Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

RRĖNJĖT TONA

Shkencė 2 - JA KUSH ĖSHTĖ SHKAKU KRYESOR I KANCERIT! MĖSOJENI, OSE VDISNI!

Pėrshtati: Dr. Ermelinda KUMI dhe

Dr. Zamirjana DIBRA

dritare.net

      

JA KUSH ĖSHTĖ SHKAKU KRYESOR I KANCERIT! MĖSOJENI, OSE VDISNI!

 

Nuk kanė rėndėsi emrat e sėmundjeve pafund, ajo qė ka rėndėsi ėshtė qė tė gjitha vijnė nga vetėm njė shkak kryesor, shumė substanca acide nė trup.

Doktor Robert Young ka thėnė: “Sasia e tepėrt e aciditetit nė organizėm ėshtė shkaku i tė gjitha sėmundjeve shkatėrruese. Nė qoftė se ndodh njė turbullim i ekuilibrit nė organizėm fillon tė prodhohet dhe magazinohet mė shumė acid dhe mbetje toksike me shumicė, atėherė shfaqen sėmundjet”.

 

 

 

Shkaku kryesor i kancerit ėshtė zbuluar qė nė vitin 1931, por askush nuk flet pėr kėtė.

Shumė pak njerėz nė tė gjithė botėn e dinė pėrse ky fakt ėshtė fshehur nga industria farmaceutike dhe industria e ushqimit. Nė vitin 1931 shkencėtari gjerman Otto Heinrich Warburg ka marrė ēmimin Nobel pėr zbulimin e shkaktarit kryesor tė kancerit. Otto ka zbuluar qė kanceri ėshtė rezultat i njė fuqie antifiziologjike dhe njė stili jete antifizilogjik.

 

 

Pse?

Kjo ka tė bėjė me njė mėnyrė ushqimi antifiziologjik (dietė e bazuar nė ushqime acide dhe jetė joaktive). Nė kėto kushte trupi krijon njė ambient acid (nė rastin e jetės pasive pėr shkak tė mos oksigjenimit tė qelizave).

Aciditeti i qelizave ėshtė shkaku kryesor i pėrjashtimit tė oksigjenit, nga ana tjetėr, mungesa e oksigjenit nė qeliza krijon ambient acid. Doktor Otto ka thėnė qė: “Mungesa e oksigjenit dhe aciditeti janė 2 anė tė sė njėjtės medalje”. Pra nėse njė person ka njėrėn, ka edhe tjetrėn.

Domethėnė, nėse njė person ka aciditet me tepri ai automatikisht do ketė mungesė oksigjeni nė organizmin e tij. Nė qoftė se mungon oksigjeni atėherė do keni aciditet nė trupin tuaj.

Doktor Otto ka thėnė: “Substancat acide shtyjnė oksigjenin, nė ndryshim nga substancat alkaline (bazike) qė tėrheqin oksigjen”. Kėshtu qė njė ambient acid ėshtė njė ambient pa oksigjen. Doktor Otto ka shkruar: “Duke i hequr njė qelize 35% tė oksigjenit tė saj, brenda 48 orėve ėshtė e mundur tė kthehet nė qelizė kancerogjene”.

Tė gjitha qelizat normale kanė nevojė pėr oksigjen kurse qelizat kancerogjene jetojnė edhe pa oksigjen (nga ky rregull nuk ka asnjė pėrjashtim). Qelizat tumorale janė acide ndėrkohė qė qelizat normale janė bazike. Nė librin e tij metabolizmi i tumoreve Otto ka treguar qė tė gjithė format e kancerit janė tė karakterizuara nga 2 kushte kryesore: aciditeti i gjakut dhe mungesa e oksigjenit.

Ka zbuluar qė qelizat tumorale janė anaerobe (qė jetojnė pa oksigjen) dhe nuk mund tė mbijetojnė nė nivele shumė tė larta oksigjeni. Qelizat tumorale mund tė mbijetojnė vetėm me glukozė dhe nė njė ambient pa oksigjen. Mė kryesorja ėshtė qė kanceri s’ėshtė gjė tjetėr veēse njė mekanizėm mbrojtės qė qelizat e trupit kanė pėr tė mbijetuar nė njė ambient acid dhe pa oksigjen.

 

 

SI PĖRMBLEDHJE:

 

Qelizat e shėndetshme jetojnė nė njė ambient tė oksigjenuar bazik qė iu lejon atyre funksionimin normal. Qelizat tumorale jetojnė nė njė ambient acid dhe me sasi tė ulėta oksigjeni.

 

 

ME RĖNDĖSI:

 

Pasi ka mbaruar procesi i tretjes, ushqimet, nė varėsi tė sasisė dhe cilėsisė sė proteinave, karbohidrateve, yndyrnave, vitaminave dhe mineraleve furnizojnė dhe shpėrndajnė njė gjendje ose aciditeti ose bazike nė trup. Rezultati acid ose bazik matet nga shkalla e quajtur PH, vlerat e tė cilės janė nga 0-14. Vlera 7 i korrespondon PH neutral. Ėshtė shumė e rėndėsishme tė dihet se si ushqimet acide ose bazike ndikojnė nė shėndetin tonė pasi qelizat, qė tė funksionojnė si duhet, duhet tė kenė PH bazik (pra pak lart 7). Nė njė person tė shėndetshėm PH i gjakut ėshtė midis vlerave 7.4-7.45.

Nė qoftė se PH i gjakut nė njė person ėshtė mė pak se 7, ai shkon nė koma.

 

 

USHQIMET QĖ ACIDIFIKOJNĖ TRUPIN

 

1. Sheqeri dhe gjithė nėnproduktet e tij, ėshtė mė i keqi nga tė gjithė. Nuk ka proteinė, nuk ka yndyrna, nuk ka vitamina dhe minerale, vetėm karbohidrate tė rafinuara qė e shkatėrrojnė pankreasin. PH i sheqerit ėshtė 2.1, pra shumė acid.

 

2. Mishi, tė gjitha llojet.

 

3. Produktet me origjinė shtazore si qumėshti, djathi, gjiza, kosi etj.

 

4. Kripa e rafinuar

           

5. Mielli i rafinuar dhe tė gjithė derivatet e tij si makaronat, ėmbėlsirat, biskotat.

 

6. Buka, sepse pjesa mė e madhe e tyre pėrmban yndyrna tė ngopura, margarinė, kripė, sheqer dhe konservante

 

7. Gjalpi

 

8. Kafja, ēaji i zi dhe ēokollata

 

9. Alkooli

 

10. Cigarja

 

11. Antibiotikėt dhe ilaēet nė pėrgjithėsi

 

12. Ēdo lloj ushqimi i pjekur sepse pjekja eliminon oksigjenin duke shtuar aciditetin e ushqimeve

 

13. Tė gjitha ushqimet e konservuara nė kuti qė pėrmbajnė konservantė, ngjyrues, aroma dhe stabilizues

 

 

Gjaku “vetėrregullohet” vazhdimisht qė tė mos bjerė nė acidozė metabolike, pėr tė garantuar funksionimin e mirė dhe tė rregullojė metabolizmin e qelizave. Trupi duhet tė marre ushqime me bazė minerale pėr tė neutralizuar aciditetin e gjakut, por tė gjithė ushqimet e lartpėrmendura, aq mė tepėr ato tė pėrpunuara, acidifikojnė gjakun.

Duhet tė kemi parasysh qė me stilin modern tė jetesės kėto ushqime konsumohen tė paktėn 3 herė nė ditė, 365 ditė tė vitit dhe tė gjithė kėto ushqime janė antifiziologjikė.

 

 

USHQIMET BAZIKE    

 

1. Tė gjitha perimet e pabėra. Disa janė acide kur i konsumon, por nė brendėsi tė trupit ndodh njė reaksion qė i kthen nė bazike, disa tė tjera janė pak acide, por gjithsesi formojnė nevojat e duhura pėr ekuilibrin e duhur. Perimet e pabėra prodhojnė oksigjen, ato tė pjekura jo.

 

2. Frutat, e njėjta gjė. Pėr shembull limoni e ka PH rreth 2.2 gjithsesi nė brendėsi tė organizmit ka efekt shumė bazik, ndoshta ėshtė mė i fuqishmi nga tė gjithė. Frutat prodhojnė shumė oksigjen.

 

3. Disa fruta tė thata si bajamet janė shumė alkaline, drithėrat integrale. Tė gjithė drithėrat duhet tė konsumohen tė bėra.

 

4. Mjalti ėshtė shumė alkalin.

 

5. Klorofili qė prodhohet nga bimėt ėshtė shumė alkalin sidomos aloe vera.

 

6. Uji ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr prodhimin e oksigjenit. Dehidrimi kronik ėshtė thelbi i pjesės mė tė madhe tė tė gjitha sėmundjeve shkatėrruese.

 

7. Aktiviteti fizik oksigjenon gjithė trupin.

 

 

 

 

Ideale ėshtė tė kemi njė mėnyrė ushqyerje ku 60% e tyre tė jenė bazike dhe 40% tė jenė acide, tė evitohen produktet shumė acide si pijet me gaz, apo pa gaz, sheqeri i rafinuar dhe ngjyruesit.

Tė mos abuzohet me kripėn dhe tė evitohet sa tė jetė e mundur.

Pėr ata qė janė tashmė tė sėmurė idealja ėshtė 80% e ushqimit tė jetė bazike duke eliminuar sa tė jetė e mundur produktet acide.

Doktor George W. Crile njė nga kirurgėt mė tė respektuar nė botė deklaron: “Tė gjitha vdekjet tė quajtura natyrale s’janė gjė tjetėr veēse pika kulminante e ngopjes sė trupit me acid”.

Sikurse e thamė edhe mė lart, ėshtė pothuajse e pamundur qė kanceri tė shfaqet te njė person i cili pastron trupin nga acidet, me njė dietė alkaline qė shton konsumin e ujit tė pastėr dhe eviton ushqimet qė prodhojnė acide. Nė pėrgjithėsi kanceri nuk ngjitet dhe nuk trashėgohet. Ajo qė trashėgohet janė zakonet e ushqyerjes, ambienti dhe stili i jetės. Kėto prodhojnė tumoret.

 

 

Menken ka shkruar qė: “Lufta e jetės ėshtė kundėr mbajtjes sė acidit nė trup”.

Plakja, mungesa e energjisė, stresi, dhimbja e kokės, sėmundjet kardiake, alergjia, ekzema, urtikaria, astma, gurėt e veshkave, arterioskleroza, ndėr tė tjera nuk janė gjė tjetėr veēse grumbullime tė acidit.

 

 

 

Doktor Theodore A. Baroody ka shkruar nė librin e tij: “Alkalizohuni ose vdisni”.

Nė tė vėrtetė nuk kanė rėndėsi emrat e sėmundjeve pafund, ajo qė ka rėndėsi ėshtė qė tė gjitha vijnė nga vetėm njė shkak kryesor, shumė substanca acide nė trup.

 

 

 

Doktor Robert Young ka thėnė: “Sasia e tepėrt e aciditetit nė organizėm ėshtė shkaku i tė gjitha sėmundjeve shkatėrruese. Nė qoftė se ndodh njė turbullim i ekuilibrit nė organizėm fillon tė prodhohet dhe magazinohet mė shumė acid dhe mbetje toksike me shumicė, atėherė shfaqen sėmundjet”.

 

 

 

PO KIMIOTERAPIA?

 

Kimioterapia e acidifikon trupin deri nė atė pikė saqė boshatisen tė gjitha rezervat alkaline (bazike) tė organizmit qė tė neutalizohet aciditeti duke sakrifikuar bazat minerale si kalciumi, magnezi, kaliumi tė depozituara nė kocka, nė dhėmbė, nė artikulacione, nė flokė dhe nė thonj.

Pėr kėtė arsye i shohim kėto ndryshime nė personat qė bėjnė kėtė trajtim, ndėr tė tjera, e para qė vėmė re ėshtė rėnia e flokėve.

Pėr trupin nuk do tė thotė asgjė tė humbėsh flokėt, por njė PH acid do tė thotė vdekje.

Asgjė nga kėto nuk ėshtė e pėrshkruar ose e treguar sepse sipas tė gjithė treguesve industria qė shėron tumoret dhe kimioterapia janė disa nga aktivitetet mė fitimprurėse qė ekzistojnė. Flitet pėr njė xhiro disamilionėshe dhe sigurisht qė pronarėt e kėtyre industrive nuk duan qė e gjithė kjo tė publikohet. Ēdo gjė tregon qė industria farmaceutike dhe industria e ushqimit janė njė bashkėsi e vetme. Ato ndihmojnė njėra-tjetrėn nė pėrfitime.

Sa mė shumė njerėzit sėmuren, aq mė shumė rritet fitimi i industrisė farmaceutike nga ana tjetėr, qė tė kemi shumė persona tė sėmurė duhet shumė ushqim i dėmshėm. Tė gjithė kėtė e prodhon industria e ushqimit.

Sa nga ne kanė dėgjuar tė thuhet qė dikush ėshtė i sėmurė me tumor dhe se kjo mund t’i ndodhė ēdo njeriu?!

Jo, nuk ėshtė e vėrtetė! Ty nuk do tė tė ndodhė, nėse e bėn ushqimin, ilaēin tėnd. Mėso tė ushqehesh, ose pėrgatitu tė vdesėsh!