.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Tema tė tjera - Kujdes! Mjekėt tanė tė sėmurin pa qenė i tillė!

Shkruan: Agron JASHARI - ADONISS

      KUJDES !  MJEKĖT TANĖ TĖ SĖMURIN PA QENĖ I TILLĖ !

    Platoni para shumė shekujsh pat konstatuar se: ‘’Gabimi mė i madh i mjekėve ėshtė se ata mundohen ta shėrojnė trupin e njeriut pa u pėrpjekur ta shėrojnė shpirtin e tij. Megjithatė shpirti dhe trupi pėrbėjnė nė vete njė tėrėsi dhe s’mund tė shėrohen veē e veē”. Sa keq qė kėtė tė vėrtetė e dinė shumė pak mjekė dhe kėshtu me fjalėt e tyre tė pamatura dhe me dyshimet e pabazuara, nė vend se tė ndihmojnė nė shėrimin e pacienteve, ndihmojnė nė rėnien shpirtėrore tė tyre dhe nė shfaqjen e sėmundjeve tė paqena.

           

            “Zonjė juve keni kancer, s’jam i sigurt njėqindpėrqind, meqė EHO aparati im nuk ėshtė kolor, prandaj duhet tė shkoni nė ekzaminim edhe te XX mjeku sepse aparaturat e tij janė mė tė sofistikuara. Megjithatė ju njoftojė se kėshtu fillon faza e parė e kancerit” – iu pėrgjigj njė tė afėrmes sime, gjinekologu (kėtė herė po ia kursej emrin), pas vizitės sė parė qė po ia bėnte dhe, si pėr ta bindur, i lėshoi nė duar njė vizatim tė nxjerr nga kompjuteri ku vėreheshin disa njolla tė nxira e qė sipas tij duhet tė ishin themelet e njė kanceri tė ardhshėm.

Menjėherė pas daljes nga ordinanca, pacientes, qė deri atėherė nuk jepte pėrshtypjen e njė tė sėmure, filloi t’i dridhej i tėrė trupi dhe fytyra i mori njė pamje tė zverdhur. Fitoi njė bindje tė thellė se vėrtetė ėshtė ashtu, pasi ai mjekė njihej si gjinekolog me zė. Fėmijėt e saj filloi t’i shihte me shumė nostalgji, thua se sė shpejti do t’i linte. U deshtė tė dėrgohet jashtė shtetit, ku mjeku i huaj me qetėsi konstatoi se ato janė vetėm disa cista tė cilat pėlcasin dhe zhduken vetvetiu, duke e kėshilluar se nuk kishte vend pėr shqetėsim dhe duke na porositur qė t’i bėjmė tė fala mjekut tonė dhe ti themi se: “Mjeku mė parė, ndihmon shėrimin me fjalė e pastaj me ilaēe”.

Personalisht para tetė vitesh kisha dhembje koke. Pas rekomandimit pėr tė bėrė njė EEG, iu drejtova njė klinike private nė Prizren. Pasi pagova jo pak, neuropsikiatri prizrenas S. Vranica (gjoja me nam), qė vinte nga spitali i Prishtinės, duke shikuar tė dhėnat e analizės mu drejtua:

-Ti e ke humbur vetėdijen prandaj ke ardhur apo jo?

-Jo iu pėrgjigja, asnjėherė ne jete nė jetė as qė mė ka rėnė tė fikėt, vetėm se mė dhėmb koka.            Me njė gjakftohtėsi tė ēuditshme, thua se po mė tregonte rezultatin e njė ndeshjeje futbolli mė tha, tekstualisht, kėshtu:  “Kėtė herė po ju jap Bensedin 5mg, kur ta humbni vetėdijen e tė qitni shkumė prej goje, hajdeni tek unė”. Mbeta i shtangur! Ai dukej shume i sigurt ne atė qe thoshte. Ndjeva trishtim. Insistova qė tė mė shpjegojė me gjuhė mė popullore se cili ėshtė problemi im dhe si pasojė e ēkafit mund tė ketė ardhur. Me pėrtesė mu drejtua duke mė treguar njė grafikė nė kompjuter: “Problemi yt ėshtė se kėto vijat kėtu janė mė tė mėdha e kėto mė tė vogla...”, sikur unė tė ishte nxėnės parashkollor dhe atė me njė ton qė tė ma bėnte tė ditur se nuk duhet ta shqetėsojė mė gjatė. Pas disa javėsh dhembjet mė pushuan plotėsisht dhe kaluan vite e parashikimet e tij ogurzeza kurrė nuk u bėnė realitet.

Shumė nga mjekėt tanė nė kėtė mėnyrė trajtojnė pacientėt. Do doja qė fjalėt e mia tė ishin pallavra kot. Por sa ėshtė kjo e vėrtetė e dinė tė gjithė ata qė u ka rėnė tė vizitohen tek mjekėt, tė cilėt nė trupin e tyre kanė zbuluar sėmundje qė nuk i kanė pasur, e qė ndoshta s’do ti kenė, kurrė nė jetė. E dinė tė gjithė ata qė nga recetat “loto” tė mjekėve kanė pėrdorur barna tė gabuara dhe qė nė shtėpi kanė nga njė minibarnatore me barna tė blera pa nevojė.

Platoni para shumė shekujsh pat konstatuar se: ‘’Gabimi mė i madh i mjekėve ėshtė se ata mundohen ta shėrojnė trupin e njeriut pa u pėrpjekur ta shėrojnė shpirtin e tij. Megjithatė shpirti dhe trupi pėrbėjnė nė vete njė tėrėsi dhe s’mund tė shėrohen veē e veē”. Sa keq qė kėtė tė vėrtetė e dinė shumė pak mjekė dhe kėshtu me fjalėt e tyre tė pamatura dhe me dyshimet e pabazuara, nė vend se tė ndihmojnė nė shėrimin e pacienteve, ndihmojnė nė rėnien shpirtėrore tė tyre dhe nė shfaqjen e sėmundjeve tė paqena.

Sigurisht se do tė ishim tė padrejtė t’i fusnim tė gjithė ne njė thes. Kam parė njė mjeke qė me shumė durim dhe gjentilencė harxhoi 20 minuta kohė pėr ta  bindur njė pacientė se ankesat pėr shqetėsimet nė zemėr, qė bėnte ai, nuk kishin asnjė bazė organike dhe vinin si pasojė e ndonjė stresi, dhe marrja e ēfarėdo medikamenti vetėm sa e dėmtonte mė shumė shėndetin. Dhe ky nuk ėshtė rasti i vetėm kur kam has nė mjekė tė mrekullueshėm dhe te pėrgatitur ne ēdo fushė pėr tė ushtruar profesionin e tyre fisnik, prandaj publikisht shpreh respektin pėr ata dhe u bėj tė ditur se artikulli im nuk ka tė bėj me ta , shumė respekt pėr ta, por ka tė bėj me pseudomjekėt tė dashuruar pas ‘’menēurisė sė tyre’’ dhe parasė.

            Pra deri sa tė funksionojė shteti dhe ligji, tė verifikohen licencat, tė ndahet shapi nga sheqeri, keni kujdes kur shkoni tek mjeku dhe kur zgjedhni ata dhe ordinancat e tyre nėpėr bodrume. Sepse mund tė shkosh pėr njė puēėrr, pėr njė grip a pėr njė kollitje tė thjesht, e tė dalėsh nga aty me “kancer”, ”epilepsi” a kush e di ēfarė tjetėr qė mund tė pjellė vetėm mendja e shkurtėr dhe syri i pangopur pėr para.