.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Fshehtėsit e vallėzimit mbi zjarr

Shkruan: Raif KASI

           

         FSHEHTĖSIT E VALLĖZIMIT MBI ZJARR

 

     Pėr vet ecjen mbi zjarr janė shkruar shumė fjalė. Mirėpo, akoma mbetet pyetja e hapur se a do tė jenė nė gjendje njerėzit e shkencės pėr “kėrcimin fantastik” tė bėhen edhe  njerėz tė njohjes, nė kuptimin gnostik dhe iniciatik. Pėr kėtė ėshtė e nevojshme shumė mė tepėr se tė merresh thjesht me shkencė, nevojitet transformim apo rilindje metafizike. Nė makinerinė e tashme kuantitative tė shkencės, qė e tėra ėshtė e kthyer kah dobitė, shkencėtarėt janė, nė tė vėrtet, vetėm njerėz tė fuqisė, pak a shumė tė vetėdijshėm pėr kėtė dhe me tė cilėt, si tė tillė, manipulohet. Etika e “objektivitetit shkencor” nuk sjell domosdoshmėri kah Urtėsia.

 

            Njeriu i pėrsosur arrin aftėsi me zhvillimin e forcės mistike, e cila ėshtė e lindur nė tė. Ajo forcė ėshtė e vendosur nė pesė organe tė njeriut - LATAIF. Me aktivizim e atyre qendrave tė fshehta, njeriu fiton aftėsi tė pabesueshme, madje edhe kėmbėzbathur tė ecė nėpėr zjarr.

            Ē’ėshtė nė tė vėrtet, “vallėzimi mbi zjarr”? Ėshtė magji rituale e Lindjes mistike qė ėshtė bartur edhe nė Perėndim para mė pak se 100 vjetėsh. Nė fillim i bėheshin flijime “zotit tė zjarrit”, kėshtu qė nė Indi para 3000 vjetėsh filluan me tentime pėr ta mposhtur kėtė “zot”.

            Qė njeriu kėmbėzbathur tė kalon “tepihun e prushtė”, tė gjatė 4-5 metra dhe me temperaturė prej 900°C, duhet sė pari ta pėrgatit shpirtin. Thash shpirtin, e jo trupin! Si pjesėmarrės i ritualit dhe njohės i magjisė, ndiej pėrgjegjėsi qė pėr kėtė dukuri t’ju njoftoj me kompetencė. Pėrsėrisė, tėrė rituali bėhet me shpirt e jo me trup. Shpirti ėshtė ai abstrakt i amshuar i pafundėsisė sė jetės, trupi ėshtė vetėm instrument i tij - automjet nė kėtė botė fizike. Pjesėmarrėsit e ritualit mblidhen me zemra tė “hapura”, tė rilindur, tė vetėdijshėm qė jetojnė jetėn shoqėrore me penjtė mistik tė gėrshetuar tė kozmosit. Ata duhet tė heqin dorė nga qėllimet egoiste. Duhet tė pastrojnė shpirtin dhe tė pėrgatiten pėr atė ecje.

            Mė herėt, pėr pėrgatitjen e ecjes mbi prush, ushtrohej tri ditė (tek mjeshtėri ku kam marrė pjesė unė), ndėrsa nė disa vende tė lindjes, nėn mbikėqyrjen e mjeshtrit me pėrvoja tė jogės, ky ritual zhvillohej brenda njė dite. Ky sistem i pėrshpejtuar ėshtė bartur edhe nė Perėndim, e edhe tek ne nė Kosovė, ku dy rituale e fundit tė ecjes mbi prush, janė praktikuar brenda ditės.

            Siē thash, duhet tė pėrgatitet shpirti. Armiku mė i madh i saj ėshtė egoja! Atė ndonjėherė duhet “vrarė” - ngadhėnjyer. Mė kujtohen fjalėt e njė urtaku: “Trimėria mė e madhe ėshtė tė ngadhėnjesh veten, ejo mijėra armiq”. Nėse pjesėmarrėsi i ritualit tė zjarrit ngadhėnjen mbi egon e vet, atėherė ai merr fitoren edhe ndaj zjarrit. Njėri prej ushtrimeve tė domosdoshme ėshtė edhe kjo: pjesėmarrėsit duhet ta  bindin veten se janė mė tė fortė se zjarri. Njė nga njė, me zė, pėrsėrisė mantren: “Do tė kem sukses! Unė duhet tė kem sukses!”

            Nėse ushtrohet nė mėnyrė tė rregullt, pas pėrafėrsisht gjysmė ore, egoje duhet tė tėrhiqet edhe njėkohėsisht, trupi do tė mbulohet me mbėshtjellėsin energjetik - aurėn.

            Pason pastrimi i shpirtit. Teknika ėshtė e thjeshtė: nė copėza letra pjesėmarrėsit e ritualit “vallėzimi mbi prush” shkruajnė tė gjitha ato qė u kujtohen gjatė jetės; vetėm ato qė mendojnė se kanė vepruar keq, lėngimin nga sėmundjet, etj.

            Copėzat e tilla tė shkruara, kryesisht me gjėra negative dhe ato qė e mundojnė personin, hedhen nė zjarr. Kjo ėshtė sa i pėrket flijimit nė zjarr, mu sikur nė Indinė e lashtė, sepse zjarri duhet “pranuar” flijimin, sakrificėn. Flijimi i kėtillė gjithsesi ėshtė mė i mirė nga viktima e gjallė ose trupi juaj, apo jo? Tė pastruar nė kėtė  mėnyrė dhe me ndihmėn e disa ushtrimeve tjera mentale, pjesėmarrėsit i afrohen dhe pėrurojnė ndezjen e zjarrit. Tepihu prej prushi pėr disa orė bėhet gati pėr pėrdorim. Temperatura prej 900.1000°C ėshtė e padėmshme pėr pjesėmarrėsit e ritualit. Ata mbahen dorė pėr dore rreth zjarrit, duke shikuar nė tė, dhe mė zė shqiptojnė matren: “OM”. Nė atė moment ata kanė ndjenjėn se nėpėr trup u qarkullon njė energji e kėndshme qė e largon frikėn. Nė fund pason finalja: mjeshtri jep urdhrin qė tė zbathen tė gjithė dhe t’i pėrvjelin kėmbėzat e pantallonave deri nė gjunjė. I pari ecėn mjeshtri. Ndalet para zjarrit me duart lartė, lutet dhe kalon, ku nė funt tė tepihut tė prushtė pret me radhė pjesėmarrėsit tjerė qė ndjekin lėvizjet dhe lutjet e tij.

            Pjesėmarrėsit e pėrgatitur nė kėtė mėnyrė, qė ngadhėnjyen egon dhe frikėn, janė tė mbėshtjell me njė energji tė panjohur, e cila i mbron nga zjarri, tė gjithė pas kalimit tė shėndosh, pa asnjė djegie. Ndjenja e ecjes mbi prush ėshtė fantastike dhe ndjenjė se janė rilindur, se prej vetes kanė shkarkuar qindra kilogram. Ēdonjėri pas kalimit ndjehet mė i shėndosh, nė shpirt dhe trup.

            Pėr vet ecjen mbi zjarr janė shkruar shumė fjalė dhe kishte tentime tė shpjegimit shkencor, pa marr parasysh shkallėn e zhvillimit tė aparateve shkencore. Mbetet, kuptohet, pyetja e hapur se a do tė jenė nė gjendje njerėzit e shkencės pėr “kėrcimin fantastik” tė bėhen edhe  njerėz tė njohjes, nė kuptimin gnostik dhe iniciatik. Pėr kėtė ėshtė e nevojshme shumė mė tepėr se tė merresh thjesht me shkencė, nevojitet transformim apo rilindje metafizike. Nė makinerinė e tashme kuantitative tė shkencės, qė e tėra ėshtė e kthyer kah dobitė, shkencėtarėt janė, nė tė vėrtet, vetėm njerėz tė fuqisė, pak a shumė tė vetėdijshėm pėr kėtė dhe me tė cilėt, si tė tillė, manipulohet. Etika e “objektivitetit shkencor” nuk sjell domosdoshmėri kah Urtėsia.