.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Zona e muzgut - Katėr herė kontaktoi me engjėllin e tij

Shkruan: Hasan HAMZĖBALA

            Nga pėrvoja mistike e njerėzve tanė

 

            KATĖR HERĖ KONTAKTOI ME ENGJĖLLIN E TIJ

 

           Dhe ky ishte kontakti i parė me “engjėllin” tim. Nga jo kohė pata katėr kontakte me tė. Gjithnjė, sa herė qė mė shfaqej, mė udhėzonte rishtazi. Mė jepte kėshilla tė reja, si tė sillesha dhe ē’duhej tė bėja. Herėn e dytė mė udhėzoi: Fillo tė shkruash dhe lajmėroji njerėzit se mund t’u ndihmosh. Se ti do t’u bėsh mirė tė gjithėve, pėrpos atyre qė kanė lindur tė sėmurė. Dhe do tė shkruash nė kapakun e maxhes.

           

 

            Fanitja e parė misterioze

            Ferizaj, Rruga “Bashkimi”. Njė shtėpi e thjesht, njėkatėshe. Ėshtė njėra prej shtėpive, ku jeton M.B. me familje. Tash ka vėllain, nėnėn, si dhe tre fėmijėt e tė vėllait, qė gjithsej pėrbėjnė shtatė anėtarė tė familjes. Babai ka disa vjet qė i ka vdekur.

            Njė pėrvojė e pasur mistike e karakterizon jetėn tij. Dhe kjo pėrvojė zuri fill qė nė moshėn e tij 12-13 vjeēare. Ėshtė mbi 40 vjeēar.

            -Jetonim nė Ferizaj, - rrėfen M., - por ishim tė ardhur nga fshati J., disa kilometra larg Ferizajt. Kishim ardhur nė qytet disa vjet mė parė, por unė kisha shumė dėshirė tė shkoja nė fshat tek tė afėrmit tanė: axhallarėt, kushėrinjtė. Njė ditė e luta babanė tė mė lėshojė dhe, hyra nė autobus, shkova. Autobusi shkonte gjerė te shkolla e fshatit dhe aty kthehej, kurse unė duhej tė udhėtoja edhe njė pjesė tė rrugės pėr tė arritur nė lagjen time. Ishte njė ditė e nxehtė vere. Mesi i ditės, asgjė nuk lėvizte rrugės. Dėgjohej vetėm zėri i dalldisur i gjinkallave, ngjitesha i vetėm rrugės, nėpėr pyllin e kėndshėm. Degėt dhe degėzat e drunjve lėvareshin mbi rrugė, duke i falur njė freski rrugės nėpėr tė cilėn kaloja kėtė mes tė ditės verore.     

            Dhe kėshtu arrita tek livadhet e lagjes sime. Edhe disa qindra metra mė larg ndodheshin shtėpitė. Nė njė ēast, pėrpara m’u fanit njė plak me kosė nė dorė, njė plak i thinjur dhe i keq. -Ku shkon? -mė tha. Tek axha! -i thashė. Ktheu! Ktheu! -mė tha -dhe m’u hap me kosė qė tė prente.  Jam kthyer dhe kam filluar tė vrapoj teposhtė, andej nga pak qaste mė parė erdha me aq dėshirė. Por ai mė vinte prapa, gjithnjė me kosėn lart dhe me shikimin kėrcėnues drejtuar kah unė. Fillova tė shpejtoj edhe mė tepėr, sa qė kur arrita pranė xhadesė, pothuaj isha pa frymė. Mua mu duk se ai ende mė vinte prapa, por kur nė fund mblodha forcat dhe ktheva kokėn tė shikoj, pash se mė nuk ekzistonte. Hapa sytė tė shohė mirė, por kot. Figura qė pak ēaste mė parė dhe e shihja me sytė e mi, tashmė ishte zhdukur nė ēast. Prej atėherė, pra prej asaj dite e kėndej shėndeti im pothuaj mori teposhtėn...

 

            I merrej goja

            -Po, -nė rrėfim inkuadrohet e ėma; pas kėtij rasti s’i punonin kėmbėt mė. S’ecte dot. Disi e lėshoi gjaku. Dhe e dėrguam nė spital. Mjeku konstatoi se ka neurozė tė madhe, dhe gjakun e kishte tė dobėt... Ndėrkohė filloi tė qante vazhdimisht. Iu tek njė vaj, pa ndonjė arsyeje, qė si ndalej dot. Qante ditėn dhe natėn. Dhe gjendja i keqėsohej dita -ditės mė tepėr...

            Kėshtu kalonin ditėt, javėt, muajt. Gjendja i pėrmirėsohej pak kohė, pastaj prapė i keqėsohej edhe mė tepėr. Njė ditė, iu shfaq njė fenomen i pazakonshėm. Filloi t’i merrej goja. Dhe defekte gjė s’kishte, vetėm se bllokohej psikikisht, dhe pėr njė kohė nuk mund tė fliste dot. Por ajo qė kėtė fenomen e bėnte tepėr interesant dhe tė pazakonshėm ishte fakti se ai e dinte me orė, me minuta e sekonda kur do t’i ndalej, por edhe kur do t’i lėshohej goja. Ose anasjelltas, nė ora “kaq” do tė mė vijė tė folurit. Madje, kur i zgjaste me kohė tė gjatė bllokada dhe ai shihte se ne po merakoseshim, kėrkonte lapsin dhe letrėn dhe na shkruante orėn kur do t’i kthehej tė folurit. Dhe pikėrisht nė orėn qė e shėnonte, i vinte goja.

 

            Shihte ngjarje frikėsuese

            -Bile, -rrėfen i vėllai S. -nuk mund t’i besoja dot kėtij fenomeni e as tė vėllait tim. Aq mė dukej e pamundshme kjo, sa fillova tė dyshoja, mos vallė, ėshtė kah e shikon orėn tinėz nesh. Dhe, t’u siguruar, mora orėn e shtėpisė dhe orėn e xhepit tė babait dhe i fsheha me dorėn time. Pėrsėri ndodhte e njėjta gjė. Ai kishte orėn e vet biologjike, qė se gėnjente fare. Por ėshtė, mendoj, me interes tė theksoj se, gjatė asaj kohe sa nuk mund tė fliste, qetėsohej tepėr. Ishte pothuaj tjetėr njeri. Kurse, kur i vinte goja, ishte shumė i shqetėsuar...

            Njė natė gushti, kah fundi i viteve tė ’70,  sėmundja e tij po arrinte kulmin. Gjatė gjithė asaj kohe ne ishim nė shqetėsim dhe nė pasiguri tė pėrhershme. Kur i ndalej tė folurit dhe ne nuk mund tė qetėsoheshim, gjersa nuk normalizohej. Atė natė, kah ora 19:30 na lajmėroi se: “Se nė orėn 9, respektivisht “+ mė ndalet goja, kurse mė vjen nė ora 1:05 min.” Dhe siē u thashė, orėt i pata fshehur, e mbetej tė shihja se a do e qėlloj saktėsisht kohėn kur e paralajmėronte. Saktėsisht nė 21 i filloi bllokada psikike. Paralajmėrimi i tij ishte plotėsisht i saktė. Dhe ne duhej tė rrinim tė zgjuar deri nė ora 1:05 , kur duhej t’i zhbllokohej tė folurit. Por atė natė ishte disi mė i shqetėsuar se herėve tjera. Gjatė gjithė kohės disi trembej dhe ishte i stėrkequr, kurse kur afrohej ora njė filloi tė stėrkeqej edhe mė tepėr. Disi ishte i frikėsuar. Lėshonte disa klithma nė vete, strukej dridhej, plotėsisht na krijohej pėrshtypja se ėshtė duke parė diēka, njė ngjarje tė tmerrshme, njė zhvillim tė frikėsueshėm... Kot i flisnim, e pyetnim ē’ke, ai s’mund tė pėrgjigjej dot. Ndaj, s’na mbeti tjetėr, por tė prisnim orėn 1:05, kur paralajmėrimi ishte se duhej “t’i vinte” goja. Dhe vėrtet nė ora 1:05 min. pasoi zhbllokimi i sistemit tė folur...

           

            Katėr kontakte me engjėllin e blertė

            -Rreth orės njė tė natės - u kapėn do me mjekra prapa derės. Ishin tė shkurtėr, patulakė tė vėrtet, por me do mjekra tė gjata dhe tė tmerrshme. Ata asgjė nuk mė bėnin, por i rrihnin disa fėmijė tė mirė. Fėmijėt ishin tė vegjėl dhe simpatik. Kurse ata i shqelmonin dhe i maltretonin pa mėshirė. Kjo mė shqetėsonte dhe dridhesha... Natyrisht, kėta i shihja vetėm unė, tė afėrmit e mi nuk mund tė shihnin, meqė ata ishin tė padukshėm pėr ta. -rrėfen M...

            Dhe pikėrisht nė kohėn kur ata pleq tė shėmtuar silleshin ashtu keq ma ata fėmijė tė vegjėl, kur kryenin atė akt mizor, e unė s’kisha mundėsi t’u ndihmoja, prandaj stepesha e dridhesha nga shqetėsimi - nga hapėsira e panjohur zbriti njė “njeri” i mirė, i madh dhe me rroba tė blerta, kurse nėn krah, respektivisht nė mes tė dy krahėve kishte flatra... Ai, pasi zbriti, i rrėmbeu ata ame mjekra, i rrahu, i shqelmoi dhe i nxori pėrjashta. Pastaj, posa i largoi . m’u drejtua mua. Por kokėn disi nuk ia shihja dot, vetėm trupin, rrobat e blerta dhe flatrat nė mes krahėsh. Me zė tė but e qetėsues, mė foli: “Kjo u krye, t’i s’ke pėr t’u sėmurė mė. Prej sot do tė jesh mirė. Por po tė fillosh tė shkruash dhe t’u ndihmosh njerėzve. Do t’u bėsh mirė tė gjithėve, pos atyre qė kanė lindur tė sėmurØ...”

            Dhe ky ishte kontakti i parė me “engjėllin” tim. Nga jo kohė pata katėr kontakte me tė. Gjithnjė, sa herė qė mė shfaqej, mė udhėzonte rishtazi. Mė jepte kėshilla tė reja, si tė sillesha dhe ē’duhej tė bėja. Herėn e dytė mė udhėzoi: Fillo tė shkruash dhe lajmėroji njerėzit se mund t’u ndihmosh. Se ti do t’u bėsh mirė tė gjithėve, pėrpos atyre qė kanė lindur tė sėmurė. Dhe do tė shkruash nė kapakun e maxhes. Por, e ke tė ndaluar tė tė shohin tė tjerėt kur shkruan. Madje, as anėtarėt e familjes. Mund tė t’i shohin shkrimet vetėm prindėrit, askush tjetėr. Dhe, e ke tė ndaluar tė shkruash tė enjten. Ēdo  ditė tjetėr po, pos tė enjtes. Dhe e ke tė ndaluar tė kėrkosh tė holla. Me ato qė ata vet t’i japin, mjaft do tu bėsh  idaren...”

 

            Kur shkruaja -ai ishte me mua

            Pėr disa javė, sa mė zgjati kjo pėrvojė, siē thash, pata katėr herė kontakte me tė. Madje, nė fillim, kur mė vinin njerėzit pėr tė shkruar, sa herė qė shkruaja, mbi kapakun e maxhes, ai rrinte me mua. Ishte prezent. E shihja, ia ndija praninė, ia dėgjoja zėrin, por, siē ju thashė edhe mė parė, disi kokėn nuk ia shihja dot. Zėrin ia dėgjoja si nga traka e kasetofonit...

            Por, njė ditė, ishte pikėrisht e enjte, ndėrsa, ja qė unė s’e kisha parasysh nė ato momente, mė erdhi njė shok, po ashtu i Ferizajt, me disa vajza tė axhallarėve tė vet. Kėrkoi t’i shkruaj njėrės. Kishte probleme tė rėnda shėndetėsore, ndėrsa disa muaj mė parė, ishte martuar... dhe, fatkeqėsisht, pranova t’u shkruaj, krejtėsisht i pavetėdijshėm se ėshtė ditė e enjte, ditė nė tė cilėn, siē thashė, e kisha tė ndaluar tė shkruaja... Prej asaj dite, pra, plotėsisht pas njė muaji nga fillimi i tė shkruarit, mė ėshtė ndėrprerė kontakti me “engjėllin” dhe nuk kam mundur mė t’i shkruaj kujt. Prej asaj dite mė kurrė nuk m’u ka shfaqur. Dhe natyrisht, pas njė kohe, sėmundja ime prapė filloi. Prej atėherė e deri mė sot, mė nuk kam mundur tė shėrohem plotėsisht...

            Dhe vėrtet, prej asaj dite e deri mė sot kanė kaluar shumė kohė. M. Ėshtė rritur dhe ėshtė bėrė burrė, por kurrė nuk ėshtė ndjerė plotėsisht mirė. Pavarėsisht se pėrherė ka qenė nėn kontrollin e mjekėve, efekti nuk ka qenė i plotfuqishėm. Tani mbetet tė pritet e shihet, se kur pėrsėri, engjėlli i tij do tė rishfaqet qė tani ai t’i marrė mė seriozisht mesazhet e tij dhe, ndoshta, do tė ndjehet pėrfundimisht i liruar nga pesha e kėsaj pėrvoje tė parealizuar mistike, tė cilat i ndodhin vetėm njerėzve tė caktuar, atyre qė posedojnė njė senzibilitet tė theksuar, apo ndoshta atyre qė nė karmėn e vet e kanė tė inkorporuar edhe domosdoshmėrinė e njė pėrjetimi tė tillė.