.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

Antologji e poezisė moderne shqipe - Liēo Grabova

LIĒO GRABOVA

 

 

 

          Njė ndėr krijimtaritė mė tė lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor...  shprehen pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė  jetės.

            Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...

            Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur, ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do t’ua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.

 

(www.sa-kra.ch)

 

 

       Pėrgatiti: Adem ZAPLLUZHA

 

 

 

 

 

ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE

 

 

 

 

LIĒO GRABOVA

 

 

 

 

 

 

          

             Hyrje

  

           Liēo Grabova u lind mė 22 korrik tė vitit 1956 nė qytetin e Vlorės. Duke u rritur sė bashku me valėt e detit Jon, brenda shpirtit tė tij, ashtu me ato valė tė bardha tė gatuar me kaltėrsinė e detit, shpėrthen si petalet e luleve tė pranverės edhe poezia nė shumė plane letrare. Kėshtu, ai udhėton sė bashku me vargun e poezisė pėr tė sjellė te lexuesi kristalet e shpirtit tė tij nė librin me poezi tė titulluar "Agoni Stinėsh", shtypur nė "Medaur" nė vitin 2014.

            Njė libėr me fabula e boton nė vitin 1995. Mė parė s’mund tė botonte pėr shkak tė biografisė jo tė mirė dhe tė censurės tė asaj kohe. Mbaron arsimin e mesėm gjimnazin "Halim Xhelo" nė Vlorė, dhe mė pas e mbaron atė nė Durrės. Vazhdon studimet  filologjinė Universiteti privat nė Gjermani dhe zotėron disa gjuhė tė huaja. Ka botuar edhe tregime nė disa gazeta nėpėr faqet letrare tė tyre.

            Liēo Grabova ėshtė anėtar i Klubit tė Shkrimtarėve e Artistėve  tė Durrėsit.

 

 

 

 

 

ELEGJI

 

FTOHTĖ!   

 

Akusisht e errėt.

Heshtja jote     

Aty poshtė             

 Ti dhe mė parė s’mė shihje  

Dėgjoje vetėm hapa    

Mes skėrmitjesh   

 Krimbat tė kishin ngrėnė dhe dritėn.  

 Tė tutė qė tė deshėn    

Aq shumė tė larguan prej meje…!    

 Nė kėtė pllakė mermeri.           

T’i vriste zgarvat dielli        

 A mė tė lehtė ta kish Cerberi!?    

 T’i solla lulet, janė ende tė ngrohta , 

 Dhe lot zgėrfyej tė errėt aortash.     

 Ftohtė!    

Dielllėsisht ftohtė.    

Kėtu lartė    

E rėnda,    

Akullsisht e rėndė     

Pėr dy vetė  kjo pllakė!

 

 

KRISHTLINDJE

 

E vuri ēorapin mbas derės vogėlushja,     

natė – Krishtlindje!    

Ėndėrroj nė gjumin e bėrė copa- copa    

nėn gjėmime topash 

 E llamburitjen e qirinjve.    

Babbo Natalen nė oborrin e shtėpizės   

Tė hynte mbi slitėn e drerėve

 E tringėllimėn e zilkave gazmore.   

Nė vilėn pėrballė, Njė politikan babaxhan,   

 Nė ballkon me krisma tapa shampanje  

E gjėmime fishekzjarrėsh e gdhinte.   

Vrapoj nė mėngjes gjithė nxitim tė vogėlushes  

E nga shkallėt gati ra,       

Kur nė ēorape s’ gjen    

Veē njė grusht hi.     

Nga lotėt        

Nė dėborė nxinė plagė.      

Por, papritur kėrceu gjithė gėzim  

Ku asnjė gjurmė dreri nė tė s’pa;   

‘’E dija Babagjyshin  ,   

dikush e trembi kėtė natė,     

Ai sot nė mbrėmje patjetėr do vij!’’.

 

 

MIRAZH

 

Tė egzamnoja miopinė time; 

Hapa ekrani e vogėl,  

Tė shihja buzėqeshjen tėnde tė madhe.   

Pėr tė matur kohėn e humbur mbas teje    

Shihja kandilin qė mekej nė dritare     

Lirshėm nė gryka topash,     

si pėr ē’do pėrvjetorin tėndin   

Vajisurme dhjamin e ditėve tė mija tė majme.

Tė zėvėndėsoja aplaudimetrin.

U pėrpoqa t’i fėrkoja    

Kallot ende digjeshin, Nga mitingjet ku vetėm zėri  yt   psalte.

Unė s’ tė besova, mirazhi I Saharės;        

Ishin buzėt e mija tė pėrthara Qė shihnin bulėza uji nė kovėn         

qė dilte nga pusi.

Por jo dorėn e fshehtė , 

Qė para etjes sonė tė zgjaste.

Unė tė besova ty   

E kova me rėrė s’mbushte vetėm sytė e mij,     

Mijėra zemra fisnike Jud, 

Qė ende pėr ty falen?!

 

 

SHKĖMBI

 

LIBRI BLU

 

Qė pareshtur drejt bregut vijnė,   

Si kreshta delfinėsh tė heshtur   

Ah, t’i shkėpusja njė fjalė!   

Teksa mėndja ime    

E njė koriozi tė sėmurė    

Pjell kėtė ide.    

Ndjesi veshin mes lėmyshqesh futur ,  

Nga ‘’de profundis’’(1) e tė sjell njė zė.

Mistrali, (2) kosneci misterioz i largėsisė    

Tė nxira prej kohės,     

Prej erės e lotėve     

Nė orgji tė shfrenuara grish.

Kryelartė i qėndronte valės shkėmbi  

Ky plak mjekėr gjelbėr pa njė thinjė,       

Dhe zbrapsej vala e kthehej mė me furibi   

Mbi atė , nė stėrkala e shkumbi e mbulonte     

E mė pas jepet e pėr tjetėr s’do tė dijė,         

Ajo  ėmbėlsisht nė djepe suvalėsh e pėrkund.

Ndarja vjen mė pas mes lotėsh tė kripur,        

Rigojnė prej ballit,     

Prej mjekre, nėn sqetull;      

Si lot’ tė njė Amuri tė mitur,      

Qė kohė mes dy valėve       

I duket njė shekull..!

 

Durrės, 26 mars 2015.