Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Shkencė 2 - MJEKĖSIA BIMORE

www.imtap.org.al

MJEKĖSIA BIMORE

 

            Nė mjekėsinė moderne/shkencore, nė tė cilėn kėrkohet argumentimi shkencor i veprimit terapeutik tė substancave pėrbėrėse tė produkteve mjekėsore (bimė, kafshė, lėndė natyrore), nga qindra lloje bimėsh qė shquheshin pėr vlerat e tyre mjekuese, shumė pak substanca janė vlerėsuar si lėndė tė efektshme, me tė cilat janė pėrgatitur forma farmaceutike (barna).

 

 

            Disa tė dhėna pėr bimėsinė nė tokė.

            Deri mė sot numėrohen rreth 300.000 lloje bimėsh dhe pemėsh anė e mbanė tokės.          Nga kėto 3100 lloje janė tė Familjes Trėndafilore (Rosaceae), 3000 tė familjes Buzore (Labiatae), 450 lloje tė familjes Mersinore (Myrtaceae) etj. Nė Europė janė emėrtuar rreth 2500 lloje, pra vetėm 1% e numrit tė pėrgjithshėm tė emėrtuara deri mė sot nė botė.

            Bota bimore e Gadishullit Ballkanik ėshtė e shumėllojshme. Nė Gadishullin Ballkanik gjendet afėro 70 % e tė gjitha llojeve tė bimėsisė sė kontinentit tonė qė numėrohen pėrafėrsisht 7.000 lloje. Flora e Ballkanit paraqet njė pėrzierje nė mes tė asaj Evropiane dhe Aziatike. Bimėsia e Gadishullit Ballkanik ndahet nė dy formacione: atė mesdhetare dhe tė Evropės Qendrore.

 

            Bimėt dhe vlerat e tyre mjekuese

            Tek bimėt ne gjejmė kėnaqėsinė (bukuria dhe aroma), ushqimin, shėndetin si edhe kthimin e shėndetit. Numri i bimėve mjekėsore, tė njohura pėr vlerat e tyre terapeutike, ėshtė shumė i kufizuar, nė krahasim me numrin e pėrgjithshėm tė bimėsisė qė rritet nė tokė. Kjo ka tė bėjė me faktin, se mjekėsia tradicionale, ėshtė pėrqendruar nė njė numėr tė kufizuar speciesh dhe bimėsh pasi ende shumė bimė nuk paraqesin ndonjė interes mjekėsor, ndėrsa disa tė tjera shfaqin efekte tė padėshiruara apo toksike, gjatė pėrdorimit tė tyre.

            Edhe nė ditėt e sotme, kur teknologjia/pajisjet dhe metodologjia e studimit tė bimėve dhe barnave tradicionale, ėshtė shumė e avancuar, studimi i vlerave terapeutike tė bimėve ėshtė shumė i vėshtirė, pėr arsye tė numrit shumė tė madh tė pėrbėrėsve kimike qė ndodhen nė organet bimore.

            Tashmė, dihet se njė bimė pėrmban mė tepėr se 50 pėrbėrės, madje me analizimin e tė gjitha pjesėve tė bimės, ky numėr mund tė kalojė edhe deri nė 100 pėrbėrės. Por fatmirėsisht nė dekadėn (dhjetėvjeēarin) qė jemi ndėrgjegja njerėzore ėshtė zgjuar dhe po bėhet njė punė e madhe nga tė gjitha fushat pėr pėrcaktimin dhe izolimin e pėrbėrėsve aktivė qė ndodhen tek bimėt mjekėsore me tė cilat po pėrgatiten njė mori fomash farmaceutike qė po suportojnė me sukses tregun farmaceutik. Le tė pėrmėndim preparatet qė pėrdoren pėr adenomėn e prostatės, mbrojtjen dhe rigjenerimin e mėlēisė, pėr kurimin e sėmundjeve tė veshkave dhe mushkėrive etj.

 

 

      

            Mjekėsia bimore sot

 

  • 750 mijė bimė qė janė nė tokė vetė pak prej tyre janė studiuar shkencėrisht

  • 80% e popullsisė sė botės kanė pėrdorur tė paktėn njėherė nė jetėn e tyre mjekėsi bimore.

  • Nga 119 bimė qė rrjedhin barnat tradicionale vetėm 74% e tyre (afro 88) bimė janė pėrdorur nė mjekėsinė moderne. Pėr kėtė arsye mjekėsia tradicionale shihet sot si burim i barnave tė reja.

 

            Barnat bimore janė njė pėrbėrės i rėndėsishėm nė mjekėsinė tradicionale orientale dhe njė element i pėrbashkėt nė mjekėsinė tradicionale Ayurvedike, homeopatike, naturopatike. Organizata Botėrore e Shėndetėsisė ( OBSH), vlerėson se rreth 4 miliardė banorė, apo rreth 80 % e popullsisė sė botės, kanė pėrdorur tė paktėn njėherė nė jetėn e tyre, mjekėsinė bimore. Nga kėto 750 mijė bimė qė janė nė tokė, vetėm pak prej tyre janė studiuar shkencėrisht. Por OBSH, thekson gjithashtu, se nga 119 bimė, qė rrjedhin barnat tradiconale, rreth 74% prej tyre janė pėrdorur nė mjekėsinė moderne, nė mėnyra qė lidhen drejtpėrdrejt me pėrdorimin e tyre nė mėnyrė tradicionale, si barna bimore nga kultura tė popujve tė ndryshėm tė botės.

            Kompani tė mėdha farmaceutike, janė duke kryer kėrkime tė gjera nė materialet bimore, pėr vlerėn e tyre tė mundshme mjekėsore. Meqenėse farmakologjia moderne, mė shumė pėrqendrohet pėr tė kėrkuar principin kryesor aktiv tė bimės, shumė nga kėrkimet qė bėhen te bimėt drejtohen nė identifikimin dhe izolimin e vetėm kėtyre pėrbėrėsve, sesa nė studimin e vetive mjekėsore tė tė gjithė pėrbėrėsve tė bimės. Ndonėse herbalistėt janė tė mendimit, qė fuqia terapeutike e njė bime mjekėsore, qėndron nė aftėsinė e ndėrveprimit tė tė gjithė pėrbėrėsve tė saj.

            Bimėt qė pėrdoren si barna, ofrojnė ndėrveprime sinergjike mes pėrbėrėsve tė tyre tė njohur dhe tė panjohur, mirėpo ende kjo nuk ėshtė objekt i studimit tė mirėfilltė tė shkencave farmaceutike. Falė teknologjisė moderne, shkenca tani mund tė identifikojė disa nga vetitė specifike dhe ndėrveprimet e pėrbėrėsve bimorė me njėri- tjetrin. Me kėtė informacion tė detajuar shkencor, tani ne dimė pse disa bimė janė tė efektshme, kundėr disa sėmundjeve tė caktuara.

 

            Pėrdorimi i bimėve mjekėsore nė sistemin e kujdesit shėndetėsor

            Nė mjekėsinė moderne/shkencore, nė tė cilėn kėrkohet argumentimi shkencor i veprimit terapeutik tė substancave pėrbėrėse tė produkteve mjekėsore (bimė, kafshė, lėndė natyrore), nga qindra lloje bimėsh qė shquheshin pėr vlerat e tyre mjekuese, shumė pak substanca janė vlerėsuar si lėndė tė efektshme, me tė cilat janė pėrgatitur forma farmaceutike (barna). Njė pjesė e mirė e tyre, prej njė kohe shumė tė gjatė, kanė shėrbyer si medikamente bazė qoftė tė urgjencės ose tė mjekimeve mbajtėse.

            Rritja dhe modernizimi i industrisė farmaceutike, si dhe zhvillimi i vazhdueshėm i produkteve tė reja sintetike mė efektive, nė disa vende, siē e theksuam edhe mė lart, nuk e ka zvogėluar rėndėsinė e bimėve mjekėsore nė shėrbimin shėndetėsor. Pėrveē kėsaj, rritja e popullsisė nė vendet nė zhvillim dhe interesi nė rritje pėr barna nė vendet e industrializuara, ka ndikuar ndjeshėm, nė rritjen e kėrkesės pėr pėrdorimin e produkteve, qė rrjedhin prej bimėve medicinale. 

            Rregulloret, qė kanė tė bėjnė me vlerėsimin e cilėsisė, sigurisė dhe efikasitetit tė bimėve mjekėsore dhe aktivitetet e OBSH, pėr tė mbėshtetur pėrgatitjen e udhėzimeve tė nevojshme, kanė ndihmuar pėr tė forcuar njohjen e rolit qė duhet tė luajnė bimėt medicinale nė kujdesin shėndetėsor. Puna jonė duhet tė pėrqendrohet, nė pėrshtatjen e orientimeve tė OBSH-sė pėr mjekėsinė tradicionale dhe bimore, nė kushtet e vendit tonė.

            Shpresohet se vlerėsimi i njohurive tradicionale, do tė bėhet bazė pėr klasifikimin e ardhshėm tė barnave bimore pėr tė cilat do tė kryen studime pėr tė pėrcaktuar efikasitetin dhe sigurinė e tyre, si dhe pėrdorimi i tyre potencial, nė sistemet e kujdesit tonė shėndetėsor kombėtar.