Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime - Fjala

Shkruan: Leotrim MAVRAJ

      

FJALA

 

    Nė fillimin e jetės sė gjithēkaje asgjė nuk ishte kėshtu si e shohim ne sot, gjithēka ka pėsuar evoluim, zgjerim si dhe njė lloj pėrsosje tė mėnyrės sė vet. Kėtė nuk e ka bėrė vetėm natyra, ndryshimit iu ėshtė nėnshtruar edhe njeriu, nga njė organizėm, i cili ndonėse ka pasur tė gjitha vetit qė i ka edhe sot, mendja e tij ishte mė e pazhvilluar. Sot mendja e njeriut ėshtė mjaft e vetėdijesuar, ndonėse sipas tė dhėnave jo mė shumė se 4%. Kush ishte faktori qe e bėri kėtė ndryshim? Ai ishte FJALA.

 

 

            Fjala ėshtė diēka e thėnė me gojė dhe e shqiptuar nėpėrmjet njė tingulli apo grupi tingujsh qė tregon njė kuptim, pėrshkrim, vend, kohė, lajm apo mendim. Fjala ėshtė pjesa themelore e marrėveshjes (komunikimit) gojor midis njerėzve.

            Nė njė formė, kėshtu definohet fjala nė mendimin e parė dhe pa u thelluar shumė nė studimin e sajė. Te fillojmė ngadalė tė elaborojmė mė shumė fjalėn. Fjala pėrbėn dy pjesė, njėra mė e rėndėsishme se tjetra.

            E para: Fjala si definim ėshtė ajo pėrmes sė cilės ne komunikojmė, tregojmė gjėra nė pėrgjithėsi pėr dhe mbi jetėn. “Nė fillim ishte fjala” thuhet ne librat e vjetėr fetar, ajo ekziston qė bashkė me njeriun qė nga ekzistimi i tij dhe sė bashku me njeriun ajo ka ndėrtuar jetėn deri mė sot duke bėrė lidhjen nė mes tė individėve pėrmes komunikimit dhe kėshtu duke bashkuar energjitė e tyre, dhe pėr tė arritur deri kėtu ku jemi ne sot. Fjala si njė emėr i pėrbėrė prej disa shkronjave e qė shqiptohet nė mėnyra tė ndryshme nė gjuhė tė ndryshme nė kėtė aspekt studiohet mė zgjerimisht nė librat e gjuhėve tė botės nga autorė tė ndryshėm. Por a ka diēka mė shumė nė kėtė fjalė tė pėrbėrė nga pesė shkronja? A ėshtė vetėm njė shprehje e thjesht komunikimi dhe shkrimi pesė shkronjash apo ka diēka mė shumė?! Tė shohim nė vazhdim pjesėn e dytė pėrbėrėse tė fjalės, e cila ėshtė shumė mė e madhe dhe mė e fuqishme se sa e para, dhe forcėn e saj qė ende nuk e njohim sa duhet.

            E dyta: Pėrsėri “Nė fillim ishte fjala”! Ta studiojmė kėtė pėr njė moment. Athua pse thuhet kėshtu nė librat fetar kur e dimė se sipas librave fetar ka filluar ekzistimi i botės dhe njerėzve, d.m.th nė mėnyrėn e krijimit, nga krijuesi qe ka krijuar gjithēka, edhe universin edhe njeriun edhe gjithēka tjetėr, dhe kėshtu pas kėsaj e para ishte fjala?! Kjo mund tė kuptohet nė kėtė mėnyrė: Nė fillimin e jetės sė gjithēkaje asgjė nuk ishte kėshtu si e shohim ne sot, gjithēka ka pėsuar evoluim, zgjerim si dhe njė lloj pėrsosje tė mėnyrės sė vet. Kėtė nuk e ka bėrė vetėm natyra, ndryshimit iu ėshtė nėnshtruar edhe njeriu, nga njė organizėm, i cili ndonėse ka pasur tė gjitha vetit qė i ka edhe sot, mendja e tij ishte mė e pazhvilluar. Sot mendja e njeriut ėshtė mjaft e vetėdijesuar, ndonėse sipas tė dhėnave jo mė shumė se 4%. Kush ishte faktori qe e bėri kėtė ndryshim? Ai ishte FJALA.

            E gjitha qė njeriu ndėrton, arrin dhe realizon ėshtė produkt i mendjes sė tij, kėshtu mendimet tė cilat i pėrmbledh me besim e me bindje tė thellė i shpreh me FJALĖ. Njeriu e posedon mjetin qe nuk e ka asnjė gjallės e gjallė nė planet, e ajo ėshtė FJALA. Nė Amerikė po zhvillohet vazhdimisht njė shkencė qė quhet afirmimet pozitive, kėshtu teoria aksiomatike e fjalės ėshtė: “Ēdo gjė lindė nė shpirt. Nė xixėn e parė lindė IDEJA, pastaj ideja formėsohet nė MENDIME, mendimi shprehet me FJALĖ, fjala krijon ENERGJI, energjia rrėnon ose ndėrton jetėn”.

 

 

            Fjala ka forcė me tė madhe se sa qė mendojmė ne. Kthehemi tek njė gjė me rėndėsi tek dėshirat. Shprehja e dėshirave behet me fjalė, por ka dallim kėtu se fjalėn me tė cilėn e shpreh dėshirėn duhet tė jetė me besim e bindje tė plot dhe patjetėr qe ajo dėshirė do tė bėhet pėrvojė e jetės. Kėtu ėshtė njė element i thellė qė bėnė tė ndodhė ky funksion mirėpo, ajo qe vlen tė dihet ėshtė se kjo ndodh me tė vėrtet. Shumė nga ne nuk din ende se ēka ėshtė elektriciteti, madje as unė nuk e di nė tė vėrtet, por tė gjithė ne i shijojmė tė mirat e tij. Ose mė mirė tė themi: nėse njė person hidhet nga kati i dhjetė i ndėrtesės pa marrė parasysh, a ėshtė njeri i mirė apo i keq, ai nė tokė do tė bie, pra do tė hyjė nė punė i njėjti ligj - ligji i gravitetit. Tek fjala ėshtė njė ligj qe kisha pėr ta cilėsuar akoma mė tė fuqishėm - ai ėshtė ligji i tėrheqjes i cili vihet nė funksion nga mendimet natyrisht! Por tė jemi tė vetėdijshėm se mendimet e bukura na vijnė, p.sh. nga njė shoqėri e cila na bėnė tė ndihemi mirė, pra na flet fjalė tė mira. Pastaj FJALA ka edhe dy anė tjera: ana pozitive, ku hyjnė falėnderimet, mirėnjohjet dhe ana negative, ku hynė ankesat. Nėse vazhdimisht i thua vetes me fjalė dhe me bindje se nuk je i mirė, nuk po ju shkon puna, shkolla apo marrėdhėniet pas njė kohe me apo pa vetėdije atė do ta presėsh. Po ashtu, nėse e aplikon autosugjestionin t’i bėni vetes afirmime pozitive, t’i jepni vetes kurajė, tė jeni mirėnjohės dhe t’i doni ato qė i keni dhe, po ashtu, tė prisni tė tjera qė do tė vijn dhe qė natyrisht i meritoni, do tė keni jetė tė lehtė dhe tė mirė. Dėshira qe thuhet me FJALĖ, por me bindje e besim tė plotė, lirshėm, pa sforcime, me gėzim e dashuri, ajo dėshirė plotėsohet.

            Tė shohim ndikimin e fjalės nė aspektin medicinal: nėse bėni njė kontroll tek mjeku dhe jeni plotėsisht i shėndosh, po tė aplikosh disa ditė afirmime negative ndaj vetvetes dhe tė thuash: “Unė nuk jam mirė, unė do tė sėmurem, po mė dhemb dora apo kėmba...” dhe pas disa ditėsh, kėshtu ju do tė ndikoheni dhe vėrtet nuk do tė ndiheni mirė dhe nuk do tė ketė mjek nė botė qė do mund tė ju gjej sėmundje, edhe pse nė fakt ju nuk ndiheni mirė, sepse trupi nuk ėshtė i sėmurė, por ndėrdija juaj mendon ashtu - ashtu si ju i kėrkuat asaj! Ndėrdija e jonė mbjell ato gjėra qė ia ofron dija, pa marrė parasysh ēfarė janė ato. Nė tokė mund tė mbjellim grurė tė shėndetshėm por edhe ferra tė kėqija, dhe ajo do ti rris tė dyja ato.

            Para disa muajsh nė njė spital tė Izraelit ėshtė bėrė njė eksperiment me tė sėmuret nga kanceri ku janė marrė njėqind persona, pėrafėrsisht me diagnozė tė njėjtė, dhe janė ndarė nė dy grupe. Njėri grup ka vazhduar terapinė e njėjtė medicinale me kimioterapi te caktuar nga doktorėt, ndėrsa grupit tjetėr, pėrpos terapisė, iu ėshtė thėnė familjarėve tė tyre qė t’i thėrrasin disa herė nė ditė dhe tu thonė: “Ti je i mirė pėr ne, ti po shėrohesh, ti do jesh mirė...” Dhe kėshtu pas njė kohe, nga grupi me trajtim normal me medikamente, nuk mbijetoi asnjė, ndėrsa nga grupi i dytė mbijetuan pesėmbėdhjetė persona sepse ata kishin njė ndihmė tė madhe, kishin fjalėn pėr ndihmė. Kėso eksperimente janė bėrė edhe nė pista tė shkurta ku, nėse i thuani vetes se unė nuk pi kafe nė mbrėmje, apo qaj se nuk mė merr gjumi, atėherė gjumė s’do tė kesh! Apo, nėse e bėnė tė kundėrtėn dhe beson, atėherė do tė kesh gjumė tė qet. Pra e njėjta pėrbėrje, e njėjta materie, njė natė pa gjumė tė nesėrmen gjumė tė qetė.

            Pra : KURRĖ MOS PĖRDORNI FJAL DHE AFIRMIME NEGATIVE POR VETĖM, POZITIVITET DHE GJALLĖRI. FJALA E BUKUR ĖSHTĖ ENERGJIA QĖ SHĖRBEN PĖR TĖ REALIZUAR ĖNDĖRRAT E SECILIT.