.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Kushtet e zhvillimit ezoterik

Shkruan: Salih BASHA

 

               KUSHTET E ZHVILLIMIT EZOTERIK

 

             Nė qoftė se nxėnėsi okult ka bėrė diēka jo tė mirė dhe jo logjike, atėherė ai veprimin e vet duhet ta drejtojė nė dashurinė ndaj njerėzve, duhet tė zgjerohet gradualisht nė dashuri ndaj gjithė qenieve tė tjera, nė mėnyrė tė drejtė logjike. Nė qoftė se dikush punon nė drejtim tjetėr ndaj rrugės sė vėrtet qė ai  vet e ka zgjedhur, kurrė nuk do tė zhvillohet nė rrugėn e konkretizuar.

 

         

 

            Kushti i parė ėshtė qė nxėnėsi okult tė vėrejturit e vet ta drejtojė nė shėndetin trupor, nė trupin fizik e sidomos nė atė mental. Vetėm prej njeriut tė shėndosh mund tė vije njohuria e shėndosh. Shkollimi okult nuk e largon ndonjė njeri qė nuk ėshtė i shėndosh (fizikisht), por kėrkon nga nxėnėsi tė ketė vullnet pėr tė qenė i shėndoshė.

            Pėr nxėnėsin okult, konkretisht ėshtė me rėndėsi pėrpjekja pėr shėndetin e plotė shpirtėror. Jeta jo e shėndoshė shpirtėrore dhe mendore nė ēdo rast e largon nxėnėsin nga rruga pėr njohuri tė larta.

            Kushti i dytė ėshtė qė nxėnėsi okult tė ndihet si anėtarė i gjithė njerėzimit.

            Kushti i tretė ėshtė sundimi i ndjenjave dhe mendimeve.

            I urti duhet tė zgjedh qė pikėpamjet, ndjenjat, e edhe veprimet e tij tė kenė domethėnie pėr botėn. Ndjenjat dhe mendimet kanė ndikim tė njėjtė si veprimi nė materie kur e bėnė diēka me dorė. Pra, nxėnėsi okult duhet tė ketė kujdes qė mos t’i shfaqė ndjenjat negative.

            Kushti i katėrt ėshtė qė nxėnėsi mirė ta kuptoj se qenie e vėrtet e njeriut nuk ėshtė tek ajo e jashtmja, por tek ajo e brendshmja. Ai qė e trajton vetėn si produkt tė botės sė jashtme - tė rezultatit tė botės fizike, ai me atė shkollim okult nuk mund tė arrij askund. Si bazė pėr nxėnėsin e shkollės okulte ėshtė: Ta ndjej vetėn si qenie mendore (astrale) - shpirtėrore. Ai qė depėrton deri tek ajo ndjenjė, bėhet i aftė pėr tė dalluar midis detyrimeve tė brendshme dhe ndikimit tė brendshėm.

            Kushti i pesė ėshtė qėndrueshmėria pėr marrje dhe kryerje tė njė vendimi. Asgjė nuk mund ta kthej nxėnėsin okult pėr marrje tė njė vendimi. Mundet ta kthej vendimin, vetėm atėherė kur e kupton se ka rėnė nė mashtrim. Ēdo vendim ėshtė forcė.

            Kushti i gjashtė ėshtė ndjenja e falėnderimit ndaj gjithėēkaje qė i jepet njeriut. Njeriu duhet tė dijė se ekzistimi i tij personal ėshtė dhuratė e tėrė Universit.

            Nxėnėsi okult duhet tė bėhet i tillė qė kurrė tė mos shkatėrroj diēka prej vullnetit pėr shkatėrrim, jo vetėm me vepra, po as me fjalė, as me ndjenja, as me mendime. Tek ai duhet tė ekzistojė gėzimi pėr lindje dhe pėr ekzistim dhe, vetėm atėherė, ai mund ta shtrij dorėn nga ndonjė shkatėrrim. Vetėm atėherė nėse ėshtė nė gjendje qė prej kėtij akti shkatėrrimi dhe nėpėrmjet tij t’i ndihmojė jetės sė re.

 

 

            Gjashtė kėrkesa

 

            Nxėnėsi okult duhet ta rregullojė rrjedhėn e mendimeve tė veta tė ashtuquajtura: Kontrolli i mendimeve.

            Mendimet endacake qė nuk pėrputhen njėra me tjetrėn sipas kuptimit tė vet, nė mėnyrė logjike,shpesh e prishin formėn e lotosit metal (ēakrės mentale).

            Nxėnėsi duhet tė largohet prej rrethit njerėzor nė tė cilin flitet pa masė dhe pa logjikė, sepse kjo i pengon nė zhvillimin e vet. Mirėpo, nė anėn tjetėr, nxėnėsi nuk ka mundėsi qė prej njerėzve tė largohet, sepse ai duhet tė jetoj  me ata, pa marrė parasysh se nė ēfarė gjendje janė. Nxėnėsi duhet tė pasurohet nė vetvete dalėngadalė.

            Kėrkesa e dytė ėshtė: Kontrolli i veprimeve.

            Ēdo paqėndrueshmėri, disharmoni nė veprim e bie lulen e lotosit (ēakrėn mentale) nė prishje. Nė qoftė se nxėnėsi okult ka bėrė diēka jo tė mirė dhe jo logjike, atėherė ai veprimin e vet duhet ta drejtojė nė dashurinė ndaj njerėzve, duhet tė zgjerohet gradualisht nė dashuri ndaj gjithė qenieve tė tjera, nė mėnyrė tė drejtė logjike. Nė qoftė se dikush punon nė drejtim tjetėr ndaj rrugės sė vėrtet qė ai  vet e ka zgjedhur, kurrė nuk do tė zhvillohet nė rrugėn e konkretizuar.

            Kėrkesa e tretė ėshtė qė nxėnėsi tė kultivojė: Qėndrueshmėri.

            Nxėnėsi okult nuk guxon tė lejojė qė ky apo ai ndikim  ta kthejė prej qėllimit qė ai vetės ia ka dhėnė.

            Kėrkesa e katėrt ėshtė: Toleranca.

            Nxėnėsi okult duhet tė jetė tolerant ndajė  njerėzve dhe ndaj qenieve tė tjera. Nxėnėsi okult e largon prej vetes ēdo kritikė tė tepruar ndaj sė keqes, sė kobshmes.

            Kėrkesa e pestė ėshtė: Jo paragjykimi.

            Edhe qindra mossuksese nuk guxojnė qė nxėnėsit okult t’ia lėkundin besimin nė rrugėn qė ka. P.sh. nėse nxėnėsi e ka atė qėllim, atėherė ai ka forcė dhe besim tė plotė nė atė qėllim. Ky ėshtė ai besimi i cili mund t’i rrotulloj edhe bjeshkėt.

            Kėrkesa e gjashtė ėshtė arritja e drejtpeshimit jetėsorė: Ekzistencė - qėndrueshmėri.

            Nxėnėsi okult vazhdon ta mbaj disponimin e barabartė nė drejtpeshim, pa marrė parasysh se a e gjen gėzimin apo pikėllimi