.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Tema tė tjera - Komploti botėror

Shkruan: Nikola M. Nikolov

 KOMPLOTI BOTĖROR

 

HYRJE

 

 

Libri  "KOMPLOTI BOTĖROR", i autorit Nikola M. Nikolov, u ofrohet tė interesuarve pėr shkarkim falas nė sektorin "Literaturė".

 


- Lehtė ėshtė tė jetohet nė kėtė ujdhesė tė madhe - tokė, por uji qė e rrethon ėshtė i rrėmbyeshėm dhe vlon. Autor anonim

- Disa e shikojnė jetėn tė bukur. Zhorzh Sandi

- Disa tė zezė. Balzaku

- Tė tjerėt e shikojnė ashtu si ėshtė nė realitet. Autori

 

     Gjėja mė e dashur ėshtė lumturia. Ēdonjėri gjakon nga ajo dhe e kėrkon atė nė format e saj tė ndryshme. Pasi ajo ėshtė gjėja mė e shtrenjtė dhe mė e kėrkuar, atėherė pse ka kaq njerėz tė pafatė nė rruzullin tokėsor?

    Pothuajse tė gjithė flasin pėr paqe dhe sinqerisht e duan atė. Atėherė pse shtetet e luftojnė njėra tjetrėn dhe njeriu pėr njeriun bėhet egėrsirė? اfarė fuqie e madhe ėshtė ajo e cila na detyron tė gjakojmė drejt diēkafit qė ėshtė nė kundėrshtim me ne dhe vepron kundėr interesave tonė? A thua, vallė, ajo ėshtė ndonjė fuqi e padukshme e cila e kontrollon tėrė botėn?

     Pėr ēka shėrbejnė kėto mjete e tmerrėsira tė padėgjuara e tė papara pėr shkatėrrimin masovik tė njerėzisė, siē janė gazrat helmues, armėt e zjarrta, bombat atomike etj.? A nuk ėshtė edhe kjo, vallė, vepėr e asaj fuqie tė padukshme dhe mirė tė maskuar pėr tė cilėn edhe vetė Bibla paralajmėron. Ēėshtja se kush qeverisė me botėn nė tė cilėn jetojmė mė ka interesuar qysh nė moshėn rinore. Shumė vjet mė janė dashur qė tė arrijė deri te e vėrteta. E vėrteta ėshtė sikur yjet qė paraqiten vetėm nė natėn e patejdukshme. Ajo, sikur tė gjitha gjėsendet e bukura nė botė - nuk ia zbulon dėshirat e veta askujt, pėrveē atij qė i pari do ta ndjejė ndikimin e rrenės.

      Lexova shumė materiale nga autorė tė ndryshėm. Hasa nė shumė vėshtirėsi pėrderisa e nxora nė dritė tė vėrtetėn nga literatura e grumbulluar. Konstatova se 99 pėrqind e literaturės ekzistuese kontrollohet dhe shkruhet nga fuqia e fshehtė, shumė mirė e maskuar.

      Pjesa mė e madhe e tė dhėnave historike janė modifikuar dhe nuk i pėrgjigjen pėrcaktimit pėr historinė: „tė njohurit e vėrtetė, tė saktė dhe tė besueshėm tė sė kaluarės”. اdo komb e shkruan historinė e vet dhe e zbukuron nė mėnyra tė ndryshme, me tė vetmin qėllim, qė para botės tė prezentohet sa mė mirė. Burrėshteti dhe poeti i madh frėng, Lamartini, nė revistėn e vet „Kėshilltari i popullit”, prej vitit 1849 bėn pėrpjekje qė historia tė shkruhet sėrish, kėsaj radhe, me vetėdije tė plotė.

     Qėllimi im ėshtė qė ta pėrfshij dhe ta shpjegoj pjesėn mė tė madhe tė ēėshtjeve qė drejtpėrsėdrejti apo tėrthorazi pėrkojnė me njeriun dhe shoqėrinė. Kam dėshirė qė t’i ndihmoj pak mė tepėr me tė dhėna kėsaj shoqėrie nė tė cilėn jetoj edhe unė, qė ajo tė mbrohet dhe eventualisht tė lirohet nga armiqtė e vet.

     Shumė shpekulohet me fjalėt: liri, barazi dhe vėllazėri, tė cilat asnjėherė deri mė tash nuk janė zbatuar nė kuptimin e tyre tė vėrtetė. Luftėra, luftėra, luftėra prej kur ka filluar bota dhe askush nuk mund t’i shpjegojė shkaqet e tyre tė vėrteta, pėr kėtė arsye shkencėtarėt i vėnė nė grafėn „ēėshtje tė pashpjegueshme”. Nė tė vėrtetė edhe ju do tė bindeni se luftėrat, tė cilat nuk janė asgjė mė tepėr se legalizim i vrasjeve masovike, janė tė qėllimta dhe tė organizuara prej njė grupi special tė njerėzve.

     Kapitali i udhėhequr prej familjeve Rothshild dhe Rokfeler qeverisė me botėn. Krerėt e kurorėzuar, kryetarėt dhe udhėheqėsit kanė qenė dhe janė shėrbėtorė besnikė tė tyre. Ata e pėrbėjnė tė ashtuquajturėn „qeveri botėrore” (dorėn e padukshme). Ajo nuk do tė lejojė qė tė vendoset paqe nė botė qė ėshtė kundėr interesave tė tyre. اfarė pėrbėrje ka „qeveria botėrore”, ēka pėrfaqėson ajo dhe pse e pengon paqen botėrore do tė lexoni nė krerėt vijues tė kėtij libri.

     Lufta e Parė Botėrore familjeve nė fjalė iu solli miliarda dollarė, pasuritė e familjes mbretėrore, Romanovėt, tė deponuara nė bankat e tyre iu solli 50 miliardė. Kurse menjėherė pas luftės sė parė qe planifikuar Lufta e Dytė Botėrore. Shumė parashikues tė shoqėrisė sikur Klemansi dhe Morgentau paralajmėruan pėr katastrofėn e Evropės. Tė njėjtat fuqi qė e planifikuan Luftėn e Dytė Botėrore e hartuan edhe planin pėr Luftėn qytetare nė SHBA. Sapo filloi lufta qytetare, nė vitin 1861, ushtria angleze, frėnge, spanjole, belgje dhe austriake tashmė ndodheshin nė Meksikė, tė dėrguara prej fuqive tė njėjta, tė gatshme qė ta shfrytėzojnė kėtė luftė.

      Shumica e tyre nuk e kuptonin se ē’ndodh. Por disa prej tyre, mė mendjehollėt konstatuan se janė bėrė sakrificė e njė loje mė tė neveritshme qė nuk e mban mend historia deri nė kėtė kohė. Luftėrat dhe konfliktet kanė ekzistuar gjithmonė, qysh nga momenti i krijimit tė botės. Por ata kanė qenė diē si ndėrprerje e pėrkohshme e procesit tė vazhdueshėm tė ekzistimit tė njeriut, pėr bashkim dhe pėr njė jetė mė tė mirė.

     Qė nga njeriu i parė e deri mė sot historia njerėzore ėshtė njė aventurė e pėrgjithshme e miliona njerėzve. اėshtje fundamentale e saj gjithmonė ka qenė ēėshtja e ushqimit: gjuetia, zbutja dhe ruajtja e kafshėve, punimi i tokės, ndėrrimi i metaleve dhe mė nė fund ajo ēka bėjmė sot. Moment tjetėr me rėndėsi nė zhvillimin e njeriut ėshtė kultivimi i mjeteve pėr komunikim: gjuha, alfabeti dhe shkrim-leximi. Zhvillohet filozofia, religjioni, poezia, muzika, arti. Fshatrat shndėrrohen nė qytete. Formohen strukturat shtetėrore. Perandoritė i kanė ndihmuar civilizimet e popujve tė ndryshėm qė tė lidhen dhe kėshtu jeta e pushtuesve, si dhe e tė pushtuarve, rrėnjėsisht ndryshon.

     Tė gjitha rasat - tė bardhėt, tė verdhėt dhe tė zitė, tė gjithė njerėzit, pleq e tė ri tė cilėt jetojnė nė forma tė ndryshme tė qeverisjes i kontribuojnė kėtij stadiumi tė zhvillimit njerėzor nė tė cilin gjendemi sot. Prej kohėsh e kėndej secili shtet dhe civilizim, duke synuar qė t’i zgjidhė problemet e njeriut, gjithė e mė tepėr e pasuron jetėn e njeriut. Tė gjitha kėto pėrfitime tė njeriut janė nė rrezik tė madh gjatė kėtyre dy shekujve tė fundit, sepse njė grup i vogėl njerėzish i uzurpon dhe i shfrytėzon vetėm pėr interesat e vet.


Dashuria ndaj parave ėshtė bazė e ēdo tė keqeje.

 
     Historia na dėshmon se shtetet dhe kombet mund tė nėnshtrohen nė shumė mėnyra. Mėnyra mė e thjeshtė pėr nėnshtrim ėshtė lufta. Megjithatė, kjo mėnyrė, duke pasur parasysh shumė gjėra, nuk ėshtė pėr t’u respektuar, sepse fituesit i kushton shumė mjete qė ta mban dhe ta kontrollon vendin e nėnshtruar, jo vetėm ekonomikisht, por edhe politikisht, kurse tė nėnshtruarit pėrherė janė armiqė.

     Mėnyra tjetėr pėr nėnshtrim ėshtė religjioni, kur njerėzit janė tė bindur se duhet t’i japin kishės njė pjesė nga tė ardhurat e tyre „si nėnshtrim Zotit”. Mėnyra e tretė, ajo thelbėsore, ėshtė robėrimi ekonomik i cili arrihet pėrmes shtypjes psikologjike, ekonomike, sakatimit intelektual dhe shumė mjeteve tjera qė duken jo tė dėmshme. Kjo ėshtė mėnyra mė e mirė dhe nė shikim tė parė, mė padhembje. Tė gjitha shtetet dhe popujt janė tė nėnshtruar ekonomikisht dhe paguajnė tatime, pa e kuptuar dhe pa parė ndonjė fuqi tė dukshme, ashtu qė i sakrifikuari edhe nuk ndjen se ėshtė i robėruar. Ata i paguajnė tatimet dhe taksat plotėsisht nė mėnyrė ligjore dhe me dėshirė e vetėdije se ajo ėshtė pėr tė mirėn e tyre si dhe pėr mirėqenien e tė afėrmve tė tyre.

      Robėruesit e tyre bėhen bėmirės dhe patronė tė tyre. Tė nėnshtruarit nuk shohin kurrfarė fuqie okupuese qė bėn shtypje mbi to. Kanė tė drejtė tė rrėfehen lirisht, si dhe t’i zgjedhin qeveritarėt e tyre pa e kuptuar se shoqėria e tyre shfrytėzohet pėr ta hudhur pasurinė e tyre nė njė mėnyrė ligjore mbi robėruesin e tyre.
     Tė gjithė emrat e njerėzve dhe organizatave janė tė vėrtetė. Gjatė tėrė kohės derisa isha duke tubuar materiale pėr kėtė vepėr e kėrkoja vetėm tė vėrtetėn, nė ēdo kohė dhe deri nė fund. E tėrė bota vuan nga ajo qė e vėrteta fshihet. Pasojat - fizike, psikike, financiare dhe shumė tė tjera - janė katastrofale pėr shoqėrinė njerėzore. Qytetėrimi i sotshėm ėshtė nė gjendje kritike - e vėrteta fshihet prej njerėzve. Krizat nuk paraqiten plotėsisht si rrjedhojė natyrore. Ata nxiten. Diēka apo ndonjė fuqi i provokon dhe i pėrmban. Pasi qė flasim pėr tė vėrtetėn, duhet tė pranojmė se shumica e njerėzve gjatė jetės sė tyre e shkelin e nuk e njohin.

     Nė botė ekzistojnė shumė ideologji kontradiktore dhe religjione tė ndryshme pa ndonjė kuptim dhe qėllim. Pėr njeriun e rėndomtė pothuajse ėshtė e pamundshme tė kuptojė, tė konceptojė dhe tė vlerėsojė se cila prej atyre ideologjive ėshtė nė interes tė njeriut, e cila - jo. Njė fjalė e urtė thotė: „Pasi qė ari dhe e vėrteta nuk gjenden lehtė, andaj edhe janė tė shtrenjtė”.

     Ngjarjet botėrore dėshmojnė me siguri se pėr politikanėt dhe qeveritarėt nuk kėrkohet moral i lartė. Dinjiteti dhe vetrespekti nuk ekzistojnė mė.  Qėllimi i pėrpjekjeve tė mia shumėvjeēare nuk ėshtė vetėm pėr ta ndriēuar njeriun e rėndomtė tė ndershėm, por tė japė edhe njė pasqyrė tė qartė pėr ata qė i mbajnė frerėt dhe ata qė qeverisin me botėn. Gjithė e mė tepėr po dalin nė shesh mahinacionet e tyre tė pandershme. Hulumtova shumė materiale, u pėrpoqa ta kuptoj pjesėn mė tė madhe prej ideologjive e religjioneve tė ndryshme, tė predikuara nga individė tė ndryshėm. E studiova jetėn private dhe karakteret e shumė personaliteteve tė njohura tė cilėt i vulosėn emrat e tyre nė histori pėr tė mirė ose pėr tė keq. Pėrveē tė dhėnave historike qė do t’ua prezentoj, nė disa vende do ta paraqes edhe qėndrimin tim nė lidhje me ngjarjet e prezentuara.

     Dihet se politikanėt tė cilėt merren me ēėshtjet botėrore janė shumė tė zėnė dhe nuk janė nė gjendje si unė qė tė ndajnė pesė-gjashtė vjet nga jeta e tyre dhe ta studiojnė botėn, tokėn, njeriun, ideologjitė, ngritjen e njerėzve tė mėdhenj dhe rėnien e tyre, si dhe llojet e ndryshme tė doktrinave pėr tė cilat njerėzia paguan tatim tė shtrenjtė. Jam munduar qė ta pėrmbledh atė mė tė rėndėsishmen nga e cila cecili mund tė fitojė, vetėm pėr disa ditė, njė pasqyrė tė qartė pėr fuqitė qė kanė vepruar gjatė shekujve, e qė veprojnė edhe sot e kėsaj dite. Nė prani tė mjeteve ekzistuese pėr shkatėrrim, njerėzit e tėrė botės, pa marrė parasysh ngjyrėn dhe racėn e tyre, duhet tė bashkohen plotėsisht me nder qė ta shpėtojnė qenien e tyre e cila ėshtė vėnė nė rrezik edhe ate jo prej shumicės, por prej njė grupi tė vogėl njerėzish me mjaft ambicie personale. Paratė kanė vetėm vlerė ndėrrimi nė jetėn e njeriut e assesi nuk duhet tė shfrytėzohen si fuqi pėr tė qeverisur me botėn.

     Unė jam i bindur thellė se tė dy fuqitė dominuese nė botė, SHBA-tė dhe Bashkimi Sovjetik e kuptojnė se zgjidhje e vetme e drejtė ėshtė qė ata tė kenė marrėdhėnie tė mira dhe me sinqeritet tė plotė e duan atė. Udhėheqėsit e atyre vendeve po ashtu mendojnė pėr njė marrėveshje tė tillė qė do tė imponojė ē’armatimin e pėrgjithshėm. Atėherė ē’ėshtė ajo qė krijon mosbesim ndėrmjet kėtyre dy superfuqive? Pėrgjigjja ėshtė e qartė: ajo ėshtė njė fuqi e tretė e padukshme dhe e gjithfuqishme e cila i boton paratė nė botė dhe shkakton mosbesim botėror. Megakapitalistėt qėndrojnė pas kėsaj dhe unė iu drejtohem atyre.

     Nė vitin 1878 zotėri Emil Zola pati guxim qė haptazi ta akuzojė gjeneralin e plotėfuqishėm Esterhazin dhe suitėn e tij tė korruptuar. E tronditi tėrė Francėn dhe jo vetėm qė e shpėtoi nderin e kapetan Drajfusit, por e pastroi edhe qeverinė franceze prej elementit tė korruptuar. Aspak nuk mendoj qė tė krahasohem me shkrimtarin dhe humanistin e madh, Zolėn, nuk mendoj se edhe unė - njeri i rėndomtė - kam tė drejtė qė ta akuzoj tėrė kėtė lojė tė fshehtė tė megabankave dhe tė kapitalit.
     Nė vitin 1880 Dizraeli pohon se shoqėria njerėzore kontrollohet nga organizata tė fshehta, qėllimi kryesor i tė cilave ėshtė qė tė hudhin ēfarėdo qeveri kushtetutare, qė ta marrin tokėn nga pronarėt e tyre, t’i zhdukin tė varfėrit dhe klasėn e mesme, si dhe religjionet. Revolucionet nuk janė kryengritje ose rebelim i tė varfėrit, por komplot konspirativ i „tė pasurit” me seli nė Njujork; njė superfuqi kapitaliste e cila nė emėr tė „tė varfėrit” dhe tė „atyre qė u bėhet e padrejtė” e sundon botėn. Ajo dominon dhe i drejton si socializmin ashtu edhe komunizmin nė botė. Kėshtu qė, pėr shebull, ēdo vendim tė cilin e sillte Partia Komuniste Amerikane ėshtė dashur patjetėr tė vėrtetohet prej njė personaliteti me emrin Artur Goldshmith. Ai nuk ishte vetėm njė amerikan i pasur, por edhe anėtar i Partisė Komuniste. Po qe se ai i vėrtetonte vendimet e marra nga Partia Komuniste Amerikane, atėherė ata pranoheshin nga Moska dhe e kundėrta, po qe se ai nuk i vėrtetonte edhe prej Moske nuk iu jepej pėlqim.

     Po qe se njerėzit e dijnė se ēka fshihet pas gjithė kėsaj ata do tė vetėdijėsohen dhe do tė kėrkojnė llogari prej zotėrinjve tė cilėt bėjnė ēmos „nė emėr tė njeriut dhe pėr njeriun”. I zgjodha revolucionin francez tė vitit 1789 dhe atė tė Bashkimit Sovjetik tė vitit 1919, sepse kėta janė shprehėsit mė tė qartė tė kėsaj lėvizjeje tinzake - objekt kryesor tė kėtij libri. Kėta dy revolucione shumė qartė i tregojnė fajtorėt kryesorė pėr tė gjitha mosukseset njerėzore nė botė, siē janė inflacionet, depresionet financiare, kryengritjet, revolucionet dhe luftėrat.

 

KĖTĖ LIBĖR IA KUSHTOJ:
Familjes sime e cila moralisht i dha pėrkrahje
persekutimit tim.
Atdheut tim fatkeq si dhe tė gjithė
tė shtypurve nė botė.
SHBA-ve, qė ma dhanė lirinė.
Amerikanėve tė cilėt mė pranuan si tė vetin tė barabartė.

 

Pjesė nga libri “Komploti botėrorė”