.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Tema tė tjera - Mbi vdekjen

OSHO  RAJNESH

      MBI VDEKJEN

 

     Njohuria mbi vdekjen befasisht heq nga ti tė gjitha maskat, hipokrizitė, dhe ti pėr njė ēaste bėhesh i vetėdijshėm se je vetėm dhe se raportet tua me tė tjerėt janė vetėm njė mashtrim, njė mėnyrė qė tė harrosh vetminė tėnde - nganjėherė madje edhe krijon familje vetėm qė tė mos ndihesh i vetmuar. Por, ja qė vdekja zbulon ēdo gjė. Ti do tė vdesėsh vetėm, si i huaj, pa emėr, pa autoritet, pa respekt, pa fuqi, i zhveshur i tėri.

          

 

            Kam dėgjuar njėherė - po vdiste njė njeri; ishte mjaft plak,  e kishte jetuar tė veten dhe as qė kishte nevojė tė brengosej pėr vdekjen. Ishte koha e perėndimit tė diellit. Nata lėshohej ngadalė anekėnd. Njeriu i hapi sytė dhe e pyeti gruan, e cila i qėndronte pranė, nga ana e djathtė e krevatit: “Ku ėshtė djali i madh?”

            “ai ėshtė ulur pranė teje. Mos u brengos pėr tė, mos u brengos pėr asgjė. Ti vetėm qetėsohu dhe lutu!” mirėpo njeriu sėrish pyet: “E ku ėshtė djali i dytė?”

            “Ai ėshtė afėr tė madhit” - ia ktheu gruaja. Plaku, i cili ishte buzė vdekjes, provon qė tė ngritėt nga shtrati. Gruaja e pyet: “Ē’bėn ashtu?” Ai i pėrgjigjet: “Shikoje ku e kam djalin e tretė”. Gruaja dhe djemtė pėr njė ēast menduan se sa dashuri ndien ai pėr ta. “Edhe unė jam kėtu, baba. Ti, vetėm qetėsohu, tė gjithė ne jemi kėtu”. Plaku vazhdon pa e zgjatur: “Tė gjithė rrini kėtu dhe kėrkoni nga unė tė qetėsohem! E kush punon nė dyqanin tonė?”

            Nė momentin e vdekjes ai brengoset pėr dyqanin e tij. Vdekja sjell nė sipėrfaqe tė gjitha vetitė tua themelore.

            Njė njeri po ashtu po vdiste, ishte mjaft i pasur. E gjithė familja i qėndronin pranė. Befasisht djali i madh pyet: “Ēdo tė bėjmė kur tė vdes? Duhet ta gjejmė njė veturė qė ta dėrgojmė nė varr”. Djali i ri tha: “Ai gjithmonė ėndėrronte “Rols Rojsin” ose “Fordin”.” I madhi ia ktheu me tė shpejtė: “Ti je ende i ri dhe nuk i kupton mirė kėto gjėra. Trupi i vdekur mund tė bartet dosido. Unė e njoh njė njeri qė ka traktor. Mė tė do tė ishte mė lirė.” I riu nuk pėrmbahet: “Unė nuk mund t’i toleroj tė gjitha kėto marrėzi. Nuk ėshtė e nevojshme qė tė brengosemi pėr “Rols Rojs”, “Ford” apo traktor. Mos e dėrgojmė nė kurorėzim? Ai duhet tė varroset. Ne do ta gjuajmė nga shtėpia nė vendin ku hedhen mbeturinat. Shėrbimi komunal mbi transportin e mbeturinave do ta marr menjėherė, ndėrsa ne nuk do tė kemi kurrfarė shpenzimesh.” Nė kėtė moment plaku i hap sytė dhe shpėrthen: “Ku i kam kėpucėt?” Ata pyesin me habi: “Ē’tė duhen kėpucėt? T’i vetėm qetėsohu!” Mirėpo  plaku ngul kėmbė. Djalit tė madh nuk i durohet: “Ai ėshtė kokėfortė. Ndoshta dėshiron tė vdesė me kėpucė? Silljani kėpucėt!”. Pasi ia mbathin ato, plaku thotė: “S’duhet tė brengoseni pėr shpenzime pėrderisa mė ka mbetur edhe pak jetė. Do tė shkoj vetė deri te varri. Shihemi atje! Do tė vdes pikėrisht nė varr. Mė lėndon ekstravaganca juaj. Unė vetėm kam ėndėrruar “Rols Rojsin”. Tė ėndėrrosh nuk kushton shtrenjtė”. E thėnė e bėrė, dhe plaku shkoi te varrezat. Pas tij shkuan edhe djemtė, tė afėrmit dhe shokėt. Dhe saktėsisht, me tė mbėrrirė nė varreza, plaku vdiq. Kėshtu i kurseu paratė.

            Ideja e fundit e njeriut, qė manifestohet nė momentin e vdekjes, ėshtė karakteristikė pėr tėrė jetėn e tij, tėrė filozofinė e tij, religjionin e tij.

 

 

            Djaloshi shkon me tė atin nė kopshtin zoologjik, ku e panė njė luan tė tėrbuar nė kafaz. Djali u frikėsua sė tepėrmi. Ai s’kishte mė shumė se nėntė vjet. Sakaq e pyeti tė atin: “Baba, nėse rastėsisht ky luan del nga kafazi dhe tė vėrsulet ty, a mund tė mė tregosh se me cilin autobus mund tė kthehem nė shtėpi?” Nė gjendje tė tillė ai parashtroi njė pyetje relevante. Ai as qė mund tė marr me mend se nėse diēka e tmerrshme i ngjet t’et mund t’i ngjajė edhe atij po ashtu; mirėpo nėse i ngjet vetėm t’et e ai mbetet gjallė, atėherė ai duhet tė dijė numrin e autobusit qė tė kthehet nė shtėpi.

            Njohuria mbi vdekjen befasisht heq nga ti tė gjitha maskat, hipokrizitė, dhe ti pėr njė ēaste bėhesh i vetėdijshėm se je vetėm dhe se raportet tua me tė tjerėt janė vetėm njė mashtrim, njė mėnyrė qė tė harrosh vetminė tėnde - nganjėherė madje edhe krijon familje vetėm qė tė mos ndihesh i vetmuar. Por, ja qė vdekja zbulon ēdo gjė. Ti do tė vdesėsh vetėm, si i huaj, pa emėr, pa autoritet, pa respekt, pa fuqi, i zhveshur i tėri.

            Koha ėshtė diēka qė nuk mund tė ndalet, diēka qė nuk mund tė mbrohet, qė nuk mund tė kthehet. Ajo ėshtė njėdimensionale. Njė ditė e gjithė rėra do tė bie nė orėn e rėrės dhe ti bėhesh i zbrazur. Pėr kėtė edhe vdes. Interesohu mė tepėr pėr vdekjen  (kohėn). Ajo ndodh pikėrisht tash dhe kėtu. Kur njėherė fillon tė merresh me tė, atėherė edhe vetėdijesohesh pėr vdekjen.

            Tė duash jetėn ėshtė epsh i thellė, ndėrsa tė jesh i gatshėm pėr vdekje, me domosdo ėshtė jo e natyrshme. Dhe vėrtet, vdekja ėshtė gjėja mė e natyrshme nė botė. Ajo ėshtė shumė mė e rėndėsishme se jeta. Jeta ėshtė e thjesht, sipėrfaqėsore. Vdekja ėshtė shumė mė e thellė. Pėrmes vdekjes ti arrin nė jetėn e vėrtetė... pėrderisa pėrmes jetės ti arrin vetėm deri te vdekja, asgjė mė shumė.

 

OSHO “Vdekja  - trillimi mė i  madh”