.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Gjumi dhe Ėndrrat

Shkruan: Sabir KRASNIQI

     GJUMI DHE ĖNDRRAT   (pjesa e dytė)

 

      Natyra e ėndėrrimeve ende ėshtė njė  mister edhe pse ato ekzistojnė, edhe pse tė gjithė ėndėrrojmė. Disa njerėz pohojnė se kurrė nuk ėndėrrojnė, por tė gjitha faktet shkencore e vėrtetojnė tė kundėrtėn. Njerėzit tė cilėt mendojnė se “nuk ėndėrrojnė”, nė tė vėrtet vetėm i harrojnė ėndrrat nė ēastin e zgjimit. Harresa e ėndrrave ėshtė normale siē i harrojmė edhe shumė gjėra e ngjarje nga pėrditshmėria jonė, nga jeta jonė,  sepse nuk kemi kohė as mundėsi qė t’i kujtojmė tė gjitha.

           

           Periudha REM dhe fenomenet tjera tė gjumit

 

                       

           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

           Gati tė gjithė tė eksperimentuarit laboratorikė, tė cilėt janė zgjuar nga kjo REM - periudhė, ishin nė gjendje tė tregojnė nė mėnyrė tė qartė dhe tė plotė ėndrrat e tyre.

            Te njerėzit, faza REM ėshtė mė frekuentuese gjatė periudhės sė fėmijėrisė dhe vjen duke u zvogėluar mė kalimin e kohės (mė pleqėri). Njerėzit me koeficient tė ulėt intelektual dhe ata me tė meta psikike e kanė shumė tė shkurtėr fazėn e gjumit REM. Ekzistojnė nė tė vėrtet edhe disa fenomene tjera fizike, tė cilat ndėrlidhen me fazėn Rem. Aktiviteti bioelektrik i trurit kurrė nuk pushon, kurse nė fazėn e gjumit REM vjen deri te rritja e aktivitetit neurologjik, ngritja e shpejt e tensionit tė gjakut, pulsi bėhet jo i rregullt, frymėmarrja ērregullohet dhe tė gjitha simptomat tjera paraqesin njė gjendje tė jashtėzakonshme e qė, nė gjendje tė zgjuar, do tė mund tė paraqitnin tronditje tė mėdha, qė do tė mund tė eskalonin deri nė panik.

            Nė kėtė kontekst, mendojmė se duhet pranuar se fenomeni i lėvizjes sė rrotullimit tė kokėrdhokėve tė syve ėshtė  njė fenomen ende fare pak i sqaruar. Por njė gjė ėshtė vėrtetuar saktėsisht: se lėvizjet e  shpejta tė kokėrdhokėve tė syve janė tė lidhura ngushtė me ėndėrrimet, nė tė cilat jemi shumė aktiv. Po kėshtu ėshtė vėrtetuar se ne ėndėrrojmė jo vetėm gjatė fazės REM, por edha gjatė asaj jo-REM, atėherė kur kokėrdhokėt e syve nuk lėvizin fare. Por, kėto ėndrra, pra ėndrrat gjatė gjumit jo-REM, janė ėndrra mė tepėr tė karakterit intelektual. Gjatė kėtyre ėndėrrimeve tė gjumit jo -REM, jemi tė aftė tė mėsojmė apo tė vijmė deri te disa zgjidhje tė problemeve, tė cilat nė gjendjen tonė tė zgjuar nuk kemi mundur t’i zgjidhim dot. Pėr kėtė ekzistojnė fakte tė dokumentuara. P.sh. prof. i  matematikės Xhon Najmon, i cili vuri themelet e shkencės bashkėkohore llogaritėse, shpesh i shkruante teoritė derisa flinte. Pra, ėshtė plotėsisht e mundur qė nė  ėndrrat tona tė kėrkojmė ndihmė pėr zgjidhjen e problemeve qė na mundojnė. Simbolet qė na paraqesin pėrgjigje gjatė ėndėrrimit lajmėrohen pikėrisht nė fazėn jo-REM tė gjumit.

            Para disa vitesh, nė Qendrėn mjekėsore tė Bruklinit, gjatė eksperimentimeve ėshtė vėrtetuar se personat qė mendojnė se nuk flenė gjatė natės, d.m.th. vuajnė nga pagjumėsia, flenė normalisht, por regjistrimi nė EEG, tregojnė se ata edhe gjatė gjumit mė tė thellė janė nė kufijtė e zgjuarjes dhe kur zgjohen, nuk e ndiejnė vetėn mirė (tė kthjellėt) sikurse ata qė flenė normalisht dhe kjo ndikon nė ta qė tė mendojnė se nuk kanė fjetur fare.

            Shumica e njerėzve e ndiejnė vetėn tė kthjellėt kur “udhėtimi i natės” (gjumi) zgjatė 7-8 orė. Ka edhe raste kur kjo periudhė ėshtė edhe mė e shkurtėr p.sh. Napoloni, Frederiku i Madh, Tomas Edisoni etj. kanė jetuar normalisht edhe me nga 3-4 orė pushim tė natės. Dr. Jan Osvald, studiues i gjumit nga Norvegjia, ka eksperimentuar nė dy meshkuj tė shėndosh, tė cilėt ishin biznesmenė tė suksesshėm. Gjatė njė jave (nė kushte laboratorike) njėri nga ata flinte ēdo natė vetėm 2 orė e 50 minuta, ndėrsa tjetri vetėm 2 orė, dhe qė tė dy, ēuditėrisht, ndiheshin shumė tė kthjellėt gjatė veprimtarive nė bizneset e tyre.

            Zhvillimi i industrisė sė barnave dhe gatishmėria e disa mjekėve qė t’u japin tableta pėr gjumė pacientėve tė tyre, me lehtėsi dhe pa dallime, kanė si pasojė ērregullime tė mėdha nė sferėn normale tė gjumit. Tabletat si amfetamniėt etj., tė cilat u pėrshkruhen pacientėve nė rastet e pagjumėsisė, gjithashtu kanė ndikim tė madh nė gjendjen e gjumit dhe mund tė jenė edhe mė tė rrezikshėm nė qoftė se merren nė sasi tė pakontrolluar.

            Njerėzit tė cilėt flenė me ndihmėn e tabletave ose alkoolit, ėshtė vėrtetuar laboratorikisht se e kanė shumė tė shkurtėr fazėn REM tė gjumit,  e dihet se periudha e gjumit gjatė fazės REM dhe ėndrrat bartin pasoja fiziologjike e ndoshta edhe pasoja biokimke.

            Njė fenomen tjetėr, qė ndėrlidhet gjithashtu nė kėtė kontekst  dhe qė ėshtė fare pak i studiuar, ėshtė somnambulizmi (zgjimi dhe ecja nėpėr gjumė). Ky fenomen nėnkupton ngritjen dhe ecjen e njeriu gjatė procesit tė fjetjes, pra nė gjumė, e shpeshherė edhe kryerjen e punėve tė ndryshme duke bėrė veprime fizike shumė tė ndėrlikuara gjatė kėsaj gjendje. Pėrgjithėsisht konsiderohet se veprimi fizik nė kėtė rast vije si pasojė e ndonjė ndodhie nga ėndrrat. Por kėrkimet rezultojnė se somnambulizmi nuk ndodh nė kohėn e  gjumit tė fazės REM, ku, siē u tha, lėvizjet e trupit janė shumė tė kufizuara, por nė fazėn e stadiumit tė dytė.

            Dr. Natanijel Kleistman nga Ēikago, qysh para 40 vitesh kishte vėrejtur se njerėzit derisa flenė, i lėvizin kokėrdhakėt e syve dhe nė qoftė se i zgjojmė gjatė kėsaj kohe (fazės REM) do tė deklarojnė se tė gjithė kanė qenė duke ėndėrruar. Sot ėshtė pranuar mendimi se lėvizjet e syve gjatė fazės REM do tė thotė se ne me tė vėrtet shikojmė pėrreth nė ėndėrr. Lėvizja e syve, madje, ndodh edhe tek personat e verbėr qė nga lindja, ėndrrat e tė cilėve konsiderohet se janė vetėm ėndrra tė prekurit dhe tė shijuarit

 

           

            Pse ėndėrrojmė

            Megjithatė, ende mbetet pyetja: Pse ėndėrrojmė? Natyra e ėndėrrimeve ende ėshtė njė  mister edhe pse ato ekzistojnė, edhe pse tė gjithė ėndėrrojmė. Disa njerėz pohojnė se kurrė nuk ėndėrrojnė, por tė gjitha faktet shkencore e vėrtetojnė tė kundėrtėn. Njerėzit tė cilėt mendojnė se “nuk ėndėrrojnė”, nė tė vėrtet vetėm i harrojnė ėndrrat nė ēastin e zgjimit. Harresa e ėndrrave ėshtė normale siē i harrojmė edhe shumė gjėra e ngjarje nga pėrditshmėria jonė, nga jeta jonė,  sepse nuk kemi kohė as mundėsi qė t’i kujtojmė tė gjitha. Nė ėndėrr, si dhe gjatė gjendjes sė zgjuar, ne zgjedhim atė qė ka ndikim mė tė domethėnės pėr ne, pra zgjedhim atė ēfarė dėshirojmė ta kujtojmė. Mundohemi tė mbajmė mend ėndrrat e rėndėsishme dhe me pėrshtypje tė pashlyeshme, ndėrsa harrojmė ato tė pakuptimtat, ose tė cilat nė shikim tė parė duke si tė tilla dhe ato qė i konsiderojmė si tė padėshiruara.

            Edhe pse gjatė viteve tė fundit ėshtė arritur nė zbulimin dhe njohjen e asaj qė ndodh gjatė ėndėrrimit, ekspertet vazhdojnė tė diskutojnė edhe mė tej nė kėtė drejtim. Megjithatė, njėra ndėr pėrgjigjet nė pyetjen - pse ėndėrrojmė, do tė ishte: “ėndėrrojmė qė tė mund ta mbajmė baraspeshėn mentale dhe emotive”. H. Xhekson (1855 - 1911) vėrteton se gjumi na mundėson qė t’i fshijmė ato ndjeshmėri tė ngjarjeve tė ditės, tė cilat nuk jemi tė gatshėm t’i mbajmė nė tru, dhe t’i regjistrojmė ato qė i konsiderojmė mė tė rėndėsishme pėr ne. Pra, t’i ruajmė ato qė na nevojiten gjithnjė dhe t’i fshijmė ato tė cilat nuk na nevojiten mė. Esencialisht  pranohet mendimi se ėndrrat janė tė lidhura me baraspeshėn dhe jobaraspeshėn nė jetėn tonė emotive dhe se ato shprehin dhe komentojnė gjendjen tonė tė vetėdijshme emotive nėpėrmjet simboleve. Kėshtu, psikologėt dhe psikiatėrit, nėpėrmjet hulumtimeve tė ėndrrave tona, mund tė na tregojnė shumė rreth karakterit tonė. Duke u marr me analizimin e ėndrrave, hulumtuesi i shquar Sigmund Frojd konkludoi se ėndrra ėshtė rruga mbretėrore kah nėndija. Deri nė botimin e veprės sė tij, “Interpretimi i ėndrrave”, ėndrrat janė konsideruar si paraqitje pa kuptim, tė ngacmuara nga tronditjet e brendshme ose tė jashtme.

            Frojdi ndėr tė parėt vėren se ėndrrat nė mėnyrė shkencore mund tė interpretohen dhe kėshtu i futi ato nė shkencė. Me kėtė praktikisht fillon zhvillimi edhe thellimi i kėrkimeve psikoanalitike i nėndijes (psikoanalizės), e cila sipas Frojdit, zė dy tė tretat e personalitetit tė njeriut. Edhe K. G. Jungu u pajtua me kėtė se ėndrra ėshtė rruga mbretėrore pėr nėndije dhe se gjuha e saj ėshtė simbolike. Bazat funksionale tė ėndrrave, sipas tij, nuk janė vetėm zbulimet e dėshirave tona tė brendshme, por, para sė gjithash, tentime tė nėndijes sonė pėr tė vendosur baraspeshėn psikike.

            Megjithatė, mesazhet nga ėndrrat nuk duhet tė na befasojnė. Njė ditė, shpresojnė studiuesit, kėrkimet nė mekanizmin e ėndrrave dhe nė natyrėn e gjumit do tė na zbulojnė hapėsirat e brendshme tė diturive tona. Megjithatė, ende nuk ėshtė e lehtė tė kuptojmė pse mesazhet tė jenė tė shifruara nė figura, tė cilat shpeshherė janė tė pakuptimshme. Por ndoshta nuk ėshtė fjala pėr atė se nuk  mund t’i kuptojmė, por qė nuk dėshirojmė t’i kuptojmė. Ndonjėherė supozojmė se mesazhet janė tė rėndėsishme e ndonjėherė na vije mėrzi t’i deshifrojmė ato. Ky ėshtė njė veprim i gabuar. Ėndrrat burojnė (ose duket se burojnė) nga thellėsitė e shpirtit tone, andaj, dėshirojmė ne apo jo, gjatė ėndėrrimeve ne bisedojmė me vetveten dhe do tė ishte mirė qė ato komunikime t’i dėgjojmė dhe t’i deshifrojmė.

 

           

 

 

            Ēfarė ndikon nė gjumin tuaj?

            1. Qė tė jemi nė formė duhet tė  flemė sė paku 8 orė.

            E gabuar - Ka persona tė cilėve u mjaftojnė vetėm 4 orė gjumė, por ka edhe tė tjerė, tė cilėve u duken pak edhe 12 orė. P.sh. Edisoni ka fjetur rreth dy orė, N. Bonoparta rreth 5 orė ndėrsa Ajnshtajni 10 orė etj. Secili duhet tė fle sipas nevojės qė ia kėrkon organizmi.

            2. Mund tė jem shumė i hershėm ose edhe “zog i natės”.

            E saktė - Njerėzit e “ditės”, pra ata qė bien herėt nė gjumė, para orės 22, edhe zgjohen herėt, ndėrsa ata  tė “natės”, qė rrinė vonė, flenė deri nė drek, por mund tė rrinė zgjuar gjatė gjithė natės.

            3. Gjumi i orėve tė mėngjesit (pas orės 7) na mundėson kthjelltėsi psikike e fizike mė tė mirė.

            E gabuar - Gjumi i mėngjesit pėrshkohet nga faza REM (nė tė cilėn ėndėrrohet), pėrderisa  ka pak gjumė tė thellė. Prandaj ėshtė mė mirė tė ngrihemi herėt e tė pushojmė pastaj pak pasdite.

            4. Sa mė shumė qė tė flemė aq mė tė lodhur ndihemi.

            E saktė - “Dehja nga gjumi”, si thonė amerikanėt, e ndryshon ritmin e orės biologjike.

            5. Edhe kur ėshtė shumė e dobėt, zhurma e dėmton kualitetin e gjumit.

            E saktė - Studimet kanė rezultuar se edhe zhurma mė e vogėl e zvogėlon numrin e orėve tė gjumit tė thellė dhe ndikojnė nė rritjen e numrit tė zgjimeve.

            6. Ngjyrat kanė efekte ndikuese nė gjumė.

            E saktė - Mbulesat me ngjyrė tė kuqe asnjėherė nuk e kanė penguar ndonjė gjumash qė tė thellohet nė gjumė, por kjo nuk vlenė edhe pėr personat nervoz. Ata duhet t’u ikin ngjyrave agresive dhe tė pėrcaktohen pėr ngjyra tė shndritshme.

            7. Njė filxhan kafe pas darke ērregullon gjumin.

            E saktė dhe e gabuar - Kofeina ( e cila gjendet nė pėrmasa tė caktuara nė ēaj, ēokolata, Coca-Cola, kafe etj.), kur merret nė sasi mė tė madhe, rezulton edhe efekte shqetėsuese, mirėpo njė filxhan kafeje pėrmban sasi shumė tė vogėl tė saj, sa qė nuk ka efekte anėsor. Gjithashtu, kėtu luan rol edhe ndjeshmėria e individit.

            8. Ankthi tė mundon gjatė gjumit.

            E saktė - Ankthi qė paraqitet rrallė gjatė fazės sė gjumit tė thellė, bėnė qė tė zgjohemi tė shqetėsuar dhe tė djersitur, me pulsin e shqetėsuar dhe me pakė kujtesė pėr atė qė ka ndodhur. Ndėrsa ankthi qė paraqitet mė shpesh gjatė fazės REM tė gjumit, ka si pasojė shqetėsimin, pothuajse pėrgjatė gjithė ditės.

            9. Ai qė fle shumė ėshtė depresiv.

            E gabuar - Pjesėn mė tė madhe tė depresionit e karakterizon pagjumėsia e natės (posaēėrisht zgjimi i hershme) dhe lodhja e mėngjesit. Personi depresiv qėndron gjatė nė krevat, jo pėr tė fjetur e pėr t’u ēlodhur, por aty ndihet mė i sigurt.

            10. Pėr gjumė tė rehatshėm duhet ta kthejmė krevatin kah veriu.

            E saktė - Studimet amerikane kanė rezultuar se atėherė shtypja ėshtė minimale ndėrsa gjumi mė i thellė.

            11. Alkooli e ndihmon gjumin.

            E gabuar - Nė fakt, pėrshtypja ėshtė e tillė sepse mė shpejtė flemė, por nė tė vėrtet gjumi ėshtė i ērregulluar dhe numri i zgjimeve ėshtė shumė mė i madh.