Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

GAZETA METRO

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

RRĖNJĖT TONA

Shkencė 2 - GĖSHTENJA, NJĖ MREKULLI NATYRORE

www.trt.net.tr/shqip

      

GĖSHTENJA, NJĖ MREKULLI NATYRORE

 

-Mosnjohja e vlerave tė frytit tė gėshtenjės, si mėkat ndaj vetes-

 

Fruta e gėshtenjės, krahasuar me frutat e pemėve tė tjera, ka disa vlera ushqimore dhe shėndetėsore mė tė veēanta. Ajo ėshtė e pasur nė sheqer, fibra, niseshte, vitamina, elementė gjurmė, yndyrė, proteina, minerale dhe kalori nė sasi tė madhe.

 

 

Nė njė studim shkencor tė specialistit tė pyjeve, veēanėrisht tė gėshtenjės, Shpend Nikoci, evidentohen nė mėnyrė tė detajuar vlerat e rralla qė mbart fruti i gėshtenjės, si nė aspektin ushqimor ashtu edhe nė atė kurativ.

Nėpėrmjet kėtij studimi informohemi se si mund tė ushqehemi nė shumė mėnyra me gėshtenjėn por dhe si mund tė kurohemi nga shumė sėmundje, nė mėnyrė krejtėsisht natyrale.

 

Vlerat ekonomike , ushqimore dhe shėndetėsore tė frytit tė gėshtenjės

Fruta e gėshtenjės, krahasuar me frutat e pemėve tė tjera, ka disa vlera ushqimore dhe shėndetėsore mė tė veēanta. Ajo ėshtė e pasur nė sheqer, fibra, niseshte, vitamina, elementė gjurmė, yndyrė, proteina, minerale dhe kalori nė sasi tė madhe. Ky frut ėshtė njė nga burimet kryesore pėr ushqim, sa qė krahasohet me drithin orizin dhe grurin. Ka sasi tė lartė tė mineraleve, sidomos kalium, fosfor, squfur, magnez, klor, kalcium, hekur, sodium dhe vitamina C, B1, B2, PP.

Fruti i gėshtenjės zotėron energji, minerale pėr muskujt, ėshtė antiseptik dhe anti-anemik. Ėshtė shumė efektiv pėr rastet kur ka dobėsi tė pėrgjithshme fizike dhe rehabiliton lodhjen intelektuale. Ėshtė efektive pėr njerėzit qė vuajnė nga anemia, pėr tė moshuarit, pėr fėmijėt, kuron venat me variēe dhe hemorroide dhe gjithashtu lufton reumatizmin kronik dhe plakjen e lėkurės. Dhe kjo nuk ėshtė rastėsi qė natyra na ka dhėnė ushqimin e saktė dhe nė momentet kur ne kemi nevojė.

Nė trevat ku gėshtenja rritet, vlerėsohet si dhurata mė e ēmuar e natyrės, sepse ata mund tė ushqehen me tė gjatė vjeshtės dhe dimrit tė ftohtė, me ushqimin qė ka sheqerin, kripėn dhe ēdo element tjetėr nė sasinė e duhur. Pema e gėshtenjės ėshtė njė pemė nė gjendje pėr tė pėrmbushur dėshirėn nė rritje pėr fruta natyrale dhe qė nuk kėrkon pėrdorimin e pesticideve dhe pėrmbushė normat e pemėtarisė organike.

 

Vlera shėndetėsore dhe kurative tė frytit tė gėshtenjės

Fruta e gėshtenjės ėshtė e tretshme dhe rekomandohet nė rastet e anemisė dhe humbjes sė oreksit; pėr shkak tė sasisė sė lartė tė fibrave janė funksionale dhe shumė tė dobishme dhe rekomandohet pėr dietė pasi ky frut parandalon ērregullimet gastrointestinale duke pėrshpejtuar lėvizjen e substancave nė zorrė. Pėr shkak tė sasisė sė lartė tė karbohidrateve, kanė veti energjike dhe pėr kėtė arsye janė shumė efektive nė rastet nė dobėsi tė pėrgjithshme fizike dhe lufton stresin.

Prania e acidit folik, qė ka fruta e gėshtenjės, rekomandohet edhe nė rastet e shtatzėnisė pėr shkak se parandalon fillimin e disa keq formimeve tė fetusit.

Duke qenė tė pasura me minerale, gėshtenjat janė veēanėrisht tė pėrshtatshme pėr ata qė vuajnė nga lodhja kronike, pėr ata qė duhet tė rifitojė forcėn e tyre pas gripit dhe pėr fėmijėt dhe tė moshuarit.

Kaliumi ėshtė i dobishėm pėr tė forcuar muskujt, fosfori nė formimin e indit nervor, sulfuri ėshtė njė antiseptik dhe dezinfektues, natriumi ėshtė e dobishme pėr tretje, magnezi nė rigjenerimet nervore.

Falė pranisė sė vitaminės B dhe fosforit, gėshtenja kontribuon nė ruajtjen e ekuilibrit nervor dhe, nė sajė tė pranisė sė sheqernave, mund tė pėrbėjė njė ushqim alternativ pėr fėmijėt alergjik nė kohėn e ushqyerjes me qumėsht.

Fruti i gėshtenjės ėshtė njė burim i mirė i manganit qė ndihmon pėr tė parandaluar dėmet e shkaktuara nga radikalet e lira.

Bakri, ėshtė i nevojshėm pėr formimin e hemoglobinės dhe tė kolagjenit, proteina pėr strukturėn dhe riparimin e indeve nė trup.

Fosfori ėshtė mineral i dytė mė i pasur nė trup pas kalciumit dhe luan njė rol jetik nė formimin dhe mirėmbajtjen e eshtrave dhe tė dhėmbėve. Pėrveē kėsaj, fosfori pėrfshihet nė rritjen dhe rigjenerimin e indeve .

Nevojat e burrit dhe gruas janė tė ndryshme pėr hekur. Ēdo qelizė nė trup pėrmban hekur. Ky mineral ėshtė thelbėsor pėr transportimin e oksigjenit dhe formimin e qelizave tė kuqe tė gjakut. Hekuri gjithashtu luan njė rol nė prodhimin e qelizave tė reja tė hormoneve dhe neurotracione. Hekuri i pėrfituar nga ushqimet bimore ėshtė i favorizuar kur pėrdoret me disa ushqime tė pasura me vitaminė C.

Vitamina B1 ėshtė e nevojshme pėr prodhimin e energjisė kryesisht nga karbohidratet. Ajo gjithashtu merr pjesė nė transmetimin e impulseve nervore dhe nxit rritjen normale.

Gėshtenja ėshtė njė burim i vitaminės C. Roli i vitaminės C nė trup shkon pėrtej vetisė sė saj antioksidant; ajo gjithashtu kontribuon nė eshtra, kėrce, dhėmbė dhe mishrat e dhėmbėve. Pėrveē kėsaj, ajo mbron nga infeksionet, dhe bėn thithjen e hekurit nga bimėt dhe pėrshpejton shėrimin.

 

 

Mielli i gėshtenjės

Pavarėsisht se ka pėrdorim tė kufizuar, mielli i gėshtenjės ėshtė pėrbėrėsi bazė pėr pėrgatitjen e specialiteteve tė ndryshme, si ėmbėlsira, ēokollata makarona dhe pasta tė ndryshme. Fruti i pemės gėshtenjė ende mban njė vlerė tė pazėvendėsueshme ushqimore dhe shėndetėsore. Mielli i gėshtenjės ėshtė i njohur edhe si mielli mė i ėmbėl ndėr miellrat qė pėrdoren. Ai ka sasi tė lartė kalorie. Duke pasur parasysh vlerėn e lartė ushqyese qė ka gėshtenja dhe produktet e sajė, ky fryt njihej si “bukė e tė varfėrve.” Mielli i gėshtenjės ėshtė njė burim i mineraleve, duke pėrfshirė, magnez, squfurin , kaliumin , hekur, kalcium dhe vitamina B1, B2, C dhe PP.

Nė mėnyrė qė tė marrė njė produkt pluhur, pėrpunimi i gėshtenjave ėshtė shumė i thjeshtė, megjithatė, hapat e ndryshėm qė tė ēojnė nė krijimin e produktit tė pėrfunduar duhet tė kryhet me shumė kujdes. – Pas tharjes sė frutave qė zgjatė 20 ditė, zakonisht, gėshtenjat i nėnshtrohen njė shtypje – pėr tė pastruar lėvoren e frutit .

Hapi i fundit ėshtė bluarja: gėshtenjat hidhen nė njė mulli tė veēantė – vetėm pėr gėshtenja ose nė mulli tė zakonshėm me ujė dhe pastaj nga bluarja rezulton mielli i gėshtenjės nė formė pluhuri me ngjyrė tė bardhė. Nė kėtė mėnyrė, ėshtė e mundur pėr tė marrė njė miell homogjen nga fruti i gėshtenjės.

Aktualisht, mielli i gėshtenjės i kualitetit tė mirė , ka njė ēmim tė lartė, pasi edhe vlera e tij ėshtė e lartė. Shija e miellit tė gėshtenjės ėshtė karakteristike dhe e ėmbėl ngjyra duhet tė jetė e bardhė. Kuriozitet ėshtė pėrdorimi i miellit tė gėshtenjės pėr prodhimin e makaronave tė freskėta: nė pėrgjithėsi, mielli i gėshtenjės pėrzihet me miell gruri, vezė dhe ujė. Ndryshe nga miellrat e tjera tė marra nga fruta e thata, mielli i gėshtenjės ka njė pėrmbajtje shumė tė ulėt yndyrė. Nė kėtė drejtim, disa dietologė rekomandojnė pėrdorimin e miellit tė gėshtenjės gjerėsisht nė ushqimin e njeriut .

Ky produkt ėshtė pėrdorur gjerėsisht pėr gatimin e bukės, nė disa raste i diktuar nga mungesa e drithėrave, por zakonisht edhe nga dėshira pėr tė shijuar njė bukė karakteristike dhe tė ėmbėl. Ka disa dallime tė dukshme mes miellit tė gėshtenjės dhe orizit. Gėshtenja pėrmban karbohidrate, 30 g/lugė gjelle, 9 herė mė shumė vitaminė E dhe antioksidant se mielli i orizit, dhe magnez dy herė mė shumė se orizi.

 

Gjethet e gėshtenjės

Gjethet e gėshtenjės dhe lėvoret e degėzave tė reja njė dhe dy vjeēare kane vlera kurative dhe pėrdorim tė gjerė mjekėsor. Ēaji i pėrgatitur nga gjethet e thara si dhe lėvoret, shėrbejnė pėr kurimin e kollės sė mirė, pėr shėrimin e sėmundjeve tė rrugėve tė frymėmarrjes, tė reumatizmit, ēdo forme tė dizenterisė edhe nė rastet me hemorragji. Ato kanė veti tonike dhe japin rezultate tė mira nė stomak si tretės dhe si nxitės pėr hapjen e oreksit. Bėn mirė posaēėrisht kundėr diarresė.

Ndikon edhe pėr uljen e temperaturės. – Ky ēaj pėrdoret me shumė dobi edhe kundėr dhimbjeve tė syve duke i shpėrlarė sė jashtmi me tė. Gjethet mund tė pėrdoren pėr tė kuruar sėmundjet kardio-vaskulare pasi lėngu i zier i gjetheve mbron muret e venave, ulė dhe zbutė pezmatimin e venave, hemorroideve, ulcerave, parandalon trombozėn gjatė lindjes dhe mė pas, trombozėn kirurgjikale te membranave qendrore tė syve, me ērregullime tė ndryshme tė qarkullimit periferik te gjakut – ndryshimet sklerotike vaskulare nė kėmbė, reumatizmin, sėmundjet e fshikėzės tėmthit dhe si njė hemostatik nė hemorragjinė e mitrės.

Zierja e disa gjetheve tė thara tė vjela nė muajin korrik dhe tė ruajtura nga pluhuri dhe lagėshtia tė paketuara mundėsisht me letėr pėr 20 deri 30 min, formon njė ēaj, i cili ka efekte kuruese pėr sėmundjet e sipėr pėrmendura si dhe tė tjera, siē janė: pėrdorimi i bronkiti, kolla e mirė, astma dhe dhimbja e rrugėve tė frymėmarrjes. Merret 2 deri 3 herė njė ditė pas ngrėnies nga njė gotė ēaj, pėr 3 javė.

Kur pėrdoret pėr inflamacionin e venave tė gjymtyrėve pėrdoret nga 7 deri nė 8 javė, por kurrė mė shumė se 12 javė. Ndėrsa pėr hemorroide pėrdoret deri 4 javė. Mjekėsia tradicionale popullore ka mė shumė se njė shekull qė e aplikon pėrdorimin e suksesshėm tė ēajit tė gėshtenjės.

Efektet anėsore: Dėmtimet anėsore nga pėrdorimi i kėtij ēaji, janė tė panjohura, nuk ka rrezik nga pėrdorimi i tij.

 

Mjalti i gėshtenjės, vlerat dhe dobia

Mjalti i gėshtenjės ėshtė njė produkt mjaft specifik. Ai ėshtė bėrė shumė popullor dhe me preferencė parėsore ndėr llojet e tjera tė mjaltit. Mjalti i gėshtenjės ka ngjyrė kafe tė errėt, si nė gjendje tė lėngshme dhe nė formė tė kristalizuar. Ajo ėshtė e mirė pėr ata qė nuk e pėlqejnė shumė ėmbėlsimin pėr shkak tė shijes tė hidhur dhe tė fortė. Ėshtė e mahnitshme pėr aromatizues pėr kategoritė e ėmbėlsirave qė kėrkojnė pjekje. Mjalti i gėshtenjės ka karakteristikat dalluese tė mėposhtme:

Sė pari, ky lloj mjaltit ka tendencė tė dobėt pėr tu kristalizuar. Ajo kristalizohet ngadalė. Mund tė mbetet e pa kristalizuar nė dimėr dhe nė pranverė kthehet nė njė masė ngjyrė kafe tė errėt. Kur temperatura e ajrit ėshtė 19-22 gradė, ajo mbetet likuid.

Sė dyti, pėrbėrja e tij ėshtė jashtėzakonisht e pasur. Ai pėrmban njė numėr tė madh tė kripėrave tė mangan, bakėr, hekur, fruktoza dhe vitamina tė grupeve tė ndryshme. Pėrmbajtja e saharozės nė kėtė mjaltė ėshtė shumė mė e lartė nė llojet e tjera tė mjaltit.

Sė treti, mjalti i gėshtenjės karakterizohet nga shėnuesit e mėposhtme: acetofenon, duke i dhėnė aromėn e mimozės. Lagėshtia e mjaltit varion midis 16 dhe 17.5%.

Kostoja ėshtė relativisht e lartė e kėtij lloji tė mjaltit pėr shkak tė sasisė sė ulėt tė prodhimit . Italia importon mjaltė gėshtenjė nė shumė vende. 10 vjet mė parė nė anėn tjetėr tė Atlantikut, ishte e pamundur pėr ta gjetur atė, dhe tani ajo ėshtė nė dispozicion nė njė gamė tė gjerė tė dyqaneve tė specializuara pėr shitjen e mjaltit. E pasur me minerale dhe hekur, vitamina B dhe C, mjalti i gėshtenjės ndihmon tė ngjirurit e zėrit, kollė, bronkit, dhimbje fyti, dhe ftohjet.

Nga tė gjitha varietetet e mjaltit, ai ka antimikrobial mė tė theksuar, vetitė antibakteriale dhe antiseptik dhe pėr kėtė arsye e ushtron efektin shėrues, jo vetėm brenda organizmit por edhe jashtė nė trajtimin e plagėve, ulcerave dhe dhimbjeve tė fytit.

Nė lashtėsi ėshtė pėrdorur me efektivitet pėr mjekimin e plagėve. Ky mjaltė ėshtė veēanėrisht i dobishėm pėr sistemin e qarkullimit tė gjakut dhe rekomandohet pėr sėmundjet kardiovaskulare. Ėshtė pėrdorur nė trajtimin e variceve e venave, si rregullator arterial dhe qarkullimin venoz duke forcuar kapilarėt. Mjalti i gėshtenjės ėshtė i dobishėm pėr traktin gastrointestinal, pasi nuk irriton mukozėn gastrointestinale dhe absorbohet nga trupi lehtė dhe shpejt dhe ka njė aciditet tė ulėt. Ai ėshtė pėrdorur nė trajtimin e ulcerat e stomakut dhe tė zorrėve pa kirurgji.