.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Marsi nė shėnjestėr  (pjesa e tretė)

Shkruan: Sabir KRASNIQI

MARSI NĖ SHĖNJESTĖR  

(pjesa e tretė)

GJALLĖRIMI I SĖRISHĖM I MARSIT

       Shkenca vazhdon tė lėvizė rrugės sė vet, ngadalė, por me hapa tė sigurt drejt procesit tė pandalshėm,  drejt zbulimeve tė reja, pavarėsisht nga mendimet, gjykimet apo spekulimet qė drejtohen nė adresė tė saj. Ajo ėshtė edhe detyra e saj. Ēdo zbulim i ri i saj, natyrisht qė ka edhe defektet e veta. Prandaj, sesa do tė jenė produktive  investimet qė bėn ajo nė hulumtimin e hapėsirave tė reja kozmike, do tė na e paraqesin rezultatet e mėvonshme, tė cilat faktori kohė do t’i vlerėsojė, pavarėsisht se ne, dhe shumė gjenerata pas nesh, nuk do ti pėrjetojmė.

 

   

 Ideja pėr rikthimin e jetės nė Mars, nuk ėshtė ndonjė vizion i planifikimeve moderne. Mėnyra e urbanizimit tė njė trupi qiellor ėshtė pėrshkruar qė nė vitin 1930, nga shkrimtari britanez William Olaf Stapledon, nė romanin e tij shkencor-fiktiv, “Last and First Men”. Mė 1942, shkrimtari Jack Williamson, nė romanin e tij, gjithashtu shkencor-fiktiv, “Collision Orbit”, shpik fjalėn “Terraformen” – mostėr e ngjashme e planetit tonė, tė cilėn nė mėnyrė tė detajuar, nė vitin 1950, e pėrshkroi autori i njohur i veprave fantastike, Arthur C. Clarke nė romanin e tij “The Sands of Mars”. Vepra me tematikė tė tillė shkruan edhe autorė, si: Robert A. Heinlein – “Farmer in the Sky”, Isaac Asimov – “The Martian Way”, Stanley Robinson, nė tri veprat e tij – “Red Mars”, Greesn Mars” dhe “Blue Mars”, si dhe shumė autorė tė tjerė.

Dhe, vetėm nė vitin 1960, filloi edhe NASA tė interesohet pėr fenomenin e “Tarraformes”. Carl Sagan, nė temėn e doktoraturės, qė e pėrgatiti nė vitin 1961, pėrshkroi mėnyrėn e gjallėrimit tė Venerės, pėrmes “vaksinimit” tė atmosferės sė epėrme tė saj. Edhe James Lovelock, njė shkencėtar i njohur dhe krijues i hipotezės “Gaia”, qė nga vitin 1984 ėshtė duke u marrė intensivisht me mundėsinė e ngrohjes sė Marsit, qė ėshtė edhe problemi kryesor pėr rivitalizimin e tij.

James Lovelock

Nė bazė tė parakushteve tė lartpėrmendura, filloi edhe NASA tė krijojė planet e veta pėr “Terraformen” e Marsit. Pas misionit tė parė njerėzor, dhe pas pėrfitimit tė oksigjenit nga dioksid karboni i atmosferės sė Marsit, planifikohet edhe ndėrtimi i njė stacioni permanent. Pėr ndėrtimin e kėtij stacioni do tė pėrdoren fluturake tė mėdha transportuese, tė cilat, pas zbarkimit, do tė shėrbejnė edhe si module pėr punė dhe banim, pėr ardhacakėt nga Toka.

 

 

 

 

Pastaj, do tė fillojė ndėrtimi i “shtėpizave” me ajėr (njė sistem i thjeshtė ndėrtimi, ku pėrdoret masa e butė plastike e cila fryhet me ajėr) ose me qelq, ku do tė fillonte edhe kultivimi i bimėve tė para, tė cilat mė vonė do tė shfrytėzoheshin edhe si lėndė ushqyese nga astronautėt. Pėr t’u mbrojtur nga rrezatimet e mundshme, hapėsirat banuese do tė mbulohen me dhe tė Marsit.

Gradualisht, duke e zgjeruar hapėsirėn e punės, do tė pėrmirėsohen edhe kushtet pėr punė dhe banim si dhe do tė rritet edhe numri i stacioneve qė do tė mundėsojnė ardhjen e mė shumė astronautėve nga Toka. Nė fillim, nė hapėsirat e mbyllta, ata do tė fillojnė tė kultivojnė, sė pari algė e pastaj edhe bimė tė tjera mė komplekse. Kujdes tė posaēėm do t’i kushtohet ambientit banues, i cili duhet t’u krijojė astronautėve atmosferė sa mė tė kėndshme, si gjatė marrjes sė ushqimit ashtu edhe gjatė kohės sė pushimit dhe gjumit. Me rėndėsi pėr kėtė stacion, do tė jetė edhe ndėrtimi i hangarėve, ku do tė vendosen “automjetet e Marsit”.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaj do tė fillojė faza pėrcjellėse pėr “Terraformen” e Marsit. Sė pari do tė ndėrtohen stacione matėse pėrmes sė cilave do tė bėhet analizimi i sipėrfaqes sė Marsit dhe zbulimi i pranisė sė ujit atje. Natyrisht qė do tė vizitohen edhe misionet e mėhershme, si: Viking, Pathfinder etj., tė cilat ndoshta do tė vendosen ne muzeun e parė marsian.

           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

      Sipas NASA-s, janė 4 detyra qė njeriu duhet t’i zgjidhė pėr ta bėrė Marsin planet tė banueshėm:

-         Tė ngrihet temperatura, nga  -50ŗC nė, sė paku, +10ŗC, qė uji tė mund tė ekzistojė nė gjendje tė lėngėt;

-         Tė krijohet atmosferė e dendur, e cila do ta mundėsonte qėndrimin e ujit nė gjendje tė lėngėt dhe do t’i mbronte gjallesat embrionale nga rrezatimet vdekjeprurėse;

-         Pas ngritjes sė temperaturės dhe krijimit tė atmosferės, duhet qė Marsi tė ujėsohet.

-         Nėse arrihet qė tė ujėsohen sipėrfaqet e Marsi, atėherė ato do tė ishin tė pėrshtatshme pėr mikroorganizma tė ndryshėm, por jo edhe pėr bimė. Mungon edhe kushti i fundit: oksigjeni dhe azoti, me tė cilėt duhet tė pasurohet atmosfera e Marsit.

Vetėm pas plotėsimit tė kėtyre kushteve, do tė bėhet e mundur lėvizja e lirė e njeriut, pa ndihmėn e rrobave dhe mjeteve hapėsinore, mbi sipėrfaqe tė Marsit.

Ekspertėt e NASA-s dėshirojnė qė disa nga kėta faktorė t’i zgjidhin me njė rrugė. Pasqyrat e dimensioneve shumė tė mėdha nga folie shumė tė holla tė aluminit, do t’i absorbojnė rrezet e Dellit, dhe ato, pastaj, do t’i drejtojnė kah polet e Marsit. Nėn ndikimin e kėtyre rrezeve, do tė fillojė tė lirohet azoti i ngrirė duke e pasuruar atmosferėn e Marsit me tė. Marsi fillon gradualisht tė ngrohet dhe atmosfera e tij dalngadalė tė dendėsohet. Gjithashtu, nga uji i lėngėt do tė mund tė rigjenerohet edhe oksigjeni, teprica e tė cilit do tė dėrgohet nė atmosferė. Nė zonat polare, atmosfera do tė “vaksinohet” me alga tė kaltra, tė cilat do tė ndikojnė qė tė shtohet pėrmbajtja e oksigjenit nė atmosferėn e Marsit. Pastaj, do tė fillonin tė reshurat, uji i tė cilave do tė fillojė t’i mbushė kanalet dhe krateret, dhe nėpėr shtretėrit e lumenjve do tė fillonte tė lėvrinte jeta.

Pasi tė krijohet atmosferė mjaft e dendur, do tė fillojė edhe hedhja e disa llojeve tė farėrave, tė ndryshuara gjenetikisht, mbi sipėrfaqen e Marsit. Bimėt, qė do t’i rezistojnė tė ftohtit dhe do tė jenė imune ndaj rrezatimeve tė larta ultraviolete, do tė fillonin tė mbijnė mbi sipėrfaqe. Me rritjen e prodhimit tė oksigjenit dhe azotit, Marsi, me kohė, do tė ndryshohej deri nė atė masė, saqė njeriu do tė mund tė qėndronte, jetonte dhe lėvizte mbi sipėrfaqen e tij, pra, i lirė, sikurse nė Tokė, pa ndihmėn e rrobave dhe mjeteve tjera hapėsinore.

 

 

           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

      Sesi do tė zhvillohen gjėrat dhe a do tė realizohen kėto plane, qė tingėllojnė pak si utopike, shikuar nga kėndvėshtrimi i sotėm ėshtė shumė vėshtirė tė gjykohet, pasi qė, sipas projektuesve tė kėtyre ideve, pėr rigjallėrimin e Marsit nevojitet njė kohė shumė e gjatė. Ata mendojnė se njė vizion i tillė do tė jetėsohet, nėse shkenca vazhdon tė investojė nė kėtė drejtim, brenda njė periudhe kohore 800 – 10.000 vjeēare.

Megjithatė, shkenca vazhdon tė lėvizė rrugės sė vet, ngadalė, por me hapa tė sigurt drejt procesit tė pandalshėm,  drejt zbulimeve tė reja, pavarėsisht nga mendimet, gjykimet apo spekulimet qė drejtohen nė adresė tė saj. Ajo ėshtė edhe detyra e saj. Ēdo zbulim i ri i saj, natyrisht qė ka edhe defektet e veta. Prandaj, sesa do tė jenė produktive  investimet qė bėn ajo nė hulumtimin e hapėsirave tė reja kozmike, do tė na e paraqesin rezultatet e mėvonshme, tė cilat faktori kohė do t’i vlerėsojė, pavarėsisht se ne, dhe shumė gjenerata pas nesh, nuk do ti pėrjetojmė.

 

Marsi gjatė evolucionit terraformues

Marsi pas procesit terraformues

Olympus Monsi pas procesit terraformues

 

 

Fund