.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Meditimie - Menēuria -"kjo fjalė hyjnore"

Shkruan: Leotrim MAVRAJ

      

MENĒURIA - "KJO FJALĖ HYJNORE"

 

      Tani ėshtė koha e fundit pėr t'u bėrė kthesa, qė nga sot, nga ky moment, nga ky sekondė... t'i largojmė dhe t'i harrojmė pėrfundimisht shprehitė dhe kėnaqėsitė tė cilat bazohen nė gjėra jo tė menēura dhe tė dėmshme; t'ia dėshmojmė natyrės se ne i jemi mirėnjohės dhe falėnderues pėr dhuratėn qė na e ka dhėnė.

 

 

            Nga vet fjala menēuri ne ndjejmė njė respekt edhe pse, ndonėse edhe nuk e njohim mirė kuptimin dhe pėrmbajtjen e kėsaj fjale, mirėpo, prapė se prapė ėshtė pėr t'u lavdėruar se nė kohėt bashkėkohore ēmohet shumė menēuria dhe jo vetėm kėnaqėsia.

            Kur them: ēmohet shumė menēuria mė shumė se kėnaqėsia, kėtu, ndoshta dikush do tė mendoj se njeriu i menēur nuk qenka i kėnaqur apo i kėnaquri nuk qenka i menēur! Larg qoftė. Asnjėra nga kėto nuk e ka atė kuptim, pėrkundrazi. Megjithatė, pėr t 'i kuptuar mė thellė kėtė dy nocione, duhet qe ta shtjellojmė esencėn e tyre: edhe tė menēurisė edhe tė kėnaqėsisė.

            Menēuria - temė aq e gjerė pėr tė diskutuar pėr tė, sa do tė mund tė shkruheshin, qindra e mijėra romane, apo mė mirė tė themi: e gjithė historia e njerėzimit tė shkruhet nė njė libėr, gjė e cila praktikisht ėshtė e parealizueshme. Menēuria ėshtė ndėrlidhje e disa funksioneve qe e pėrbėjnė njeriun dhe ambientin nė tė cilin ai jeton. Sjellja e atillė me tė gjitha  ato  funksione, qe e realizon qėllimin e njeriut dhe e kupton thelbin e ēėshtjes quhet MENQURI. Nė procesin e ndėrlidhjeve tė ligjeve natyrore nė tė cilat ne jetojmė, tė gjitha gjėrat tė cilat na shėrbejnė neve... edhe ato pėr tė arritur menēuri, duan njė kohė tė caktuar. Ne jemi tė njohur me njė thėnie tė popullit tonė : ‘’Gjanat e mira vin kadal’’, e njė nga kėto gjėra ėshtė menēuria.

            Menēurin nuk mund ta gjejmė nė skajet e rrugėve dhe ta marrim e ta fusim nė gjep apo ta bėjmė pronė tonėn brenda nate sikurse ėshtė e mundur me pasurinė, menēuria do punė pėr tė ardhur,  do pėrpjekje dhe mbi tė gjitha, do vullnet dhe dashuri: vetėm dashuria e sinqertė pėr menēurinė mund ta josh dhe ta sjell atė.

            "Ishte SOKRAI (si njeri i thjesht dhe modest por me menēuri tė lartė nė njė prej ditėve tė arta tė tij), duke ecur bregut tė detit dhe duke menduar. Aty pari qėllon njė djalosh adoleshent i cili ishte mjaft i zellshėm, por jo edhe i kėnaqur me njohurit e tij. Sapo e pa djaloshi Sokratin shkoi, iu afrua, dhe pasi e pėrshėndeti dhe e nderoi i kėrkoi leje pėr ta pyetur pėr njė gjė e cila e brengoste. Dėshira e tij ishte qe tė bėhet i ditur - mė i dituri nė botė. Pasi qė e dėgjoi Sokrati dėshirėn e djalit, - mirė tha, tė tregoi si tė bėhesh i menēur. Por djaloshi i tha qė dua te mė tregosh tani.  -Mirė, tha Sokrati, por tė futemi njėherė nė ujė dhe pastaj tė tregoi. Dhe u futen bashkė me djalin thellė nė det... atje e kapi kokėn e djalit dhe e futi nėn ujė. E mbajti deri sa mendoi se ishte nė gjendje tė vėshtir dhe pastaj ia nxori kokėn sėrish mbi ujė. Atėherė djaloshi pasi u mbush frymė mirė dhe u qetėsua pak e shikoi me vrull Sokratin dhe filloi ta akuzoj: -Ti nuk qenke filozof, nuk qenke njeri i menēur, ti qenke vrasės... dhe nė ato momente Sokrati qeshi e po i thotė djalit: -Mė trego se ēfarė dėshiroje mė sė shumti nė jetė atėherė kur gjendeshe nėn ujė? Djaloshi mbeti duke e shikuar pa fjalė. Sokrati i tha: -Kur ta duash diturin aq sa e deshe frymėn kur gjendeshe nėn ujė do tė bėhesh i ditur".

            Ky tregim i mėsipėrm na tregon se dashuria e sjell tė bukurėn dhe menēurin, dhe menēuria mund t'i sjell tė gjitha! Kur them tė gjitha, e kam fjalėn: mund t'i sjell tė gjitha ato tė cilat i njeh. Dėshiron pasuri, duhet tė dish ta krijosh dhe do ta kesh... po ashtu, edhe dashurin, respektin, famėn, tė gjitha.

            Do tė thotė se menēuria e sjell kėnaqėsinė. Kjo ėshtė kėshtu, pa fije dyshimi, por jo edhe ēdo kėnaqėsi ėshtė menēuri. Kemi shumė gjėra dhe veprime tė cilat e bėjnė njeriun tė lumtur, por nė fakt i shkaktojnė shumė dėme nė shėndet, qoftė nė atė fizik, shpirtėror apo mendor. Ta marrim shembull droga tė ndryshme. Ato janė lloje helmesh tė cilat nuk e dėmtojnė njeriun nė moment, por pėrkundrazi i dhurojnė shumė kėnaqėsi dhe eksitim, e qė nė fakt, shkatėrron plotėsisht jetėn e njeriut. Madje, kėtu mund tė pėrfshihet edhe duhani si njė lloj helmi apo droge mė e but, por plotėsisht me tė njėjtin funksion. Edhe kjo ėshtė kėnaqėsi, nėse mund ta quajmė kėshtu, por ama me pasoja negative pėr ne. Kėnaqėsi e vėrtet e cila zgjat tėrė jetėn dhe zgjon ndjenjat mė tė bukura dhe mė tė sinqerta te njeriu ėshtė ajo kėnaqėsi qė rrjedh nga menēuria. Ēfarė dua tė them me kėtė: Kėnaqėsia tė cilėn e pėrjeton njeriu i menēur, nuk ėshtė kėnaqėsi e cila e dėmton atė apo rrethin, pėrkundrazi, ajo kėnaqėsi ėshtė e arsyeshme dhe i zgjon tek njeriu disa ndjenja qė nuk arrin t'i provokoj asnjė substancė ekzistuese nė botė.

 

 

            Shumė njerėz thonė se kur pinė duhan qetėsohen dhe relaksohen dhe se, pa tė, nuk do mund tė jetonin etj. Por njeriu qė e do menēurin nuk e aplikon kėtė, sepse nuk ka substancė nė botė e cila e kėnaq njeriun (materien e veēantė qė e pėrbėn atė) se sa njohja dhe aplikimi i proceseve tė menēura tė cilat ia ka dhuruar natyra njeriut, qė ai tė bėhet njėmend i kėnaqur. Helmet e ndryshme qe njeriu i merr nga jashtė, qoftė me pije tė ndryshme apo ushqime, janė thjesht kėnaqėsi tė cilat kėnaqin tė dukshmen tek ne, e cila ėshtė vetėm 33%. Por cila ėshtė e padukshmja e cila na mbet anash? - ėshtė shpirti dhe mendja,  dhe  kėto tė dyja maltretohen dhe shkatėrrohen. Njeri i kėnaqur njėmend ėshtė vetėm ai i cili ėshtė i shėndosh nė mendje, shpirt, dhe trup. Ēdokush mund ta mbaj trupin e bukur me stėrvitje, me ushtrime etj. Ka tė atillė qė i pėrkushtohen vetėm shpirtėrores dhe i lėnė anash gjithēka tjetėr, por njeri i menēur ėshtė vetėm ai i cili di t'i kontrolloj dhe balancoj te dyja: di tė mbajė trupin e vet nė formė tė mirė, me dukje tė bukur. Di ta shfrytėzoj mirė atė, atėherė kurė dhe duhet dhe, ēdo herė e mė shumė e lartėson shpirtėroren e tij dhe atėherė arrin faza mė e lart nė tė cilėn mund tė lartėsohet njeriu – MENQURIA.

            Atėherė tė analizojmė tani se a ia vlen qė tė mbėshtetemi ēdo herė nė materie tė jashtme (duhan, alkool, etj.) kur natyra na ka dhėnė potencial tė madh dhe tė ēmueshėm. A ėshtė etike qė ne tė nėnēmojmė kėtė dhe tė themi: s'mundem pa alkool, pa duhan apo tjera? Padyshim, gjendjen do ta bėjmė veē me tė rėndė. Ne, njerėzit, jemi tė privilegjuar nga natyra me thesar tė pafund nė ne! Vetėm ta mendojmė se e tėrė kjo qė dimė ne sot nė shekullin njėzetenjė nuk ėshtė mė shumė sesa 5% e potencialit tonė tė pėrgjithshėm. Pra, ka aq shumė punė pėr t'u bėrė, pėr t'u zhvilluar, sa nuk na mbetet kohė qe tė merremi me gjėra tė pavlera dhe helme tė ndryshme. Truri ynė prodhon energji dhe ka frekuencė. Sipas studimeve mendohet qė njė person ka aq potencial energjie brenda sa tė furnizoj njė qytet, pėrgjatė njė jave, me energji! Dhe sikur kėtė energji ta shpenzonim nė gjėra me vlerė dhe jo nė gjėra tė kota, atėherė pėr njė kohė jo shumė tė gjatė do mund ta zhvillonim mjaft veten, dhe pėr kėtė pasardhėsit tonė do tė na ishin mirėnjohės.

            Qė nga koha prej kur njeriu u krijua e deri mė tani ėshtė bėrė evoluim mjaft i madh i mendjes sė njeriut, ēka edhe ėshtė e dukshme, dhe e gjithė kjo ėshtė arritur falė dijes dhe punės sė paraardhėsve tanė. Por tė kthehemi tek ne, se ēfarė po bėjmė ne pėr pasardhėsit tanė?  Ēfarė diturie po u lėmė atyre, pėrderisa ne merremi me gjėra tė kota me substanca tė ndryshme me veprime, punė sjellje tė ēoroditura?  Athua a do tė jenė krenar pasardhėsit tanė pėr ne?  Nuk e besoj! Tani ėshtė koha e fundit pėr t'u bėrė kthesa, qė nga sot, nga ky moment, nga ky sekondė... t'i largojmė dhe t'i harrojmė pėrfundimisht shprehitė dhe kėnaqėsitė tė cilat bazohen nė gjėra jo tė menēura dhe tė dėmshme; t'ia dėshmojmė natyrės se ne i jemi mirėnjohės dhe falėnderues pėr dhuratėn qė na e ka dhėnė. Se ne jemi edhe me tė fuqishėm, dhe me tė dijshėm, se ēdo materie ne kėtė botė, sepse ne kemi makinėn mė tė pėrsosur nė botė, mendjen tonė, kompjuterin mė tė avancuar tė kohės, shpirtin tonė, potencialin energjik me tė lart ekzistues. Nuk i kemi gjetur rastėsisht tė gjitha kėto! As qė i ka ndėrtuar ndonjė gdhendės skajit tė rrugės, por na ka ndėrtuar i gjithėdijshmi, i gjithėfuqishmi, i madhi ZOT, dhe ne ia dėshmojmė krijuesit tonė se ne jemi tė fuqishėm dhe tė menēur.

 

            Tė bėhemi tė menēur dhe tė fortė dhe tė kėnaqemi me gjėra tė menēura ashtu siē jemi krijuar.