.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Esenca e parapsikologjisė

Shkruan: Sabir KRASNIQI

        ESENCA E PARAPSIKOLOGJISĖ

 

      “Askush nuk ka tė drejtė tė nėnēmojė shkencėn, tė cilėn nuk e njeh”

(Paracelzusi)

 

 

            Duke filluar nga shekulli XIX, botėkuptimet shkencore mbi botėn nė pėrgjithėsi kanė pėrjetuar ndryshime shumė tė thella. Njohjeve tė materies dhe energjisė si dhe tė shumė ligjeve tė fizikės klasike, iu bashkėngjitėn edhe njohuri tė reja, qė, si pasoj, sollėn edhe vėshtrim krejtėsisht tė ri dhe ekspansion tė madh tė horizontit.

            Herci zbuloi vibracionet elektrike; Rėntgeni, dukuritė e panjohura tė rrezatimit; ēifti Curie, radioaktivitetin; pastaj, Ajnshtajni bėri tė njohur se materia pėrmban energji tė pamatur (gjė qė solli deri te fizika nukleare, qė nė anėn e saj pozitive mundėsoi shfrytėzimin e energjisė pėrmes elektranave nukleare, kurse nė anėn tjetėr, negative, e ballafaqoi njerėzimin me tmerrin e armės atomike).

            Pastaj: telefoni, radioja, televizioni, automobilat, aeroplanėt etj. u bėnė dukuri tė pėrditshme. U zbulua radio-teleskopi, qė na mundėsoi shikim nė botėn makrokozmike, ndėrsa mikroskopi elektronik na i shpalosi thellėsitė e mikrokozmosit.  Nėpėr frigorifer me ngrirje tė thellė u vendosėn pjesė rezervė pėr trupin e njeriut, ndėrsa kirurgėt iu pėrveshėn punės pėr transplantimin e organeve tė rėndėsishme pėr jetė. Kompjuterėt (trurėt elektronik) depėrtuan nė shkencė, industri, bujqėsi etj. Sakaq, amerikanėt lansuan anijen e parė kozmike, me njerėz pėr nė hėnė: pastaj satelitė tė tjerė pėr planete mė tė largėta, si dhe satelitė tė shumtė qė pandėrprerė i sillen rreth e pėrqark planetit tonė Tokės. Zbulimet dhe prodhimet e ndryshme, tė panumėrta “ēuditėse”, qė deri mė dje ishin “science fiction” u bėnė realitet i kohės.

            Megjithatė, pėrkundėr gjithė kėtyre shpikjeve, gjithė kėtij pėrparimi, njė pjesė tė konsiderueshme tė njerėzimit e ka kapluar njė fobi e pakuptueshme. Trandjet psikike (streset), sėmundjet psikosomatike (psikofiziologjike), neurozat, psikozat si dhe vetėvrasjet janė nė rritje e sipėr...pra, lind pyetja: ku ėshtė arsyeja e gjithė kėsaj?

            Njė kohė tepėr tė gjatė shkenca ishte e drejtuar vetėm nė njėrėn anė tė medaljonit. Nė anėn materiale tė njeriut dhe natyrės nė pėrgjithėsi, pra nė mikro dhe makrokozmos, duke e drejtuar shikim vetėm nė paraqitjet dhe dukjet e jashtme fizike. Ajo filloi tė masė e tė analizoj, pra tė studioj njeriun dhe natyrėn, duke u nisur vetėm nga pikėpamjet materiale dhe duke besuar se nė atė mėnyrė do tė mund t’i zbulojė tė gjitha sekretet dhe misteret e tyre. Kurse si masė e vetme vlente vetėm introdukta fizike me konceptet e pastra mekanike. Pėrfytyrimi pėr botėn, qė nė kohė dhe hapėsirė zhvillohet sipas ligjit tė shkakut dhe veprimit, u bė udhėheqės i shkencės bashkėkohore dhe me kėtė ajo zgjodhi rrugėn njėanėsore.          

            Duke e ndjekur kėtė rrugė, shkenca ka arritur pėrparime qė s’merren me mend nė kėrkimet teknike, nė industri etj. Por, shtrohet pyetja: Cilat nevoja i plotėsojnė ato? A nuk janė vetėm nevoja tė pastra materiale, fizike etj? A mund tė jemi tė lumtur vetėm me plotėsimin e nevojave tė tilla, materiale e fizike, duke lėnė anash nevojat shpirtėrore?

            Pra, pėr shpirtin ajo u interesua shumė pak, pėr tė mos thėnė gati aspak.

            Shpirti dhe tė gjitha dukurit tjera paranormale mbeti nė prapavijė. Gjithashtu, nė prapavijė mbeti edhe ana etike e njeriut, sikurse tė mos kishte ekzistuar fare. U harrua formula e ser Artur Edington-it nė “New Path - Ways of Science” (“Rrugėt e reja tė shkencės”) se “bota fizike nuk ėshtė e vetme” dhe nė “Psysics and Philosophy” se “bota e njohur pėr fizikėn paraqet vetėm njė prerje nga i gjithė realiteti”. Ajo gjithashtu harroi se pranė kuazalitetit fizik, ekziston edhe ai psikik dhe ai ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr jetėn e njeriut.

            Duke e lėnė prapa kėtė drejtim shkenca, dhe duke e pėrdorė pėr nevoja tė veta manipuluese grupe fetare, sekte tė ndryshme etj., ndodhi qė njerėzit, duke mos qenė tė kėnaqur me realitetin dhe duke kėrkuar harmoni shpirtėrore, tė bėnin pėrpjekje pėr ta shpėrthyer kėtė errėsirė teknologjike dhe pėr tė kėrkuar rrugė tė reja kah vetėvetja. Por, duke kėrkuar kėto rrugė, shpesh silleshin nėpėr shtigje tė gabuara, rėndom duke iu dhėnė drogės, alkoolit etj., qė nė instancėn e fundit kishin pasoja tė rėnda, shpesh edhe vdekjeprurėse. Shumė prej tyre shkuan edhe nė Indi e vende tė tjera pėr tė gjetur atė harmoni shpirtėrore tė humbur, kryesisht nėpėr,mjet meditimeve tė jogistė tė ndryshėm, guru etj., ku disa prej tyre edhe mbetėn pėrgjithmonė nėpėr tempuj e faltore tė atjeshme.

             Dhe tė gjitha kėto dilema hapėn rrugė pėr njė alternativė tjetėr. Alternativė qė shumė seriozisht do ju qasej mu kėtyre dukurive pėr t’i zhveshur pėrfundimisht nga velloja misterioze qė mbizotėronin pėr to, dhe pėr t’iu dhėnė vlerėsim tė merituar logjik e shkencor. Kjo lėmi e re do tė marr nocionin “Parapsikologji”.

            Hipnoza dhe sugjestioni, tė cilat shkenca bashkėkohore sot i ka pranuar nė gjirin e vet, vėrtetojnė se nė nėndijen tonė ekzistojnė forca dhe aftėsi, pėr tė cilat vetėdija jonė nuk di pothuajse asgjė. Kjo ėshtė edhe njė dėshmi e fuqishme se njohuritė tona pėr ligjet e natyrės janė tė mangėta, posaēėrisht ato mbi jetėn shpirtėrore tė njeriut.

            Fatmirėsisht, me pranimin e psikologjisė si degė shkencore, kohėve tė fundit edhe parapsikologjia filloi tė zhvillohet dhe tė pranohet edhe nga pikėpamjet shkencore, sakaq shkollat e tilla tė pėrhapen kudo nėpėr qendra tė ndryshme tė botės. Kjo bėri qė sadopak tė zbutet ky tension dhe, mė nė fund tė fillojmė t’i kthehemi mė shumė vetės, pra UN-it tonė.