.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Kulturė - Lahuta e malsisė

 Gjergj FISHTA

www.mergmitari.biz

 

QĖLLIMI I LAHUTĖS

 

Autorizimin ekskluziv pėr editimin e librit “Lahuta e malsisė” nė internet e mbanė

www.mergimtari.biz

Me lejen e editorit ky libėr u ofrohet te interesuarve pėr shkarkim falas edhe nė web faqen

 www.sa-kra.ch

ne sektorin “Literaturė”.

E falėnderojmė editorin pėrzemėrsisht.

 

 

           

            Fishta nisi tė shkruej kangėt e parat ė Lahutės atėhere kur, tė thuesh, nė qiellin e Shqipnisė fillonte posą tė lbardhė drita e lirisė. Mė ketė agim tė pasugurtė dhe tė luhatshėm ndėrmjet territ tė robnisė e dritės sė pavarėsisė, natyrisht Poeti i ynė s’qe i vetmi hyll drite.

            Padyshim, por, qe nji ndėr hyjtė mā tė shndėritėshėmt nė grupin e shejzave lajmtare tė sajė. Qe, apo u bā, me shkrime tė veta gati – gati si tė ishte hylli poląr i Popullit shqiptĄr nė Rilindje. E ketė mision kaq tė naltė ai e filloi, ne e parė, nė « Albania » tė madhit Faik Konica e mbrapa, mbasģ u ushtrue pėr pak kohė me kangė « malsorisht » 4, ai vetė kapi Lahutėn nė dorė dhe ia tha kangės « shqiptarēe ».

 Diplomati sviceran e historishkruesi i Richelieu (1585 – 1642), Burckhardt Carl Jacob ( † 1891), nė veprėn e njoftun tė vetėn mbi ketė kardinall tė pėrmendun, ministėr tė Luigjit XIII r thrmrlues tė Akademisė franēeze, thotė mė nji vend tė shkrimit tė vet: « Nji personalitet historik, nė pėrgjithsģ, nuk mund tė gjykohet, tue e pėrjashtue nga rrethanat e kohės, mė tė cilėn ai jetoi, dhe nė ketė veshtrim s’ka gjith aq randėsi se veprimtaria e tij u zhvillue me punė tė mėdhą apo me idé »5.

            Tashti, tue e vu Fishtėn mbrenda vjetėve tė para tė shekullit XX, me nji atmosferė e rrymė, mė tė Cilėn nė Shqipnģ zien, shpėrthen dėshiri i lirisė, lirģ tė cilėn, nė fund tė fundit ai vetė e pėrjetoi tė ndrydhun e nė terr tė robnisė e ai vetė e shijoi tė fitueme, por endč tė pastabilizueme mirė, kuptohet vetit se ai, i ndieshėm si ishte, s’mund jitėte i pandieshėm ndaj kėsaj fryme. Ai u bā e qe nė realitet interperetuesi mā besnik i njaj shpirti, qė gjallonte nji Komb, dhe ketė shpirt s’kishte si ta falsifikonte, pa i rą mohit misionit tė vet.

            Shqipnia e Lahutės ishte pėr t’u bā e pėr t’u ndertue ēė nė te jo pėr t’u stolisė as pėr t’u zbukurue. E pėr ta bā Shqipninė, ai, e me tź tė gjith tatat e Kombit, kishin punė me bashkatdhetarėt e 1900-shit e jo me ata tė 1940-shit e kėndej. Kėta Etėn tė nderueshėm, Baba tė Kombit, e me ta Fishta, s’kishin si ta restaurojnė tempullin e kulturės ilire me copa moderne: misioni i tyne s’ishte vetėm tė mbėledhin tepricat e nėntokės apo copat e vjetra ndėr gėrmmadha tė mureve ēiklopike ilire dhe kėto, simbas shijes sė kohės, t’i rreshtojshin nė muzej modern apo nė akademģ tė harteve e tė letrave tė hueja, por, pėrkundra, kėta mjeshtra tė Kombit muerėn mbi vedi ta pėrtrijshin ketė ndėrtesė, ketė akthedrale, qė thirret Shqipnģ, nė stilin klasik tė vetin dhe kėsajė, tue e pasė naltue me copa origjinale, t’i epshin ajr e dritė sa me e shti nė numėr e me e bā tė njoftun porsi nji ndėr pallatet e kathedralet mā tė pėrmendunat krahas me shoqet tjera tė botės sė qytetnueme.

            Fishta ishte i mbushun madje, dhe me ketė mbushmendje diq, se s’ishte xevendsimi i ēakēirve as i fustanit, i qystekut as i qeleshes me pantallona a kravatė, me kapelė a fes, qė e bānte Shqipnin moderne, por ishin virtyte shqiptare dhe shpirti kombėtąr, qė XVI Tue iu pėrshtatė kulturės dhe tue u veshė met ź, tue pėrparue nė dije e shkollė, do tė pasunohej me kėto, pa bjerrė vėlerat e larta morale, tė cilat pėrbājnė identitetin e racės e tė fisit. Shumica e Shqiptarėve, mbas gadi pesė shekujsh robnģ,mbas sa e sa pėrpjekėjesh, tė shueme nė gjak pėr tė fitue lirinė, kishin rą si mė nji farė letargjie. Nji numrit tė madh tė banorėve i kishte hupė shpėnesa e lirisė sė andėrrueme nga poetėt apo nga utopistat idealista.

            Lypej tė zgjoheshin prej gjumit tė parėt, tė ngjalleshin nė shpėnesė tė dytėt. Kishte, mandej, asish qė mendojshin se ishte e pamundun, qė ata aq tė vegjėl, pa qenė tė ndihmuem prej fqijve as prej tė huejve, me fuqģ tė veta t’i delshin doret njaj perandorie, e cila – sido tė ishte – deri mė atėhere kishte dridhė botėn. Edhe pėr kėta nevojitej tė ngjalleshin e tė zemroheshin me shembuj e heroizėm tė atyne , qė ishin flijue e flijoheshin gjithnji pėr Atdhč. Prap tė tjerė - e as kėta s’ishin krejt pak – ishin ndry mbrenda kufijve tė fiseve e tė bajraqeve dhe akoma s’e ndiejshin aq sa duhej dashtėninė e Atdheut. Ishte nevoja tė skjaroheshin edhe tė edukoheshin, tue formue nė ta ndėgjegjen e bashkėsisė kombėtare, S’mungojshin, mandej, asish qė, pėr padije, muslimanin e njehshin Turk dhe katolikun Latin ndėrsa orthodoksin, simbas krahinės, e mbajshin Serb nė Verģ, Grek nė Jug. Edhe kėtyne u duhej diftue se tjetėr ishte besimi e feja e tjetėr kombėsia apo edhe nenshtetėsia e se musliman, katolik a orthodoks, me gjak e me gjuhė shqiptarė, ishin vėllazėn e kishin tė njajtin babė Atdhč e tė njajtėn nanė Shqipnģ.

            Nuk āsht, pra, enfasi i pakontrolluem i Poetit, por program jete dhe normė veprimi shka Fishta me vetėdije i ven nė gojė bashkėvėllaut tė vet, Patėr Gjonit, i cili para anmikut tė vet e tė kombit dishmon trimėnisht e pa i pasė ra syni qerpik:

 

« Un, zotnģ, n’ushtri kam dalė,

jo me Turq, por em Shqiptarė,

turq a t’k’shtenė, si janė gjith mbarė,

pse t’k’shtenė, si muhamedan,

Shqipninė sbashkut t’gjith e kan ;

e prandej t’gjith do t’qindrojmė,

do t’qindrojmė e do t’luftojmė,

kemė m’u bā kortarė – kortarė

Priftėn, Fretėn Hoxhallarė

Pėr Shqipnģ………………….» 6

 

            Tė njajtin ideal Frati i Madh idealist ia vuni nė gojė Oso Kukės, atėhere kur ky, tue i hi ndėrmjet Kerrni Gilės e Jovanit tė Malazias, mbasi kėtij tė fundit i fali jetėn dhe, si Shqiptąr i vėrtetė, i lidhi varrėt e i dha rrugėn pėr vend prej kah kishte ardhė, e porositi trimin e huej t’i thonte gospodarit tė vet :

 

« Ndoshta t’dąmė ne jemė nder veti,

por ku nč t’na lype Mbreti,

por ku Shkjau t’na ngasė n’vend t’Parėve,

per ketė besė, fara e Shqiptarėve,

turk a i k’shtenė – merr vesht, or djalė –

kanė me u gjetun krejt me ‚i fjalė! … » 7

Ishte ky ideali i Klerit Katolik dhe veēanarisht i Fran4eskajve,

mbas tė cilit rriteshin e edukoheshin breznitė e reja, tė pėrfaqėsueme

simbolikisht nga Fishta nė xhakonin e Fratit, nė Lulash Ndrenė e Patėr

Gjonit. Lulashi, tue u nisė pėr luftė, brijė fratit e nė krye tė ēetave,

kėndon me sa zā ka:

« Ēohi, o bij tė Skanderbeut,

turq e t’k’shtenė, mos t’u dajė feja!

Ēohi e bini n’fushė t’bejlegut,

tue gjimue ju porsi rr’feja » 8

 

LAHUTA – Kangė e Parė

 

S'ndigjon me tėrhjekun m'pluer: 15

E tue dhanė kryq e terthuer,

Tu' i dhanė bulkut shum mėrzģ,

Me u vu s' ryset pėr hullģ

E as me shoq ai pendė me shkue:

Kėshtu Shqiptarėt, tė cilt mėsue 20

S'i'n me ndejė rob nėn zgjedhė t'huej,

Pagė e t'dheta me i lą kujė:

Por tė lirė me shkue ata motin,

Veē mbi vedi tue njohtė Zotin,

E as kurrkujė n' kėto troje t' veta 25

Mos me i bą kurr tungjatjeta,

N'braz me Turk kurr nuk kanė rą

E as kurr pushkėn s' ia kanė dą;

Por t'janė grģ me tč e t'janė vrą,

Si me kenė tu' u vrą me Shkją 30

E prandej si pat fillue

Turkut Ora m' iu ligėshtue,

E nisė pat m' iu thy' atij hovi,

M' qafė pėrditė tu' i mbetė Moskovi:

 

Der' n' Kalą tė Rozafatit,

Ku ai me ngulė do' «trobojnicėn»,

Do' m' ia vu Shkodrės «kapicėn»:

Me bą Shkodrėn Karadak,

Mbasi 'i herė ta kisht' lą n'gjak! 60

Ką ndejė Turku e kėqyrė haru,

Pika-pika lotėt tu'i shkue,

Kah s'ka Shkjaut si me i qindrue;

Se Moskovi e ka rrethue:

Ka Stambollėn muhasere! 65

Bąjnė shtatė Krajlat muzhavere

Shoq me shoq, tue shartue zģ

-Si ata e zeza m'i pastė mb'lue!-

Pėr tė buk'rėn kėtė Shqipnģ,

Si m'ia lėshue n'dorė Malit t'Zģ. 70

M'kambė Shqiptarėt atėherė t'janė ēue.

Sa mirė n'armė na janė shtėrngue!

T'fortė kanė lidhė nji besė tė Zotit,

Si tė Parėt ua lidhshin motit

N'ato kohė t'Gjergj Kastriotit:

 

Pjesė nga libri “Lahuta e malsisė”