.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

GLOBI-SHQIP

Parapsikologji - SHĖNDETI SIPAS HOROSKOPIT, JA SĖMUNDJET SIPAS SHENJAVE

Shqipmedia

SHĖNDETI SIPAS HOROSKOPIT, JA SĖMUNDJET SIPAS SHENJAVE

      Shėnjuesit tė akrepit i pėrket zorra e trashė dhe zorra e zgurdhit. Gjithashtu edhe organet e sekretimit, pra edhe gjėndrat embrionale. Sistemi i akrepit ngjallė jetėn e re dhe eliminon atė tė vdekurėn, atė tė pėrfunduarėn. Akrepat janė tė pirur tė vuajnė nga sėmundjet e organeve qė prodhojnė sekret dhe atyre gjenitale.

 

 

 

            Dashi  

            Personat qė i pėrkasin shenjės sė Dashit janė tė ndjeshėm, kanė shumė marramendje, zjarrmi tė lartė apo ndezje. Ndaj ata duhet tė ruajnė fuqitė dhe shėndetin e mirė. Mjekėsia astrologjike kėshillon qė ata tė merren me aktivitete mė tė “nxehta”, respektivisht tė ushtrojnė sporte tė ashtuquajtura luftarake, nė tė cilat deshėt mund ta tregojnė veten mirė. Gjimnastika, vallėzimi dhe e ashtuquajtura Terapi e Rajshit (thėnė shkurt e shqip: seks). Mirėpo, tek njerėzit qė i pėrkasin kėsaj shenje, edhe skijimi dhe ēiklizmi kanė efekte shumė tė mira. “Deshėt” edhe pėrpos nevojės sė zbrazjes sė energjisė sė madhe, megjithatė duhet tė pushojnė shpesh dhe relaksohen mirė gjatė ushtrimeve fizike. Nė kėto momente i rezervoni vetes kohė dhe ēaste tė mjaftueshme kur mund tė merrni nė dorė sėrish ndonjė libėr, po ashtu tė dėgjoni edhe muzikė, ndėrkaq mendimet qė ju sillen ēdo ditė nė kokė t’i hiqni qafe, sė paku pėr ca qaste. Kėshilla: Sa mė shpesh qė keni mundėsi bėni masazh tė fytyrės. 


            Demi 
            Demi mund tė ketė probleme me qafėn dhe grykėn sė bashku me gurmazin, bajamet, veshėt, hundėt, gjuha, buzėt dhe zverku (zverku i demit!) si dhe balli. Sistemi i demit ėshtė ndėrrimi i oksigjenit, pra pėrpunimi i ushqimit, jo vetėm organet e tretjes, por edhe gjėndrat e regjionit tė ballit janė pjesėmarrėse nė veprim. Demat janė tė pirur tė vuajnė pėr kohė te gjatė nga sėmundje tė ndryshme, Sėmundjet tek ta zakonisht shtrihen nė rrugė joproporcionale (pra tė mbitheksuar) veēmas nė regjionin e organeve dhe tė sistemit tė frymėmarrjes. Demat janė gjithashtu tė prirur qė tė kenė mbipeshė tė theksuar dhe tė tejkalojnė paksa me marrjen e ushqimit. Masat e preferuara pėr ta janė: agjėrimi, masazh, puna nė kopsht, muzika e mirė dhe qėndrimi nė natyrė tė pastėr. Kėshilla: filloni me njė regjim tė agjėrimit (dietės) dhe do tė vėreni se sa tė ē’lirė do tė ndjeheni nė pjesė tė ndryshme tė trupit.


            Binjakėt 
            Sistemi i binjakėve ėshtė tėrėsisht sistemi qendror i nervave sė bashku me mushkėritė, si dhe sistemi i imunitetit dhe gjėndrės sė ashtuquajtur Thymus. Zakonisht binjakėt janė tė pirur tė vuajnė nga mushkėritė (ngase nė parim ata pinė duhan sė tepėrmi!), nga pengesat nė sistemin nervor dhe nga ndezjet nė brinjė e gjoks. Ndikojnė pozitivisht ushtrimet nė tė marruarit frymė, bisedat, terapitė pėr ē’lirim dhe terapitė pėr nxehje si p.sh. akupunktura. Me rėndėsi tė veēantė pėr ju edhe: i ashtuquajturi “tush nė oksigjen”, ne formė tė shėtisė nė ajėr tė pastėr.


            Gaforrja
            Gaforrja shėnjon lukthin, tek gratė- gjinjtė si dhe mitrėn, gjėndrat e pėshtymės, pastaj mė tej tė gjitha vrimat e lėkurės (mbėshtjellėsit) tė trurit, bebėzėn e syrit, mbėshtjellėsin (lėkurėn) e zemrės dhe membranat e nervave. Gaforret janė tė pirur tė vuajnė nga sėmundjet e lukthit, nga depresionet, hypohondria. Ata duhet tė jenė mė optimist, gjėrat t’ i marrin mė shtruar. Terapitė e preferuara janė kurat nė ujė dhe marrja nė mėnyrė tė veēantė i ēajit tė malit/barishte (si tip lulelakre, por me stap tė gjatė dhe fleta tė gjera). Kėshilla: nėse keni mundėsi dhe hapėsirė bėjeni njė kopsht personal me lloj-lloj barishte duke filluar nga ēaji i kamomilės, ēaj nane etj.. Nėse nuk keni kopsht, atėherė mbusheni njė bidon tė bukur nė terrasė ose diku nė dritaren pranė tavolinės sė kuzhinės. Angazhimi me kėtė lloj aktiviteti do t’ju qetėson.. Ky lloj i “hobit” tė ri , juve si tip social qė jeni, do t’ua rivendos baraspeshėn e humbur dhe do t’ju bėjė tė kėnaqur.


            Luani
            Zemra, shpretka, shtylla kurrizore si dhe arteriet shėnjojnė shėnjuesin e diellorit luan. Luanėt kanė tendenca tė vuajnė nga sėmundjet e zemrės dhe tė qarkullimit tė gjakut por edhe nga dhimbjet e shpinės. Ata, mu pėr kėtė, do tė duhej qė mė shpesh tė pushojnė e ē’lirohen, tė bėjnė shėtitje tė gjata dhe tė mos e mbivlerėsojnė gjithnjė e mė shumė vetveten. Pėr luanėt terapitė tipike janė ato tė ashtuquajturat terapitė e vallėzimit, banjat nė diell dhe qėndrimi nė lartėsi. Kėshilla: Gjithnjė kur tė keni kohė tė lirė, shtrijuni nė bankė nė njė cep tė kopshtit, dhe nėnshtrojuni rrezeve jopėrclluese tė diellit. Pėr shėnjuesit e zjarrtė si ju, drita ėshtė balsam i shpirtit. Pėr ju, po ashtu, edhe lėvizja ėshtė e nevojshme. Luanėve, deshve dhe shigjetarėve ushtrimet fizike tė rregullta ju bėjnė shumė mirė. Do tė ishte mirė qė sė bashku me partnerin tuaj tė regjistroheni nė njė shkollė vallėzimit. Lėvizjet ritmike ju bėjnė shumė mirė nė mbajtjen e trupit, dhe ju ndihmojnė qė tė ē’liroheni fizikisht dhe shpirtėrisht.


            Virgjėresha
            Kėtė shenjė e pėrcaktojnė zorra e trashė, gjėndrat e stomakut dhe organet tjera qė dėrgojnė elemente pėr tretje ( mėlēia e zezė, vreri). Sistemi i virgjėreshave ėshtė sistemi i vlerėsimit tė ushqimit. Virgjėreshat janė tė pirur tė vuajnė nga pengesat dhe vėshtirėsitė nė sistemin e tretjes nė regjionin e zorrėve. Pėr kėtė arsye ata/ato do tė duhej t’i kushtojnė rėndėsi ushqimit (mos tė punojnė shumė, natyrisht jo edhe pak!) dhe para sė gjithash: tė qeshin shumė. Virgjėreshat e mbajnė shėndetin pėrmes dietave dhe ushqimeve me origjinė natyrore, me bimė shėruese dhe barishte tė ndryshme, qė ndikojnė nė qetėsimin e sistemit tretės, pėrmes kurave tė agjėrimit dhe meditimit. Familjet e tyre, miqtė etj. nuk mund ta marrin as me mend se sa vibrime tė ndjeshme kanė nervat e kėsaj shenje.

 

 

 


            Peshorja
            Shėnjuesit tė peshojės i pėrket pjesa e veshkave si dhe korja e veshkave pranė, mėshikėza dhe regjioni i ijėve. Sistemi i peshores (apo funksionet) krijojnė baraspeshė dhe rregullojnė: p.sh. vlerat e PH-sė sė gjakut tė veshkave, temperaturėn pėrmes “termostatit” nė tru. Tė lindurit peshore priren tė kenė ndezje nė veshkė dhe mėshikėz, por edhe gurė nė veshkė. Terapia tipike e peshoreve ėshtė ajo me muzikė dhe pėrmes vallėzimit. Ndihmojnė edhe terapitė pėrmes bisedave qė ka mundėsi tė bėhen edhe me miq. Kėshilla: pėrdoroni sa mė shumė lėngje nė formė tė ēajeve natyrale. 


            Akrepi
            Shėnjuesit tė akrepit i pėrket zorra e trashė dhe zorra e zgurdhit. Gjithashtu edhe organet e sekretimit, pra edhe gjėndrat embrionale. Sistemi i akrepit ngjallė jetėn e re dhe eliminon atė tė vdekurėn, atė tė pėrfunduarėn. Akrepat janė tė pirur tė vuajnė nga sėmundjet e organeve qė prodhojnė sekret dhe atyre gjenitale. Por nganjėherė edhe nga pasojat e jetės sė tyre tė stilit herė ekscesive e herė tėrėsisht ekstreme. Akrepat do tė duhej t’ i adaptohen stilit tė jetės “sė lehtė, por edhe tė vėshtirė” dhe tė mos kėrkojnė qė tė jenė tė fundit, duke prodhuar mė shumė ndjesi mirėkuptimi pėr tė tjerėt – shumė e rėndėsishme – sa mė shpesh tė ēlodheni e ēliroheni pėrmes muzikės sė lehtė , pėrmes leximit tė librave me tema tė lehta ose duke qėndruar nė rrethe miqsh tė ngushtė. Kėshilla: Mėsohuni njėherė emirė tė ēliroheni. Sa mė shpesh bėni marshe nė natyrė, tė lirė dhe pa kurrfarė qėllimi dhe trysnie.


            Shigjetari
            Shigjetarit si tip sportiv, vital i pėrgjigjen nyejt e kėmbėve dhe kofsha e epėrme, pastaj vijnė: frymėmarrja dhe nxjerrja e thellė e saj, pėrshtatja e syve me ambientin etj. Sistemi i shigjetarit ėshtė sistem i lėvizjeve tė njeriut nė nxitim. Shigjetarėt vuajnė nga lėndimet e natyrės sportive por tė lehta, qė vijnė edhe si rezultat i neglizhencės, pastaj nga lėndimet e nyejve tė legenit dhe jo rrallė edhe nga lėndimet nė fytyrė. Shigjetarėt herė pas herė kanė nevojė tė ndėrrojnė stilin e jetės. Gjithsesi kjo bėhet edhe nė shenjė tė ruajtjes sė optimizmit, si diēka tepėr me rėndėsi pėr organizmin e njeriut. Terapitė tipike tė shigjetarėve kanė tė bėjnė me sport: tė ushtruarit e ēiklizmit, vrapimi i lehtė, kalėrimi, lufta me skermė, noti, fluturimi dhe ngjitja nė lartėsi. Shigjetarėt i lodhė ndeja, rutina dhe struktura e njėjtė e ditės, por edhe disa prej lojėrave a aktiviteteve tė njėtrajtshme nė kohė tė lirė. Shigjetarėt kanė nevojė pėr ndryshime, qė t’ i ofrojnė shpirtit tė tyre ushqim pėrherė tė freskėt. udhėtimet janė balsam pėr shpirtin e tyre dhe ruajnė freskinė e trupit dhe mendjes.


            Bricjapi
            Bricjapit tė ftohtė dhe konservativ, sipas pikėpamjeve tė mjekėsisė astronautike, i pėrkasin eshtrat dhe nyejt, para sė gjithash gjuri, gjėndrat tiroide, gjėndrat dhjamore, dhėmbėt, qimet e lėkurės dhe thonjtė. Bricjapėt nė pleqėri vuajnė nga reuma, tendosja e muskujve, tė ajurit e nyejve, dėmtimet e gjunjėve etj. Pikėrisht pėr kėtė, bricjapėt duhet tė pinė shumė ujė, ta gėzojnė e shijojnė si tė nxehtit ashtu edhe lagėshtirėn e natyrės sa mė shumė e sa mė shpesh qė munden dhe mos ta ēajnė kokėn edhe aq pėr rregullat e mirėsjelljes tė rrethit dhe shoqėrisė. Tė jesh fare i lirė – kjo ėshtė deviza e bricjapėve. Terapitė e bricjapit janė – dieta, qė kanė pėr bazė para se gjithash ato prodhime me origjinė bimore, si rrėnjė, zabardhoku i patates, pastaj hudhra, preshi, qepa, rrepa e kuqe etj. Pėrpos kėtyre edhe veprimet lehtė tė zbatueshme: agjėrimi, ngjitja nėpėr lartėsi, marshimi etj. Kėto veprimet e fundit mund t’ i bėni edhe mė lehtė nė shoqėri, duke iu bashkuar ndonjė grupi alpinistėsh a marshuesish tė rregullt. Kėshilla: shkarkohuni sa mė shumė nga obligimet e brendshme, me tė cilat vazhdimisht e ngarkoni veten.


            Ujori
            Kėsaj shenje tė jashtėzakonshme dhe shumė mbresėlėnėse i pėrkasin pjesėt e shpatullave tė poshtme dhe venat e saj, pastaj pulpat (e kėmbėve), thembra dhe pjesa e shpinės. Funksionalitetin e kėsaj shenje e karakterizojnė: bartja dhe ushqimi kapilareve me oksigjen, sistemi i pėrgjithshėm i venave dhe sistemi i pavetėdijshėm nervor – i ashtuquajturi ndryshe edhe sistemi vegjetativ. Ujorėt janė tė pirur tė vuajnė prej shtangimit tė pulpave tė kėmbėve, shtangimit tė muskujve, tė ftohurit e nyejve tė kėmbėve. Shpirtėrisht ujorėt reagojnė rrallė, por nuk do tė duhej qė tė lėndohen nė atė shkallė qė ata pastaj ta kalojnė ēdo kufi tė reagimit. Terapitė tipike tė suksesshme tė shėrimit pėr ujoret janė: terapia pėrmes fushės magnetike, akupunktura elektronike, dhe bioenergjia (e njohur edhe me emrin Reiki).


            Peshku
            Shėnjuesi i fundit i rrethit tė shtazėve- peshku, i pėrshkruhet sistemi i kėmbėve, respektivisht lėngu pėrēues i tij (gjaku dhe limfa). Peshqit ėndėrrues vuajnė nga shputat e kėmbėve, sėmundjet qė vijnė si rezultat i tė ftohurit tė gjatė e tė thellė, por edhe mungesave tė lėvizjeve dhe si rezultat i pasivitetit tė theksuar. Ata do tė duhej tė lėvizin mė shumė (sa shpirtėrisht aq edhe fizikisht!), tė kenė qėndrim tė qartė pėr jetėn dhe mos tė rrėshqasin drejtė ujėrave tė pesimizmit dhe kotėsisė. Terapitė me tė mira tė kėsaj Kategorie (peshkut) janė: drenazha e limfave, meditimi, jeta nė gjallėri, masazh e zonave refleksive tė kėmbėve, ushtrimet e sensibilitetit, qėndrimi nė det, noti dhe nxitja pėr t’ u shkėputur nga tė menduarit pėr gjėra tė imta, tė pėrditshmėrisė. Kėshilla: Hidhuni njė ēast nė krahėt e ėndrrave. Aty janė dhuratė e veēantė pėr ju! Qė tė jeni tė kėnaqur nė brendi tė shpirtit, sikur akrepat, edhe juve do t’ ju bėnte mirė ndonjė aktivitet i natyrės sociale. Mendimet se po ju ndihmoni tė tjerėve, ndikojnė pozitivisht nė vet harmonizimin e mendjes dhe shpirtit.