.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Misticizmi ėshtė njė preokupim me hyjnoren brenda vetes sonė

Shkruan: Hydajet BYTYQI

      

MISTICIZMI ĖSHTĖ NJĖ PREOKUPIM ME HYJNOREN BRENDA VETES SONĖ

 

 

            Mistika gjithsesi ka tė bėjė me hyjnoren dhe ėshtė gjithnjė diēka mė shumė sesa mund tė thuhet pėr tė. Thjesht, misticizmi ėshtė njė preokupim me Zotin ose me hyjnoren brenda vetes tonė. Misticizėm ka tė bėjė gjithmonė dhe pa pėrjashtim me diēka qė vjen nga brenda, drejtimin e lėvizjes ėshtė kėshtu nga jashtė-brenda.

         

 

 

 

Ne kemi ardhur nga e gjitha – njė dhe do tė kthehemi njė – nė tė gjithėn, nė mes nuk ka jetė.

           

            Jeta me tė gjitha uljet dhe ngritjet, me gėzime e trishtime, ėshtė e pranuar nga ana jonė dhe nuk mund tė hidhet poshtė. Kuptimin e jetės sonė duhet hulumtuar, zbuluar, sidomos nėse pikėllimin e korrim nė jetė mė shumė sesa gėzimin dhe gjatė jetės po qe se kemi gjetur mė shumė dhimbje sesa lumturi. Si mund tė arrijmė tė lėvizim nga botė e mendimeve negative nė tė menduarit pozitiv? Si mund ta bėjmė jetėn tonė tė kėndshme ashtu qė tė mund ta pranojmė atė ashtu siē ėshtė, dhe tė kėnaqemi me tė? Pse ajo gjė e pakėndshme ndodh vetėm me ne? Nėse ne e kuptojmė kėtė, atėherė mund tė ndryshojmė ēdo gjė.

           

            Ēdo gjė ėshtė ashtu siē ėshtė, sepse ne ashtu kemi dėshiruar. Botėn tonė e ndėrtojmė ne vetė, nė radhė tė parė me mendimet tona. Dhe kjo vlen pėr tė gjithė ne, pa pėrjashtim. Ne mund tė na shėrojė e vėrteta, nėse ne atė e shohim. Por, ne duhet ta gjejmė "tė vėrtetėn" tonė. E gjetjen e sė vėrtetės ne mund ta bėjmė vetėm nė veten tonė, nėse ne shohim nė vete dy botė: Hijen tonė dhe Dritėn tonė! Apo, kur tė kuptojmė se vetja jonė ėshtė Dritė dhe Dashuri, shėrimi bėhet.

 

            Ēfarė ėshtė misticizmi? Pėrgjigjja nė kėtė pyetje nuk ėshtė gjithaq e lehtė. Misticizmi duket mė shumė njė botė, ku pėrvojat duhet tė jenė tė qarta. Dy termat shfaqen nė misticizėm pėrsėri dhe pėrsėri: Dashuri dhe Njohje. Dashuria e Perėndisė ėshtė forcė e vėrtetė shtytėse kah mistika. Njohja qė pėrcjell aktin mistik mund tė merret si njė efekt shpirtėror madhor.


            Nė kėtė kohė, si nė tė gjitha kohėt, pėrsėri dhe pėrsėri, njerėzit kanė raportuar nga tė gjitha kulturat mbi pėrvojat e tyre fetare. Kėto janė gjetje pėrgjithėsisht nė ekstazė. Kėto gjetje nė ekstazė janė krejtėsisht tė mundshme dhe tė suksesshme pa pėrdorim droge; ekspozimi ndaj ndikimit tė drogave ka vetėm efekte anėsore tė kėndshme. Pėr fat tė keq, njerėzit janė pėrpjekur, dhe pėrpiqen pothuajse akoma nė mėnyrė tė pėrsėritur, qė nga drogat tė arrijnė pėrvojat e tilla.

 


            Mistikėt thotė se, pėr tė folur lidhur me misterin dhe pėr tė kuptuar se ēfarė ėshtė menduar, duhet sė pari tė kemi pėrjetuar vetė atė pėrvojė. Pra, misteri nė vetvete mund tė kuptohet vetėm nga pėrvoja e vet. Nėse jemi dikush qė kurrė nuk kemi rėnė nė dashuri, kurrė nuk mund ta kuptojnė fenomenin e rėnies nė dashuri; nuk mundemi derisa atė tė mos e kemi pėrjetuar vetė. Misticizmit mund tė kuptohet lehtė si njė rėnie nė dashuri me Perėndinė. Nė poezinė mistike dhe letėrsinė, veēanėrisht tė Lindjes, tė dashuruarit gjithashtu pėrdoret nė mėnyrė tė pėrsėritur si njė simbol i dashurisė ndaj Perėndisė. Tė famshme nė Lindje janė – mbi tė gjitha – historitė e dashurisė mes Maxhunit dhe Lejlasė, por ato ishin shpesh profane dhe jo domosdoshmėrisht duhet tė kenė qasje me misticizmin.


            Lulėzimi i misticizmit, si nė Lindje, ashtu dhe nė Evropė, ndodhi nė Mesjetė. Nė Evropė ishte i njohur kryesisht misticizmi i mistikėve si Meister Eckhart dhe Hildegard e Bingen, tė cilėt qenė bėrė tė njohur pėr doktrinat e tyre mbi misticizmin qė dominoi nė atė kohė nė Evropė. Nė Lindje, ose nė botėn islame, ai ishte veēanėrisht i manifestuar tek sufizmi, i cili u lulėzua sidomos me figura tė tilla, si Rumi, Attar e tė tjerė.

 

            Mistika ėshtė kryesisht njė gjendje psikologjike, nė tė cilėn njerėzit tėrhiqen nga bota e jashtme dhe i dorėzohen njė regjimi qė i kthen nga brenda, ku sytė janė si tė mbyllur, veshėt si tė shurdhėr dhe goja si memece.


            Mistika gjithsesi ka tė bėjė me hyjnoren dhe ėshtė gjithnjė diēka mė shumė sesa mund tė thuhet pėr tė. Thjesht, misticizmi ėshtė njė preokupim me Zotin ose me hyjnoren brenda vetes tonė. Misticizėm ka tė bėjė gjithmonė dhe pa pėrjashtim me diēka qė vjen nga brenda, drejtimin e lėvizjes ėshtė kėshtu nga jashtė-brenda.