.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Meditime - Jetojmė nė shoqėrinė paradoksale (pjesa e parė)

Shkruan: Hydajet BYTYĒI

            JETOJMĖ NĖ SHOQĖRINĖ PARADOKSALE 

(pjesa e parė)

        Njė pasinqeritet, njė egoizėm i llojit mė tė lartė dominon kudo nė marrėdhėniet ndėrmjet njerėzve. Nė ēdo hap mund tė jesh i mashtruar, nė ēdo minutė dikush ėshtė duka ta luajtur lojėn. Secili e mashtron secilin, nė njė formė apo nė njė tjetėr. Nuk mund tė mbėshtetėsh nė askėnd dhe nė asgjė, sepse ēdo gjė ėshtė e mbushur mėkate.

    

 

            Tė arriturat tekniko-teknologjike - njė lumė qė nuk ka tė ndalur, kurse ne: jemi mbushur mendime negative, jemi mbushur strese, jemi mbushur mėkate, jemi mbushur sėmundje, jemi mbushur vdekje.

            Jemi dėshmitarė tė vėrtet tė njė zhvillimi kolosal tekniko-teknologjik, njė proces i cili rrjedh, qė ėshtė nė zhvillim e sipėr, e pėr tė cilin kurrė nuk dihet se ku do ta ketė fundin.

            Po i vėshtrove tė arriturat tekniko-teknologjike qė i kemi nė dispozicion dhe po i vėshtrove mundėsitė potenciale, do ta krijosh bindjen se nuk mund tė ketė asgjė tė cilėn njeriu do ta dėshironte nė jetė  qė tė mos mund ta kishte.

 

            Ēdo gjė qė ka nė njė pjesė tė rruzullimit, kemi ne

 

            Ēdo gjė qė ka nė njė pjesė tė rruzullimit, mbi parimin e qarkullimit tė lirė tė njerėzve, mallrave dhe ideve, pėrmes mjeteve shumė tė shpejta tė komunikimit (qoftė tokėsor, detar apo ajrorė) do ta kesh nė pikėn tjetėr tė rruzullit me bollėk. Pėr shembull, bananet e Afrikės e tė Azisė i ke pėrplot nė shitoret tona. Malli i Ballkanit ndodhet nė Evropė Produktet evropiane nė Australi. Produktet e Emirateve tė Bashkuara Arabe nė Shqipėri. Produktet kineze nė Bullgari, Kosovė, Shqipėri e kėshtu me radhė.

            Nė bazė tė kėsaj do tė duhej qė mbushullimi ynė i brendshėm tė ishte i plotė. Tė mos kishim lakmi dhe t’i kishim tė plotėsuara tė gjitha dėshirat.

            Anasjelltas: e kemi etjen dhe urinė mė tė madhe se kurrė ndonjėherė mė parė. Dhe, sikur tė kishim mundėsi, tė gjithė tė mirat e botės do t’i shndėrronim nė njė produkt tė vetėm dhe do ta hanim me njė gojė.

 

            Udhėtimet tona janė fantastike

 

            Brenda njėzet e katėr orėve, me anė tė aeroplanėve tepėr tė shtrenjtė, do tė mund t’i sillesh rrotull globit tokėsor, dhe tė arrish nė pikėn prej nga je nisur. Qindra e mijėra kilometra, i zhbijnė makinat e fuqishme motorike, tė cilat nuk lėnė pika tė palidhura tė tokės, dhe largėsitė midis njerėzve i bėjė tė paqena.

            Duke u bazuar nė kėtė, do tė mund tė konstatohej se sot janė kushtet mė tė mira, mė tė favorshme pėr tė bėrė vizita thjesht vėllazėrore, miqėsore e thjesht dashamirėse tek njerėzit - tek tė dashurit, miqtė, vėllezėrit.

           

            Shkollimi ėshtė lehtėsuar maksimalisht

 

            Shkollimi ėshtė lehtėsuar dhe sofistikuar maksimalisht. Nxėnėsve nuk iu mungon asnjė burim informacionesh, sepse kanė numėr tė pafund librash e botimesh gjithfarė; kanė lloje tė ndryshme mjetesh ndihmėse pėr zgjidhjen sa mė tė lehtė dhe sa mė efektive tė detyrave qė parashtron shkollimi dhe pėr realizimin sa mė tė plotė tė shkollimit. Pėrpos kėsaj, tė gjitha lėmit e dijes i kanė tė spostuara dhe nė internet. Prandaj...

            Duke u nisur nga kjo, do tė duhej tė ishim mė tė menēur, mė inteligjent dhe tė dinim mė mirė pėr veten, jetėn dhe lumturinė. Do tė duhej tė dinim mė shumė mbi diturinė transcendentale, atė qė do tė na i shpėtonte shpirtrat tanė. Do tė duhej t’i njihnim shtigjet qė ēojnė kah vlerat e shenjta, pėr tė cilat gjithmonė gjakon njerėzimi: suksesi, shėndeti, lumturia. Por, vallė a ndodh kėshtu me tė vėrtet?

 

            Majemi me ushqime “tė pėrsosura”

 

            Ushqimet janė, nėse mund tė thuhet kėshtu, nė pėrsosjen mė tė madhe. Ēdo gjė qė i nevojitet organizmit e ke gjithkund, tepėr pran vetes: nėpėr gjellėtore tė specializuara, restorante tė shumta, nėpėr shitore tė ndryshme, madje edhe nėpėr qoshqe pėrskaj rruge. Kemi kaq shumė ushqime tė mira, vitamina, albumina e materie ushqyese nė dispozicion, sakaq trupin sa shkon e na kaplon dobėsimi i pėrgjithshėm, plogėshtia, angėshtia; atė pa ndalim na e sulmojnė sėmundjet e ndryshme, shumė prej tyre edhe tė pashėrueshme; kurse shekulli jetės sa shkon e zvogėlohet, pėr ēudi.

 

 

            Pėrdoren miliarda tonelata barna

 

            Ēdo ditė ndodh zbulimi i barnave tė reja, nėpėr fabrikat tepė tė pėrsosura tė cilat punojnė me mjete shumė tė sofistikuara. Ēdo bar qė prodhohet kudo qoftė nė njė vend tė botės (nė bazė tė qarkullimit tė lirė tė mallrave) do ta kesh kudo qoftė tjetėr, nė cilindo vend tjetėr tė botės. Nė bazė tė kėsaj, do tė duhej tė kishim sa mė pak sėmundje apo aspak. Meqė mundėsit pėr zbulimin e barnave, pėrsosjen, pėrhapjen e tyre kurrė nuk kanė qenė mė tė mėdha.

            Anasjelltas: Kurrė nuk kemi pasur mė shumė sėmundje, madje edhe aso tė pashėrueshme, si sida, kanceri, leukemia, tė cilat nuk na shqiten dot.

 

            Kemi aq shumė faltore, bėjmė aq shumė mėkate

 

            Ndėrtimi i kishave, xhamive, ndėrtimi i faltoreve tė ndryshme bėhet madje edhe aty ku fare nuk e ke pritur. Nuk ka vend ku nuk e ke mundėsin tė falėsh e t’i lutesh Perėndisė, ashtu siē kėrkojnė librat e shenjta tė njerėzimit, apo sė paku ato qė njerėzimi i mbanė si tė tilla. Njerėzit kanė mundėsi tė shkojnė nė ēfarėdo orė qė tė duan nė faltore, nė cilėndo ditė dhe faltoret janė tė mobiluara pėrsosmėrisht bukur, me ngrohje dhe me tė gjitha kushtet qė mund t’i kėrkoj njeriu, e qė dikur ndoshta vetėm mund tė imagjinoheshin.

            Sa i pėrket mundėsisė pėr falje dhe lutje e pėr shėrbim fetar, sikur tė ishte kėtu puna, tek lutjet formale e faljet nėpėr faltore, sikur tė ishte ajo qė predikojnė priftėrinjtė e hoxhallarėt, atėherė sot nuk do tė duhej tė kishte mėkate. Ftesat e klerit pėr t’iu bashkuar faljes nėpėr faltore bėhet me mjete tepėr tė pėrsosura; ta zėmė: botohen revista tė ndryshme fetare tė kualitetit teje tė lartė, botohen libra e literaturė gjthėfarėshe; plasohen rekuizita tė shumta me simbole tė karakterit fetar; ndėrkaq, nė falje tė ftojnė altoparlantė tė fuqishėm, nga minaret e xhamive tė cilėt e trazojnė gjithė qytetin apo kambanave tė kishave, tė cilat po ashtu, janė tė shumta, dhe i ftojnė besimtarėt nė meshat e tyre.

           

            Kurrė nuk kemi qenė mė tė mbushur mėkate

 

            Duke u bazuar nė kėto, njeriu i shekullit tonė do tė duhej tė ishte shpirtėrisht tepėr lartė, shumė i pėrsosur dhe tė kishte fare pak apo tė mos kishte fare mėkate.

            Anasjelltas, kurrė nuk kemi qenė mė tė mbushur me mėkate mė shumė se sot. Nuk ka dilema pėr kėtė. Mjafton ta pėrcjellėsh jetėn dhe veprimtarinė njerėzore dhe do tė bindesh pėr kėtė nė secilin hap ku jeton, punon e vepron njeriu bashkėkohor. Njė pasinqeritet, njė egoizėm i llojit mė tė lartė dominon kudo nė marrėdhėniet ndėrmjet njerėzve. Nė ēdo hap mund tė jesh i mashtruar, nė ēdo minutė dikush ėshtė duka ta luajtur lojėn. Secili e mashtron secilin, nė njė formė apo nė njė tjetėr. Nuk mund tė mbėshtetėsh nė askėnd dhe nė asgjė, sepse ēdo gjė ėshtė e mbushur mėkate.

 

            Ka aq pak drejtėsi nė botėn tonė

 

            Kemi sisteme tepėr tė pėrsosur gjyqėsor e juridik. Drejtėsia  ka mundėsi tė zbulohet me metoda mė tė pėrsosura. Mundėsit pėr matjen e fajėsisė mund tė bėhen me mjete e metoda tepėr precize e tė sofistikuara. Aktualisht, mundėsitė pėr shkollimin dhe kulturimin e masave tė gjėra janė nė nivelin mė tė lartė tė  mundshėm. Dhe do tė duhej tė kishte drejtėsi me bollėk, mungesė krimi e dėnimi.

            Anasjelltas, jemi nė kohė kur tendencat pėr tė lulėzuar krimi i organizuar, prostitucioni, hajnia, makutėria ėshtė e pandalshme. Jemi nė kohėn kur krimi i organizuar, prostitucioni, makutėria lulėzon ndėr popujt e civilizuar tė botės me njė hov tė pandalshėm dhe tė pakontrolluar. Pėrmasat e kėtyre dukurive po e mbėshtjellin rruzullin tokėsor pa tendenca ndalimi.

 

Nė vazhdimin tjetėr, ndėr tė tjera to tė lexoni:

Diēka kemi humbur nė vetvete;

Jetojmė nė shoqėrinė paradoksale;

Jetojmė tė rrethuar nga njerėzit me disponim negative;

Bindjet tona negative - burim i fatkeqėsisė sė pėrgjithshme etj.

 

Nga libri “Libėr mbi shpirtin dhe mendjen - ēelėsi i pėrndritjes”