.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Ligji i Hermesit

Shkruan: Sabir KRASNIQI

         LIGJI I HERMESIT    

          Diku nė sferėn ku gėrshetohet shkenca, filozofia dhe religjioni, e gjen hapėsirėn e frymimit tė vetė tradita hermetike. Lidhja e saj me sisteme dhe forma tjera tė mendimit njerėzor ėshtė mė shumė e theksuar nė Lindjen e Largėt se sa tek ne (mendoj nė perėndim). Tradita e Lindjes sė Largėt ėshtė e pamundur tė ndahet nga religjioni, filozofia dhe shkenca, sepse ėshtė e lidhur dhe e gėrshetuar nė mėnyrė tė pandashme me to. Ne, nė kėtė pjesė tė globit, deri mė sot kemi pasur mė pak pėrvojė, e natyrisht edhe mė pak njohuri dhe fakte nė kėtė drejtim.

                               

 

            Hermesi ėshtė emėr i greqizuar i perėndisė egjiptiane, Thoti, i cili konsiderohet pionier i shumė shkencave, posaēėrisht i alkimisė e i shumė shkathtėsive tė tjera.

            Nocioni “Hermetizėm” rrjedh nga greqishtja dhe ka kuptimin e diēkahi tė mbyllėt dhe tė pakuptueshėm, pėr shkak tė gjuhės sė vėshtirė ose tė ideve e tė figurave tė paqarta.

            Njė ndėr ligjet e hermetizmit ėshtė, edhe ligji i analogjisė, ngjasimit ose ligji i Hermesit.

            Ligji i Hermesit thotė: “Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart”. Pra, njė formė shumė e thjeshtė, prapa sė cilės fshihet njė fushė shumė e gjėrė e pėrdorimit praktik.

            Shprehja “si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė lart”, nė kuptim tė parė do tė thotė: “si ėshtė fotografia juaj psikike, ashtu ėshtė edhe nė botėn tuaj reale”. Fotografia qė krijohet nėpėrmjet imagjinatės kreative u takon planeve tė  ekzistencės, planeve tė mendimeve (lart), ndėrsa plani fizik, qė ėshtė mė i ulėt, i takon planit material (poshtė).

            Nė qoftė se dėshirojmė tė krijojmė diēka  nė botėn materiale, duhet qė sė pari ta krijojmė atė nė planin psikik. Duhet tė formojmė pėrfytyrim tė kthjellėt dhe tė qartė. Nė atė moment qė njė gjė e krijojmė nė imagjinatė, ajo tani mė veē ekziston, por nė botėn e mendimeve. Nė ēoftė se bėhet mbushja e mjaftueshme e fotografisė sė imagjinuar me energji (kjo do tė thotė se sa mė shumė energji emocionale dhe mendore tė derdhim nė tė), pėr njė kohė tė caktuar, ajo do tė kalojė nga plani mendor nė atė material.

            Elementet kryesore kozmike, pa njohjėn e tė cilave nuk mund tė lidhemi me hermetizmin janė:

            Shpata - simbol i elementit tė ajarit;

            Shkopi - simbol i elementit tė zjarrit;

            Kupa - simboli i elementit tė ujit;

            Monedha - simbol i elemenetit tė tokės

 

 

Simboli i ajrit

Simboli i zjarrit

Simboli i ujit

Simboli i tokės

Akasha

 

           

 

 

 

 

 

            Nuk duhet t’i krahasojmė kėto elemente kozmike me elementet reale nė tokė, qė mbajnė tė njėjtin emėr. Elementet kozmike: ajri, zjarri, uji dhe toka nuk janė fizike. Toka fizike, nėpėr tė cilėn ecim, pėrbėhet nga humusi, gurėt, rėra etj., pra, kjo ėshtė pėrzierje e elementeve kimike. Ose ajri, nė planin fizik, pėrbėhet nga gazrat, tymi, avulli, grimcat e pluhuri etj.

            Kur flasim pėr kėto elemente, nuk mendojmė nė elemente fizike, por mendojmė nė shfaqjet e energjisė universale kozmike. Pra, me energji kozmike nėnkuptojmė mėnyrėn, nė tė cilėn shfaqet energjia e pėrgjithshme kozmike nė universin dhe njeriun.

            Kėto katėr elemente kozmike nuk janė forca kozmike, por mėnyra tė shfaqjes nė universin e pafund nga mijėra anė dhe pėrthyerja e tyre nė dijen e njeriut, nga ana tjetėr. Ato janė dukuri me tė cilat forcat kozmike paraqiten dhe ndryshojnė, duke kaluar nga njė gjendje nė tjetrėn.

            Ekziston edhe elementi i pestė kozmik, nga i cili burojė tė gjithė elementet tė e tjerė dhe quhet AKASHA. Pėr kėtė element ka pak tė dhėna. Ky element konsiderohet si element fillestar krijues. Akasha, thonė kaballistėt, ėshtė diēka joekzistuese. Por si mund tė jetė joegzistuese kur thuhet se ajo ekziston?! Pėrgjigja ėshtė nė atė se ajo “diēka” ka plotėsisht dimensione tjera nė krahasim me botėn tonė tė mendimeve, tė ndjeshmėrisė dhe tė realitetit material. Disa religjione Akashėn e krahasojnė me Zotin.

            Gjithēka qė ekziston, si nė univers, ashtu edhe nė shpirtin e njeriut, ekziston nė njėrėn nga gjendjet qė i quajmė elemente kozmike. Gjithēka qė ėshtė krijuar, qė krijohet, kalon nėpėr kėto katėr elemente kozmike. Kėto katėr elemente kozmike shfaqen te njeriu si katėr procese psikologjike:

            Ajri - lindja e ideve ose bota e mendimeve nė vetėdije;

            Zjarri - paraqitja e emocioneve. Ky ėshtė investimi i energjisė emocionale, zgjerimi i ideve origjinale nė tė gjitha drejtimet;

            Uji - pėrmbledhja e dėshirave tė flakta nė njė drejtim konkret;

            Toka - shndėrrimi i ideve nė realitet: pra materializimi i tyre.

Kėtu qėndron edhe sekreti i sukseseve pėr realizimin e planeve dhe dėshirave tė caktuar nė secilėn fushė.

 

            Hermetizmi dhe njeriu bashkėkohorė

 

            Shkenca, si sistem mė i ri pėr hulumtimin e sė vėrtetės, rėndėsi kryesore u jep fakteve. Ajo pėrgjithėsisht bazohet nė frymėn racionale e cila ėshtė mjaft e ngushtė nė krahasim me kapacitetin e pėrgjithshėm qė posedon qenia njeri.

            Por, hapėsira e shkencės po zgjerohet pėr ēdo ditė, me shpejtėsi rapide, dhe fundi i zhvillimit tė saj ėshtė i pamundur tė parashihet. Mirėpo, kur shkenca dhe filozofia na denoncojnė, ėshtė plotėsisht e arsyeshme qė tė mbėshtetemi nė sisteme dhe forma tjera hulumtimi pėr ta kėrkuar tė vėrtetėn. Sisteme dhe forma, qė na mbushin hapėsirėn e zbrazėt dhe na ofrojnė zgjidhjet e tyre pėrkatėse.

            Diku nė sferėn ku gėrshetohet shkenca, filozofia dhe religjioni, e gjen hapėsirėn e frymimit tė vetė tradita hermetike. Lidhja e saj me sisteme dhe forma tjera tė mendimit njerėzor ėshtė mė shumė e theksuar nė Lindjen e Largėt se sa tek ne (mendoj nė perėndim). Tradita e Lindjes sė Largėt ėshtė e pamundur tė ndahet nga religjioni, filozofia dhe shkenca, sepse ėshtė e lidhur dhe e gėrshetuar nė mėnyrė tė pandashme me to. Ne, nė kėtė pjesė tė globit, deri mė sot kemi pasur mė pak pėrvojė, e natyrisht edhe mė pak njohuri dhe fakte nė kėtė drejtim.

            Kėrkimi i ēfarėdo vlere nė punimet e alkimistėve si: Paracelzusi, Elifasi Levi, Papuasi etj. pėrmban nė vete rrezik tė madh qė kolegėt, por edhe tė afėrmit, tė na pėrqeshin, tė na proklamojnė si sharlatan ose edhe tė marr dhe tė na mohojnė tė gjitha vlerat, jo vetėm tė lėndės qė dėshirojmė ta hulumtojmė, por edhe motivet qė na shtyjnė kah ajo. Pėr kėtė arsye njerėzit vėshtirė vendosin pėr t’u marrė, sė paku publikisht, me interesime tė tilla.

            Njerėzit qė mendojnė se shkenca e kompjuterėve do t’i zgjidhė dilemat tona, mashtrohen shumė keq! Ata e shqiptojnė fjalėn “shkencė” si tė ishte ajo magjistare e gjithėmundshme, e cila, sikur me shkop magjik, do t’i zgjidh e shėrojė problemet e shumta me tė cilat pėrballet njerėzimi nė vazhdimėsi siē janė: ndjeshmėritė, traumat, urrejtjet, dhunėn, konfliktet, vuajtjet etj. Por, pėrkundėr faktit se ajo nė kėtė lėmi ka kontribuar mjaftė shumė, megjithatė pėrparimi, i shkencės dhe teknologjisė ka karaktere tė dyanshme. Pėr anėn e errėt tė saj, fanatikėt nuk dėshirojnė as tė mendojnė! Shkenca vėrtet lehtėson dhe e bėnė mė atraktive jetėn tonė, format elementare tė saj, por nuk mund t’i zgjidh dot dilemat qė na preokupojnė. Bile nė shumė raste, ajo na bėnė qė t’i ndjejmė edhe mė qartė ato.

            Zbritja e kozmonautėve nė truallin e Hėnės krijoi botėkuptim dhe ndjenja tė veēanta mbi forcėn njerėzore, respektivisht pėr forcėn e produkti tė mendjes sė tij - shkencės dhe teknikės. Por, pak kohė pas kėsaj, njeriu filloi ta ndjejė fuqishėm inferioritetin e vet, pasi u vetėdijesua pėr pafundėsinė e gjithėsisė.

            Motivet reale tė kėtyre shprehive, nė mėnyrė vizionare, i lakuriqėsoi psikologu i njohur, K. G. Jungu, me fjalė tė thjeshta por shumė kuptimplote: “Fluturimet kozmike janė thjesht ikje na vetvetja, sepse mė lehtė ėshtė tė arrihet nė Hėnė ose Mars, se sa tė depėrtohet nė qenien personale, nė unin tonė”.

            Synimi themelor i secilės qenie njerėzore ėshtė qė tė zhvillohet, tė shprehet dhe tė krijoj nė cilėndo formė a mėnyrė. Forca e tij  krijuese ėshtė e pakufishme. Jeta e tij ėshtė shesh ku zhvillohen procese tė panumėrta emocionale, mendore e trupore. Dhe nė qoftė se aktivitetet e tij janė tė orientuara kah njė qėllimi i arsyeshėm, si dhe janė nė harmoni me momentin, kohėn dhe ambientin, atėherė edhe ēdo lėvizja e tij, ēoftė e duarve, e gjuhės apo trupit, ėshtė krijuese.

            Artet nė pėrgjithėsi janė pasardhėse tė drejtpėrdrejta tė vezullimeve spirituale, qė burojnė thellė nė ne, tė cilat nėpėrmjet poreve tė jashtme depėrtojnė nė hapėsirė ndėrnjerėzore dhe aty, po nga ne, behėn tė njohura.