.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - detyrė e edukimit seksual e shėndetėsor

Shkruan: Jashar DEMIRI

              DETYRĖ E EDUKIMIT SEKSUAL E SHĖNDETĖSOR

 

             Mendimtarėt e kohės janė pėrpjekur ta ēlirojnė njeriun nga shabllonizmat e pafund tė hipokrizisė mesjetare. Duke u nisur nga pikėpamjet se ēdo gjė njerėzore nuk ėshtė e turpshme, ata e kanė trajtuar dashurinė, martesėn dhe jetėn seksuale si gjė tė natyrshme duke kėrkuar nga tė gjithė tė pamartuarit qė tė martohen. Leonardo da  Vinēi theksonte se vetė natyra ėshtė mėsuesi i gjeniut tė vėrtet. Kėshtu dashuria dhe problemet e tjera jetėsore u bėnė objekt i krijimtarisė artistike dhe femra nuk quhej mė sprovė djallėzore, por stolia mė e madhe e jetės. 

        

 

            Shkolla hinduse e dashurisė, duke studiuar tė ashtuquajturat “rregulla tė dashurisė”, jep njė thesar tė vyer tė tė fshehtave tė dashurisė dhe erotikės tė bazuar nė rėndėsinė e njohjes sė tyre tė thellė pėr fatin e njerėzor. Qėllimi i kėsaj shkolle tė erotikės ėshtė qė duke i harmonizuar temperamentet nė marrėdhėniet seksuale, ta bėjė njeriun tė lumtur nė jetė e nė dashuri. Pėr arritjen e tyre u jepej rėndėsi njohjes sė thellė tė anatomisė, fiziologjisė, por gjithmonė nė mbėshtetje tė bazės psikologjike tė dashurisė. Po kėshtu, nė Greqinė antike, marrėdhėniet martesore dhe jeta seksuale gjithnjė e mė shumė kanė qenė njė nga preokupimet mė tė rėndėsishme tė poetėve, artistėve, dhe shkencėtarėve tė atėhershėm tė cilėt, nė veprat dhe nė krijimtaritė e tyre, janė pėrpjekur ta pasqyrojnė esencėn e atyre fenomeneve qė shfaqen nė fushėn e seksualitetit njerėzorė. Edhe nė Romė jeta seksuale dhe pėrjetimet e kėndshme seksuale ishin e drejtė e patjetėrsueshme e mashkullit dhe femrės dhe nuk kufizoheshin me asgjė.

            Megjithatė, shpesh mungesa e dijeve tė sakta shkencore nė fushėn e anatomisė, fiziologjisė sė sferės seksuale, etj., ka lejuar spekulime tė shumta dhe pėrhapjen e njohurive tė gabuara tė cilat nė shumė raste shpalleshin si shkencore. Kėshtu nė disa vende mendohej se harxhimi i spermės shkakton disa sėmundje tė tilla si gonorreja, epilepsia dhe mjaft sėmundje psikike. Sperma konsiderohej pjesa e trurit dhe e palcės kurrizore dhe harxhimi i saj mendohej si “shterim i tyre”. Nuk njihej roli i hormoneve dhe i gjėndrave hormonale dhe as pėrbėja e spermės nga qelizat qė prodhohen dhe ripėrtėrihen vazhdimisht gjatė jetės te meshkujt. Nė mjaft raste, pėr t’i shėruar njerėzit nga epilepsia dhe sėmundje tė tjera psikike pėrdorej tredhja. Nė disa vende akti seksual ndėshkohej rreptė. Kėtu e ka bazėn edhe mendimi i gabuar qė ndeshet edhe sot nė ndonjė rast sikur ekziston njė limit maksimum i numrit tė akteve seksuale, “harxhimi” i tė cilave sjell pasoja.

              Mendimtarėt e kohės janė pėrpjekur ta ēlirojnė njeriun nga shabllonizmat e pafund tė hipokrizisė mesjetare. Duke u nisur nga pikėpamjet se ēdo gjė njerėzore nuk ėshtė e turpshme, ata e kanė trajtuar dashurinė, martesėn dhe jetėn seksuale si gjė tė natyrshme duke kėrkuar nga tė gjithė tė pamartuarit qė tė martohen. Leonardo da  Vinēi theksonte se vetė natyra ėshtė mėsuesi i gjeniut tė vėrtet. Kėshtu dashuria dhe problemet e tjera jetėsore u bėnė objekt i krijimtarisė artistike dhe femra nuk quhej mė sprovė djallėzore, por stolia mė e madhe e jetės.  Nė kėngėt e folklorit tonė, nė kėngėt erotike tė dasmave etj., theksohet bukuria e femrės si shprehje e emocioneve tė fuqishme dhe dashurisė, e finesės ndaj kėsaj qenie njerėzore. Gradualisht ndryshimet ndikuan qė edhe femra tė jetė mė e lirė, tė inkuadrohet e tė jetojė nė jetė shoqėrore si dhe mashkulli e t’i shpreh ndjenjat e veta intime. Kėshtu gruaja po i heqė prangat mesjetare dhe bashkė me mashkullin ajo i shfaq lirshėm kėnaqėsitė e veta seksuale dhe erotike si formė natyrore e sjelljes sė lirisė.

            Por, marrėdhėniet e vjetra konzervative e tradicionale synojnė t’i kundėrvihen ēlirimit te femrės e ta kufizojnė atė si dikur vetėm nė familje dhe nė punėt e shtėpisė, duke e konsideruar atė, thjesht si mjet tė domosdoshėm pėr krijimin e familjes dhe kėnaqėsisė seksuale. Gjithashtu, puritanizmi kėrkon kthim prapa tė femrės, qė gruaja pėrsėri tė mbyllet nė shtėpi e veshur me fustan tė gjatė e tė zi dhe  tė izolohet nga tė gjitha rrjedhat shoqėrore. E keqja ėshtė se edhe idealet e asketizmit nuk e kanė humbur forcėn e tyre edhe nė kohėn e sotme. Me ta lidhen shumė paragjykime e pikėpamje tė rreme tė cilat bėhen shkak pėr lindjen e konflikteve, fiksicioneve e neurozave tė ndryshme seksuale qė nė mjaft raste lėkundin ekuilibrin e sistemit nervor dhe ndikojnė negativisht nė gjendjen shpirtėrore dhe shėndetėsore tė njerėzve. Kėtu i ka rrėnjėt edhe tabuja seksuale e cila nuk lejon njohjen dhe propagandimin e problemeve tė edukatės dhe tė jetės seksuale.

            Ende ka njerėz qė e vulgarizojnė jetėn seksuale, duke e shikuar atė si ēėshtje tė shkėputur nga psikika nė tėrėsi ose, thjesht, si ēėshtje teknike a si shkathtėsi. Kėto mendime ndikojnė negativisht nė kulturėn dhe nė jetėn seksuale, sepse njerėzit nuk kuptojnė se sfera e ndjenjave dhe e pėrjetimeve seksuale ėshtė shumė e lidhur me ndjenjat e larta dhe me kėrkesa tė tjera njerėzore, si: dashuria, shmangia e punėve tė rėnda apo situatave lėnduese, si dhe me synime pėr stabilizimin e jetės dhe krijimin e kushteve tė pėrshtatshme pėr jetesė, etj.

            E keqja ėshtė se pikėpamjet e gabuara pėrhapen jo vetėm nga tė painformuarit ose tė keqinformuarit, por edhe njerėz tė inteligjencės, ndonjėherė edhe nga edukatorė ose punonjės tė shėndetėsisė, tė cilėve u takon t’i arsimojnė tė tjerėt nė kėtė fushė. Habit fakti se me gjithė arritjet e shkencės mjekėsore, pėrsėri vazhdojnė tė pėrhapen edhe sot pikėpamje tė vjetruara pėr fiziologjinė  e jetės seksuale, tė cilat shpesh shkaktojnė shqetėsime psikike ose gjendje depresive. Vėzhgimet tregojnė se ende ekziston mendimi i gabuar i shterimit fiziologjik i cili nė mjaft raste tremb, jo vetėm tė rinjtė qė preferojnė onanizmin, por edhe disa tė porsamartuar me ndjeshmėri e potencė tė lartė seksuale tė cilėt dėshirojnė kontakte seksuale tė shpeshta gjatė jetės bashkėshortore. Kėshtu, frika se mos dėmtohet shėndeti dhe potenca seksuale, i detyrona ata tė pėrqendrojnė vėmendjen nė mėnyra tė tepruara nė planifikimin e dendėsisė dhe akteve seksuale (ose nė punėn e organeve seksuale) duke e kthyer atė nė neurozė seksuale. A do tė ndodhte kėshtu nė fakt po tė dihet njė gjė fare e thjesht se spermatozoidet janė qeliza qė prodhohen dhe ripėrtėrihen vazhdimisht te meshkujt e eliminimi i tyre, herė pas here, nuk harxhon ndonjė rezervė tė pėrcaktuar.

            Gjithashtu, ende disa gra i shqetėson koncepti i gabuar pėr jetėn seksuale normale, duke e quajtur atė si diēka tė turpshme, gjė qė i pengon tė shfaqin ndjenjat e tė shijojnė kėnaqėsinė e plotė seksuale (disa i shqetėson edhe pėrdorimi i formave tė ndryshme gjatė aktit seksual, sepse pėr ta janė tė pranueshme vetė disa forma tė pozicionit kryesor, kurse ēdo modifikim tjetėr e imagjinojnė si diēka tė shėmtuar). Shpesh mungesa e kulturės seksuale bėhet shkak pėr konflikte dhe trauma tė rėnda psikike, tė cilat dėmtojnė, jo vetėm pasionin seksual normal, por edhe personalitetin e njeriut.

            Pėrhapjen e kulturės seksuale e pengojnė dhe disa njerėz tė paedukuar mirė, tė cilėve u pėlqen tė tregojnė anekdota banale a tė pėrqeshin ndonjėrin me disa shaka banale sipas disa paragjykimeve pa asnjė bazė shkencore. Pėrhapja e gjerė e gėnjeshtrave ose e paragjykimeve tė ndryshme pėr seksin ėshtė tregues i injorancės dhe njėkohėsisht si mungesės e propagandės pėr kulturėn seksuale. Kjo pėrbėn edhe njė provė tjetėr qė tregon se ka qenė dhe ėshtė e domosdoshme tė flitet pėr kulturė dhe pėr jetėn seksuale. Por tabuja shekullore dhe paragjykimet anakronike, tė cilat e ruajnė ende forcėn e tyre, kanė bėrė qė tė injorohen kėto probleme deri nė atė shkallė sikur ato tė mos ekzistonin fare. Nuk ka pėrse tė quhet e turpshme tė flitet pėr diēka kur ajo ėshtė e domosdoshme, madje jetike.

            Siē shihet, edukata seksuale ka lidhje me jetėn seksuale, me vetė seksin. Seksi ėshtė njė dukuri reale objektive me fillesė biologjike natyrore pa tė cilėn nuk mund tė ketė vazhdimėsi tė jetės. Por, njeriu mbi shtratin biologjikė ėshtė formuar, para sė gjithash, si qenie shoqėrore. Krahas themelit biologjikė, jeta seksuale njerėzore ka marrė edhe pamje shoqėrore, shpirtėrore, etike, psikologjike, estetike, pedagogjike etj. Prandaj, seksin si tė tillė e nė lidhje me tė dhe edukatėn seksuale e studiojnė jo vetėm pedagogėt e psikologėt, por edhe fiziologėt e sidomos mjekėt tė cilėt duhet ta gjejnė veten me mirė nė kėtė fushė.