.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Fėmijėt e hėnės

Pėrgatiti: Arben SHALA

www.mjellma.org

      

FĖMIJĖT E HĖNĖS

 

            "Nga gjithėsia nė Tokė arritėn dy lloje tė qenieve njerėzore. Njėrėt pėr vendbanim tė tyre zgjodhėn bregun e tė tjerėt detin. Erdhėn me anije kozmike tė ngjashme me topat e zjar­rtė, dhe nė Tokė mbetėn deri sa paraardhėsve tonė iu dhuruan shumė njohuri dhe iu zbuluan shumė fshe­htėsi... "-kėto janė fjalėt e paleonto­logut dhe arkeologut tė njohur meksikan ,Montezit, i cili ėshtė njėri prej shkencėtarėve tė rrallė qė besojnė se planeta jonė ka qenė nikoqire e mysafirėve nga gjithėsia.

 

 

           "Nga gjithėsia nė Tokė arritėn dy lloje tė qenieve njerėzore. Njėrėt pėr vendbanim tė tyre zgjodhėn bregun e tė tjerėt detin. Erdhėn me anije kozmike tė ngjashme me topat e zjar­rtė, dhe nė Tokė mbetėn deri sa paraardhėsve tonė iu dhuruan shumė njohuri dhe iu zbuluan shumė fshe­htėsi... "-kėto janė fjalėt e paleonto­logut dhe arkeologut tė njohur meksikan ,Montezit, i cili ėshtė njėri prej shkencėtarėve tė rrallė qė besojnė se planeta jonė ka qenė nikoqire e mysafirėve nga gjithėsia.

            Montezi, teorinė e vet tė guximshme me vite tė tėra ėshtė duke u munduar ta argumentojė. Argumente tė pathyeshme, siē pohon ai, ka me bollėk. Tė dy llojet e mysafirėve nga gjithėsia lanė gjurmė tė panumėrta tė dukshme. "Vizitkartelat" e atyre qė gjetėn vendbanim nė tokė i gjejmė gjithkund nėpėr planetin tonė, nė Lindjen e largėt, nė Afrikė, nė brigjet e Pacifikut, nė Amerikėn Jugore dhe Veriore. Megjithatė, mė sė shumti gjur­mė ka nė vatrėn e Inkėve  misteriozė, nė Amerikėn Latine.

 

            Porta e diellit

 

            Nė jug tė liqenit tė njohur Titikaka, nė Bolivi, nė lartėsinė mbidetare 3893 metra, dikur ekzistoi qyteti fantastik Tiahuanaka. Sot ėshtė qytet i vdekur i cili ofron argumente tė panumėrta se nėn kėtė nėnqiell, para njėzet deri trid­hjetė mijė vjetėve, ishte njė kulturė jashtėzakonisht e zhvilluar. Shtrohet pyetja se kush e ndėrtoi kėtė qytet dhe nga erdhėn?

            Si duket, nė kėtė pyetje pėrgjigja mė e saktė ėshtė vetė gėrmadha e Tiahuanakos. Ndoshta banorėt e kėsaj kulture parahistorike ishin qeniet njerėzore tė cilat kishin nė duar vetėm nga katėr gishta, figurat e tė cilėve janė gdhendur nė "Portėn e Diellit" tė famshėm, e cila pos tė dhėnave kalen­darike tė zakonshme, ofron edhe stinėt precize tė vitit, barazimin e ditės dhe natės, lėvizjen e Hėnės dhe rotacionin e Tokės. Figurat e atyre qenieve misterioze janė tė gdhendura nė shumė vende, dhe fytyrat e tyre i mbulojnė maskat, tė cilat jashtėzakonisht i ngja­jnė "skafanderėve" kozmikė!

            Amerika Latine ofron edhe argumente tė tjera qė pėrkrahin teorinė e Montezit.

 

            Ē'na porositė dita e parė e verės

 

            Arkeologu i njohur peruan Daniel Ruso nė Ande zbuloi qytetin Markuhuashi, banorėt e tė cilit ndėrtu­an 12 liqene artificiale, prej tė cilėve dy ende shfrytėzohen nga indianėt. Nė brigjet e atyre liqeneve ngritėn shkėm­binjtė gjigantė, tė cilėt vetėm mė 22 qershor, gjatė perėndimit tė diellit, zbu­lojnė fshehtėsinė e njė numėr tė madh tė figurave tė njerėzve tė tė gjitha racave qė jetojnė nė Tokė!

            Kėto figura tė pazakonshme Daniel Ruso-ja i fotografoi, dhe kur zhvilloi filmin, mbeti i befasuar: nė vend tė fig­urės sė plakut me vija tė buta dhe fis­nikėrore tė fytyrės, tė cilin e fotografoi nė bregun e liqenit, nė negativ doli fytyra e njė njeriu tė ri, pa asnjė rrud­hė nė fytyrė! Ky sekret gjer nė ditėt tona ende nuk u zbulua.

            Gati tėrė Amerika Latine ofron shumė mistere. Ēka paraqesin, pėr shembull, figurat e "njerėzve ­jaguarė", tė cilėt nė kokė mbajnė hel­meta ndėrsa trupin e kanė tė mbėsht­jellė me rrobe, tė cilat i mbathin vetėm astronautėt? Kush janė ndėrtimtarėt e tempullit mė enigmatik nė botė, tė cilin nė brigjet perėndimore e zbuloi arkeo­logu Julio Telo? Tempulli i kushtohet zotit-Jaguarit, dhe pėr nga vetitė e tij aq shumė dallohet prej ndėrtesave pėr qėllime tė ngjashme sa qė hulumtuesit i imponohet pyetja: a nuk paraqet ky tempull kopjen origjinale tė anijes kozmike, ku sipas legjendave tė atyre trojeve, flitet se nė atė vend zbritėn nga qielli qenie tė pazakonshme?!

 

 

            Njerėzit peshq

 

            "Ka edhe argumente tė shumta pėr teorinė time se ndonjė civilizim tjetėr ka jetuar njė kohė tė gjatė nė fundin e detit", pohon arkeologu Montez. Duke marrė parasysh legjendat e ndryshme tė popujve tė cilėt jetojnė nė det, nė tė cilat flitet pėr topat e zjar­rtė qė "hynin dhe dilnin" nga sipėrfaqet e detit, Montezi ndėrtoi teorinė e vet fantastike. Sikur ky edhe ekzobiologu amerikan Carl Sagani i jep rėndėsi tė madhe legjendave tė popujve bregdetarė. Prej tė gjitha gojėdhėnave, tė cilat i shėnoi gjatė hulumtimeve tė veta, mė autentike iu duk njė legjendė e sumerėve e cila flet se dikur, nė tė kaluarėn e largėt, nė anėt rreth Gjirit Persik, prej kohės nė kohė paraqiteshin qeniet e pazakonshme "akpalu.", tė cilėt njerėzve iu dhuronin dituritė e veta tė pasura.

            Sagani dhe Montezi konsiderojnė se "ngjarja" e kėsaj legjende u zhvillua diku rreth mileniumit tė katėrt para erės sonė, dhe si argument se nė atė kohė ekzistuan "njerėzit e ujit" merret fakti se, duke iu falėnderuar qenieve "akpalu", kultura sumere befasisht u zhvillua nga "gjendja e primitivitetit shtazarak". Kėtij pohimi i bashkėngjitet edhe njė shkencėtar, historiani i njohur francez Rene Alo, i cili thotė se sumerėt sė pari jetuan nė kripėroret primitive nė bregun e detit. Mė vonė, kur ranė nė kontakt me qeniet "akpalu", tė cilėt jetonin nė fund tė Gjirit Persik, kaluan nė thellėsi tė tokės ku sė shpejti ndėrtuan qytetet dhe zhvilluan pėr atė kohė tė largėt kulturė fantastike.

            Teza e Montezit dhe Saganit, lidhur me ndryshimin e befasishėm tė kulturės sė sumerėve pėrafėrsisht ėshtė kjo: qeniet qė kanė jetuar nė fundin e detit dilnin me rrobet speciale nėnujore nė breg dhe aty ia pėrcillnin dituritė kryesore njerėzve primitivė. Pėr kėtė shkak banorėt e asaj krahine shekuj tė tėrė mė vonė mbajtėn nė kujtesė "njerėzit­peshq" tė cilėt i ndihmuan qė ta pasurojnė dhe ta lehtėsojnė jetėn, dhe natyrisht, ta shpejtojnė zhvillimin e vet.

 

            Ishulli Lenosois me banorėt e vet tė natės

 

            Montezi me pohimet e veta shkoi edhe mė larg, ku thotė se nė planetėn tonė edhe sot e kėsaj dite jetojnė pasardhėsit direkt tė qenieve nga gjithėsia, tė cilėt me shekuj banonin nė fundin e detit. Edhe pėrkundėr tė tjerėve, tė cilėt thonė se Montezi duke zhvilluar teor­inė e tij e teproi, ai vazhdon: "Ata janė fėmijėt e Hėnės, banorėt e njė ishulli tė vogėl brazilian, tė quajtur Lenosois. Ata njerėz fshihen prej rrezeve tė diellit dhe, praktikisht, jetojnė vetėm natėn! Dhe me tė vėrtetė, ky ishull bėri jehonė tė madhe nė botė para dhjetė vjetėsh, edhe pse nuk u arrit tė jepet asnjė shpjegim konkret pėr natyrėn e banorėve tė tij. Ishulli ėshtė miniatural dhe pėr shumėēka i ngjan njė grumbul­li tė rėrės, tė cilin deti e hodhi jo larg bregut tė shtetit brazilian Maranjao. Ėshtė rreth 160 km larg kryeqytetit tė kėtij shteti, Sao Luisit. E rrahin ujėrat e Atlantikut, ndėrsa nė tė jetojnė rreth 300 banorė. Brazilianėt e quajnė "fėmijė tė hėnės".

            Pėrgjigjen nė pagėzimin e tyre mund ta gjejmė nė legjendat sipas tė cilave banorėt e parė tė Lenosoisit erdhėn nga Hėna. Para se tė fillonin tė jetonin nė tokė, jetuan sė pari nė det, por kurrė nuk ėshtė konstatuar se pėr ē'shkak dolėn prej tij. Nėse i besohet kėsaj legjende, mbetet fakti se "fėmijėt e hėnės" deri mė sot ende nuk i janė pėrshtatur jetesės nė tokė. Banorėt e kėtij ishulli enigmatik as sot nuk mund t'i durojnė rrezet e diellit. Qėndrimi i gjatė nė dritėn e diel­lit pėr ta paraqet njė kob tė madh: shumė shpejt verbohen, ndėrsa vashat dhe djelmoshat njėzetvjeēarė pėr disa muaj marrin tė gjitha vetitė e pleqve dhe plakave prej 80 vjetėve! Lėkura iu rrudhet, muskujt dobėsohen, ndėrsa zėri merr njė ton tė dridhur tė plakut. Pas kėsaj vdesin shumė shpejt! Dihet se pėr shkak tė kushteve kli­matike nė Amerikėn Latine jetojnė njerėzit me lėkurė tė errėt. Tė bardhėt tė vetmit erdhėn nga Evropa. Mirėpo, banorėt e Lenosoisit nuk i ngjajnė asnjėrės nga racat e njerėzve. Ata e kanė lėkurėn e bardhė si tė qumėshtit, dhe tė gjithė kanė, deri te i fundit, flokė tė bardha!

            Kjo i habitė edhe shkencėtarėt tė cilėt nuk i besojnė legjendave dhe gojėdhė­nave tė atij fisi enigmatik. Shumica e banorėve tė Lenosoisit lėngojnė nga njė sėmundje e panjohur, sėmundje e cila nė indet e lėkurės sė tyre nxitet nga rrezet e diellit. Banorėt e ishujve fqinjė tregojnė gjėra tė ndryshme, tė cilat flasin pėr "banorėt e rrezikshėm" tė Lenosoisit dhe pėr atė shkak ishullin e kalojnė tėrthorazi me milje pėrreth. Te djelmoshat tė cilėt dalin nė diell lėkura sė pari iu rrudhet nėn mjekėrr, rreth bėrrylave dhe gjunjėve. Dukja e tyre sė shpejti bėhet e mplakur, ndėrsa shikimi shumė shpejt fillon t'iu humbė. Pėr kėtė shkak ata kurrė nuk dalin gjatė ditės jashtė shtėpive tė tyre tė thjeshta. Atė kohė ata e shfrytėzojnė pėr fjetje nė thasė tė veēantė apo mbulesa tė veēanta pėr kokė, kėshtu qė asnjė rreze dielli nuk depėrton deri te sytė e tyre tė ndjeshėm. Pėr kėtė jetojnė vetėm natėn. Atėherė dalin prej kasolleve tė tyre tė errėta, shkojnė nė punė dhe lahen.

            Kohėve tė fundit pėr fėmijėt e hėnės u interesuan edhe ekspertėt mjekėsorė. Njė grup i mjekėve-special­istė brazilianė vizitoi ishullin dhe bėri analizat e banorėve. Ėshtė pritur qė mjekėt e fakultetit tė mjekėsisė tė shtetit brazilian PARA t'i kryejnė hulumtimet dhe t'i shpallin rezultatet, por pėr natyrėn e tyre nuk mundėn tė pėrgjigjen as specialistėt mė eminentė tė Brazilit. Mbetet vetėm shpresa se mjekėsia, megjithatė, do tė dijė diē mė shumė pėr natyrėn, po ashtu edhe pėr shėrimin e banorėve tė Lenosoisit. Deri sa tė dihet diē mė shumė pėr banorėt e ishullit, mbetet teoria e Montezit se paraardhėsit e Lenosoisit, dikur tė ardhur nga koz­mosi, jetuan sė pari nė fundin e detit.