|
Nga vet fjala menēuri ne ndjejmė njė respekt
edhe pse, ndonėse edhe nuk e njohim mirė kuptimin dhe pėrmbajtjen e kėsaj
fjale, mirėpo, prapė se prapė ėshtė pėr t'u lavdėruar se nė kohėt
bashkėkohore ēmohet shumė menēuria dhe jo vetėm kėnaqėsia.
Kur them: ēmohet shumė menēuria mė shumė se
kėnaqėsia, kėtu, ndoshta dikush do tė mendoj se njeriu i menēur nuk qenka i
kėnaqur apo i kėnaquri nuk qenka i menēur! Larg qoftė. Asnjėra nga kėto nuk
e ka atė kuptim, pėrkundrazi. Megjithatė, pėr t 'i kuptuar mė thellė kėtė dy
nocione, duhet qe ta shtjellojmė esencėn e tyre: edhe tė menēurisė edhe tė
kėnaqėsisė.
Menēuria - temė aq e
gjerė pėr tė diskutuar pėr tė, sa do tė mund tė shkruheshin, qindra e mijėra
romane, apo mė mirė tė themi: e gjithė historia e njerėzimit tė shkruhet nė
njė libėr, gjė e cila praktikisht ėshtė e parealizueshme. Menēuria ėshtė
ndėrlidhje e disa funksioneve qe e pėrbėjnė njeriun dhe ambientin nė tė
cilin ai jeton. Sjellja e atillė me tė gjitha ato funksione, qe e
realizon qėllimin e njeriut dhe e kupton thelbin e ēėshtjes quhet MENQURI.
Nė procesin e ndėrlidhjeve tė ligjeve natyrore nė tė cilat ne jetojmė, tė
gjitha gjėrat tė cilat na shėrbejnė neve... edhe ato pėr tė arritur menēuri,
duan njė kohė tė caktuar. Ne jemi tė njohur me njė thėnie tė popullit tonė :
Gjanat e mira vin kadal, e njė nga kėto gjėra ėshtė menēuria.
Menēurin nuk mund ta gjejmė nė skajet e rrugėve
dhe ta marrim e ta fusim nė gjep apo ta bėjmė pronė tonėn brenda nate
sikurse ėshtė e mundur me pasurinė, menēuria do punė pėr tė ardhur, do
pėrpjekje dhe mbi tė gjitha, do vullnet dhe dashuri: vetėm dashuria e
sinqertė pėr menēurinė mund ta josh dhe ta sjell atė.
"Ishte SOKRAI (si njeri i thjesht dhe
modest por me menēuri tė lartė nė njė prej ditėve tė arta tė tij), duke ecur
bregut tė detit dhe duke menduar. Aty pari qėllon njė djalosh adoleshent i
cili ishte mjaft i zellshėm, por jo edhe i kėnaqur me njohurit e tij. Sapo e
pa djaloshi Sokratin shkoi, iu afrua, dhe pasi e pėrshėndeti dhe e nderoi i
kėrkoi leje pėr ta pyetur pėr njė gjė e cila e brengoste. Dėshira e tij
ishte qe tė bėhet i ditur - mė i dituri nė botė. Pasi qė e dėgjoi Sokrati
dėshirėn e djalit, - mirė tha, tė tregoi si tė bėhesh i menēur. Por djaloshi
i tha qė dua te mė tregosh tani. -Mirė, tha Sokrati, por tė futemi njėherė
nė ujė dhe pastaj tė tregoi. Dhe u futen bashkė me djalin thellė nė det...
atje e kapi kokėn e djalit dhe e futi nėn ujė. E mbajti deri sa mendoi se
ishte nė gjendje tė vėshtir dhe pastaj ia nxori kokėn sėrish mbi ujė.
Atėherė djaloshi pasi u mbush frymė mirė dhe u qetėsua pak e shikoi me vrull
Sokratin dhe filloi ta akuzoj: -Ti nuk qenke filozof, nuk qenke njeri i
menēur, ti qenke vrasės... dhe nė ato momente Sokrati qeshi e po i thotė
djalit: -Mė trego se ēfarė dėshiroje mė sė shumti nė jetė atėherė kur
gjendeshe nėn ujė? Djaloshi mbeti duke e shikuar pa fjalė. Sokrati i tha:
-Kur ta duash diturin aq sa e deshe frymėn kur gjendeshe nėn ujė do tė
bėhesh i ditur".
Ky tregim i mėsipėrm
na tregon se dashuria e sjell tė bukurėn dhe menēurin, dhe menēuria mund t'i
sjell tė gjitha! Kur them tė gjitha, e kam fjalėn: mund t'i sjell tė gjitha
ato tė cilat i njeh. Dėshiron pasuri, duhet tė dish ta krijosh dhe do ta
kesh... po ashtu, edhe dashurin, respektin, famėn, tė gjitha.
Do tė thotė se menēuria e sjell kėnaqėsinė. Kjo
ėshtė kėshtu, pa fije dyshimi, por jo edhe ēdo kėnaqėsi ėshtė menēuri. Kemi
shumė gjėra dhe veprime tė cilat e bėjnė njeriun tė lumtur, por nė fakt i
shkaktojnė shumė dėme nė shėndet, qoftė nė atė fizik, shpirtėror apo mendor.
Ta marrim shembull droga tė ndryshme. Ato janė lloje helmesh tė cilat nuk e
dėmtojnė njeriun nė moment, por pėrkundrazi i dhurojnė shumė kėnaqėsi dhe
eksitim, e qė nė fakt, shkatėrron plotėsisht jetėn e njeriut. Madje, kėtu
mund tė pėrfshihet edhe duhani si njė lloj helmi apo droge mė e but, por
plotėsisht me tė njėjtin funksion. Edhe kjo ėshtė kėnaqėsi, nėse mund ta
quajmė kėshtu, por ama me pasoja negative pėr ne. Kėnaqėsi e vėrtet e cila
zgjat tėrė jetėn dhe zgjon ndjenjat mė tė bukura dhe mė tė sinqerta te
njeriu ėshtė ajo kėnaqėsi qė rrjedh nga menēuria. Ēfarė dua tė them me kėtė:
Kėnaqėsia tė cilėn e pėrjeton njeriu i menēur, nuk ėshtė kėnaqėsi e cila
e dėmton atė apo rrethin, pėrkundrazi, ajo kėnaqėsi ėshtė e arsyeshme dhe i
zgjon tek njeriu disa ndjenja qė nuk arrin t'i provokoj asnjė substancė
ekzistuese nė botė.
Shumė njerėz thonė se kur pinė duhan qetėsohen
dhe relaksohen dhe se, pa tė, nuk do mund tė jetonin etj. Por njeriu qė e do
menēurin nuk e aplikon kėtė, sepse nuk ka substancė nė botė e cila e kėnaq
njeriun (materien e veēantė qė e pėrbėn atė) se sa njohja dhe aplikimi i
proceseve tė menēura tė cilat ia ka dhuruar natyra njeriut, qė ai tė bėhet
njėmend i kėnaqur. Helmet e ndryshme qe njeriu i merr nga jashtė, qoftė me
pije tė ndryshme apo ushqime, janė thjesht kėnaqėsi tė cilat kėnaqin tė
dukshmen tek ne, e cila ėshtė vetėm 33%. Por cila ėshtė e padukshmja e cila
na mbet anash? - ėshtė shpirti dhe mendja, dhe kėto tė dyja maltretohen
dhe shkatėrrohen. Njeri i kėnaqur njėmend ėshtė vetėm ai i cili ėshtė i
shėndosh nė mendje, shpirt, dhe trup. Ēdokush mund ta mbaj trupin e
bukur me stėrvitje, me ushtrime etj. Ka tė atillė qė i pėrkushtohen vetėm
shpirtėrores dhe i lėnė anash gjithēka tjetėr, por njeri i menēur ėshtė
vetėm ai i cili di t'i kontrolloj dhe balancoj te dyja: di tė mbajė trupin e
vet nė formė tė mirė, me dukje tė bukur. Di ta shfrytėzoj mirė atė, atėherė
kurė dhe duhet dhe, ēdo herė e mė shumė e lartėson shpirtėroren e tij dhe
atėherė arrin faza mė e lart nė tė cilėn mund tė lartėsohet njeriu
MENQURIA.
Atėherė tė analizojmė tani se a ia vlen qė tė
mbėshtetemi ēdo herė nė materie tė jashtme (duhan, alkool, etj.) kur natyra
na ka dhėnė potencial tė madh dhe tė ēmueshėm. A ėshtė etike qė ne tė
nėnēmojmė kėtė dhe tė themi: s'mundem pa alkool, pa duhan apo tjera?
Padyshim, gjendjen do ta bėjmė veē me tė rėndė. Ne, njerėzit, jemi tė
privilegjuar nga natyra me thesar tė pafund nė ne! Vetėm ta mendojmė se e
tėrė kjo qė dimė ne sot nė shekullin njėzetenjė nuk ėshtė mė shumė sesa 5% e
potencialit tonė tė pėrgjithshėm. Pra, ka aq shumė punė pėr t'u bėrė, pėr
t'u zhvilluar, sa nuk na mbetet kohė qe tė merremi me gjėra tė pavlera dhe
helme tė ndryshme. Truri ynė prodhon energji dhe ka frekuencė. Sipas
studimeve mendohet qė njė person ka aq potencial energjie brenda sa tė
furnizoj njė qytet, pėrgjatė njė jave, me energji! Dhe sikur kėtė energji ta
shpenzonim nė gjėra me vlerė dhe jo nė gjėra tė kota, atėherė pėr njė kohė
jo shumė tė gjatė do mund ta zhvillonim mjaft veten, dhe pėr kėtė
pasardhėsit tonė do tė na ishin mirėnjohės.
Qė nga koha prej kur njeriu u krijua e deri mė
tani ėshtė bėrė evoluim mjaft i madh i mendjes sė njeriut, ēka edhe ėshtė e
dukshme, dhe e gjithė kjo ėshtė arritur falė dijes dhe punės sė paraardhėsve
tanė. Por tė kthehemi tek ne, se ēfarė po bėjmė ne pėr pasardhėsit tanė?
Ēfarė diturie po u lėmė atyre, pėrderisa ne merremi me gjėra tė kota me
substanca tė ndryshme me veprime, punė sjellje tė ēoroditura? Athua a do tė
jenė krenar pasardhėsit tanė pėr ne? Nuk e besoj! Tani ėshtė koha e fundit
pėr t'u bėrė kthesa, qė nga sot, nga ky moment, nga ky sekondė... t'i
largojmė dhe t'i harrojmė pėrfundimisht shprehitė dhe kėnaqėsitė tė cilat
bazohen nė gjėra jo tė menēura dhe tė dėmshme; t'ia dėshmojmė natyrės se ne
i jemi mirėnjohės dhe falėnderues pėr dhuratėn qė na e ka dhėnė. Se ne jemi
edhe me tė fuqishėm, dhe me tė dijshėm, se ēdo materie ne kėtė botė, sepse
ne kemi makinėn mė tė pėrsosur nė botė, mendjen tonė, kompjuterin mė tė
avancuar tė kohės, shpirtin tonė, potencialin energjik me tė lart ekzistues.
Nuk i kemi gjetur rastėsisht tė gjitha kėto! As qė i ka ndėrtuar ndonjė
gdhendės skajit tė rrugės, por na ka ndėrtuar i gjithėdijshmi, i
gjithėfuqishmi, i madhi ZOT, dhe ne ia dėshmojmė krijuesit tonė se ne jemi
tė fuqishėm dhe tė menēur.
Tė bėhemi tė menēur dhe tė fortė dhe tė kėnaqemi
me gjėra tė menēura ashtu siē jemi krijuar.
|
