr t’i lexuar, parė apo pėrjetuar ngjarjet, edhe nė tė kaluarėn por edhe nė tė ardhėm.  Edhe fenomeni i Deva-ju-s, sipas kėsaj teorie, ėshtė pjesė e “Dijes kozmike”, qė neve na paraqitet pėr pak ēaste nė situata tė caktuara.

            Disa tė tjerė mendojnė se Deja-vu ka lidhshmėri me dukurinė e telepatisė. Pėrmes mėnyrės telepatike, mendimet e emetuara nga dėrguesi qė shpėrndahen nė hapėsirė, vetėdijshėm apo pavetėdijshėm, pranohen nga pranuese me tė cilin ai ėshtė nė lidhje mentale. Valėt e emetuara pėrpunohen nga qendrat pėrkatėse nė tru, ku shndėrrohen nė mesazhe tė cilat, tek pranuesi, krijojnė ndjenjėn e njohjes ose pėrfytyrimin e njė situate tė pėrjetuar edhe mė parė. Kėtė gjendje e pėrshkruan edhe profesori dhe psikologu i njohur C. K. Jungu, nė teorinė e tij tė “Sinkronicitetit”. Jungu mendon se pėrveē lidhjeve kauzale nė mes tė paraqitjeve nė natyrė, ekzistojnė edhe lidhje sinkronike akauzale, tė cilat i lidhin dy dukuri me pėrmbajtje tė njėjtė. Gjithēka qė ndodh nė njė moment tė caktuar pėrmban karakteristikat e atij momenti. Nė ato raste pėrmbajtja e vetėdijes sė emetuesit dhe pranuesit, janė tė njėjta pėr nga kuptimi, sepse pėrmbajtja e njėjtė ose e ngjashme paraqitet nė momentin e njėjtė tek te dy, mirėpo tek pranuesi, ajo pėrmbajte krijon ndjenjėn e njohjes sė situatės, edhe pse e pa pėrjetuar kurrė mė parė. Kjo teori sqaron edhe fenomenin e lindjes sė ideve njėkohėsisht te dy persona qė pėrdoret shpesh nė biseda tė zakonshme si: “ma more fjalėn nga goja”.

     Temė nė vete ėshtė edhe teoria e reinkarnimit, pra, “ringjallja” ose e thėnė ndryshe “lindje e re nė njė kohė tjetėr dhe trup tjetėr”. Reinkarnimi si proces njihet dhe pranohet nga shumė popuj, por pėr besimtarėt e budizmin, reinkarnimi paraqet procesin bazė tė ndėrtimit tė kėtij religjioni. Edhe tek kjo dukuri hulumtimet e pėrgjithshme, bazohen pėrgjithėsisht nė eksperimentimet  qė bėhen mė ndihmėn e hipnozės, ku mediumi, pėrmes sugjestioneve dėrgohet nė kohėn para lindjes ku ai e gjen vetėn tė transformuar nė njė kohė dhe trup tjetėr. Njohja zyrtare e hipnozės nga shkenca bashkėkohore po i kthehet asaj si bumerang, pasi hipnoza si dukuri mistiko-shkencore, tek fenomeni i reinkarnimit me faktet e pamohueshme, po e sfidon tashmė vetė atė. Ka raste kur mediumi, fillon tė falsė edhe gjuhė tė huaja, pėr tė cilat nė pėrditshmėri nuk ka kurrfarė njohurie. P.sh. kemi rastin e 12 vjeēares nga Berlini J. Markard, e cila pas njė traume tė rėndė, fillon tė flas rrjedhshėm nė gjuhėn italiane, e tė cilėn kurrė mė parė nuk e kishte mėsuar. Ajo deklaronte se quhej Rozeta K. Se kishte lindur nė Itali mė 1887 dhe kishte vdekur mė 1917. Kishte njė vajzė qė tanimė jetonte nė atė shtėpi. Verifikimet vėrtetuan saktėsinė e vajzės.  Nė derė u paraqit njė grua e moshuar e quajtur Fransea, qė ishte e bija e Rozetes e cila, vėrtet kishte vdekur mė 1917.

            Ithtarėt dhe besimtarėt e kėsaj teorie e pėrshkruajnė edhe talentin e individit, jo si njė dhunti, prirje tė lindur, por si njė dukuri tė trashėguar, pra tė bartur, nga jetėt e kaluar. Edhe fenomeni Deja-vu, pėr pėrkrahėsit e kėsaj teorie, nuk ėshtė asgjė e jashtėzakonshme, thjesht, njė pėrjetimit nga jetėt e kaluara. Jeta, sipas tyre, nuk fillon me lindjen, dhe as qė mbaron me vdekjen. Ajo ėshtė njė vazhdimėsi reinkarnimesh.

            Edha pas gjithė kėtyre teorive sqaruese shkencore e mistike, ēėshtja e fenomenit Deja-vu mbetet akoma e mbėshtjell me vellon e misterit - enigmė e pazgjidhur.

 

            Natyra enigmatike e njeriut

            Misteri i fenomenit Deja-vu nuk qėndron nė natyrėn e saj enigmatike, por nė natyrėn  enigmatike tė vet qenies njeri. Njeriu, siē e dimė edhe shkencėrisht, ėshtė qenie me aftėsi tė kufizuara. Pra ai nuk ėshtė njė specie e pėrkryer, edhe pse ne kemi dėshirė tė mendojmė ashtu. Ai pėrkufizohet vetėm nga pesė shqisat e tij, dhe pėrmes tyre e percepton realitetin qė e rrethon. Pra, bota qė na rrethon nuk ėshtė e pėrkufizuar, por tė kufizuara jemi vet ne. Ambienti ku frymojmė dhe veprojmė ėshtė shumė mė i pėrsosur se sa mendojmė se e njohim ne. Sipas ligjeve tė fizikės, realiteti objektiv nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrpos lėvizjesh tė vazhdueshme tė llojeve tė ndryshme tė energjisė. Njeriu, falė organeve shqisore dhe sistemit nervor ėshtė nė gjendje t’i regjistroj kėto lėvizje tė energjisė. Kėshtu qė ēdo gjė qė ne pėrjetojmė gjatė procesit jetėsor, e perceptojmė pėrmes kėtyre pesė shqisave. Mirėpo, tė perceptuarit nuk ėshtė proces aq i thjesht, pėrkundrazi, ai ėshtė proces shumė mė i ndėrlikuar, pasi nė vete pėrfshin edhe shumė nėnprocese tė lloj-llojshme dhe tė komplikuara. Dhe pasi qenie njeri ėshtė e pėrkufizuar, ose thėnė ndryshe  e kushtėzuar, vetėm nga kėto pesė shqisat, ajo nuk ka mundėsi ta ndjej, shijoj e pėrjetoj gjithė madhėshtinė e ambientit qė na rrethon, e mė kėtė edhe tė gjitha proceset e ndryshme qė zhvillohen nė tė. Prandaj edhe shumė fenomene, e ndėr to edhe dukuria Deva-ju, mbetėn mister pėr kapacitetin e njohurive tona. Mister qė provokon edhe debate nga mė tė ndryshme nė lidhje me to.

            Dhe pėr ta sqaruar paksa mė mirė pėrkufizimin shqisor tė qenies njeri, po e marrim si shembull vetėm spektrin rrezatues elektromagnetik. Nė atė spektėr, pjesa e dritės qė ne arrijmė ta kapim pėrmes shqisė sė tė pamurit,  quhet “drita e dukshme”. Dhe kjo “dritė e dukshme”, nė atė spektėr, ėshtė vetėm njė prerje tepėr e hollė nė krahasim me spektrin e pėrgjithshėm ekzistues qė i ėshtė e njohur shkencės, sė paku, deri mė sot. Ajo ka njė gjatėsi valore prej vetėm 380-750 nanometrash nga gjatėsia e pėrgjithshme  elektromagnetike, qė ėshtė 103 metra tek radiovalėt dhe arrin nė 10-15 metra tek rrezet kozmike. Edhe pse prerje shumė e vogėl, ne, pėrmes shqisės sė tė pamurit, arrijmė t’i pėrjetojmė nė mėnyrė tė vetėdijshme ato ngacmime dhe ta shohim e shijojmė koloritin e mrekullueshme tė botės qė na rrethon, tė ngėrthyer nė miliarda nuanca nga mė tė lloj-llojshmet.

           

         Por, rrezet e tjera si ato: ultraviolet, rėntgen, infra tė kuqe, mikrovalėt, radiovalėt etj., pėr fat tė keq, shqisa e tė pamurit nuk arrin t’i regjistroj! Por kjo nuk do tė thotė se ato nuk ekzistojnė. Ato nė fakt janė, veprojnė, por kufizimi i shqisave tona nuk na mundėson qasje nė to. Dhe tek mė vonė, kur pėrmes ndihmės sė instrumenteve spektrometrike u bė i mundur regjistrimi i asaj drite tė “padukshme” pėr syrin tonė, u dėshmua njėkohėsisht, se ajo qė nė fakt ėshtė e pakapshme pėr shqisat tona, nuk do tė thotė se ėshtė ērregullim psikik e as fiksion i marrė.

            Shfrytėzimin e kėtyre valėve sot e hasim nė shumė sfera tė jetės, duke filluar nga mjekėsia (rrezet rėntgen); radiovalėt qė na mundėsojnė komunikim medial (radioja, TV-ja etj.), e deri tek mikrovalorėt, me tė cilėt ėshtė e pajisur pothuajse secila shtėpi.

            Por mė herėt, kur kėto rreze nuk ishin tė njohura, vetėm ideja pėr ekzistimin e tyre do e sillte njeriu nė pozitė tė palakmueshme (injoruese, pėrqeshėse etj.) para tė tjerėve. Dhe atė thjesht, vetėm pėr faktin qė shqisat tona nuk janė tė afta t’i regjistroj ato. E njėjta gjė vlen edhe pėr fenomenet  paranormale, pjesė e sė cilės ėshtė edhe Deva-ju. Merreni me mend se si do i shihnim mrekullitė e natyrės, sikur shqisa jonė e tė pamurit tė kishte mundėsin t’i perceptoj, po e zėmė, edhe rrezet ultraviolet ose rrezet infra tė kuqe! Po sikurse edhe shqisat tjera tė kishin aftėsi mė mėdha perceptuese. Po sikur njeriu tė posedoj edhe shqisėn  gjashtė... Natyrisht qė shumė, shumė mė ndryshe sesa nga kėndvėshtrimi qė i shohim ne sot.

             Siē u tha edhe mė lartė, realiteti objektiv nuk qenka asgjė tjetėr vetėm lėvizje e vazhdueshme e lloje tė ndryshme tė energjisė. Anadaj edhe shtrohet pyetja: a i njohim ne tė gjitha llojet e energjisė? Natyrisht, qė pėrgjigja do tė jetė JO. Atėherė si mund t’i gjykojmė gjėrat qė nė realitet fare nuk i njohim. Si marrim guxim t’i quajmė pseudodituri kėto fenomene? Me ēfarė tė drejte i ofendojmė tė tjerėt vetėm pse nuk pajtohen me ligjet ekzistuese tė shkencės empirike? Pse vallė nuk mund tė pajtohemi me kėtė realitet dhe nuk e pranojmė faktin se kėto dukuri janė jashtė forcės sė tė kuptuarit tė shqisave njerėzore?... Ne jemi shumė tė vegjėl nė skemėn e pėrgjithshme kozmike, jo vetėm si qenie njerėzor, por si planet nė pėrgjithėsi. Jemi vetėm si njė kokėrr rėre nė njė shkretėtirė tė pafund.