.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Modifikimi i sjelljeve

Shkruan: Sabir KRASNIQI

          

          MODIFIKIMI I SJELLJEVE

 

      Pasuesit e Pavlovit konstatuan se sjelljet mund tė „kushtėzohen“ te tė gjitha qeniet e gjalla, duke filluar nga ameba deri te njeriu, dhe erdhėn nė pėrfundim se pėrdorimi i kėtij „kushtėzimi“ ėshtė i pakufishėm.  Qėllimi kryesor i kėtij „refleksi“ ishte „modifikimi i sjelljeve“ nė pėrshtatshmėri me situatėn.

 

 

 

Pavlovi  me bashkėpunėtorėt

            Pasi qė tė gjitha format e jetės u janė nėnshtruar ligjeve tė evolucionit dhe gjithēka  lėviz drejt  formės mė tė lartė dhe mė tė  pėrsosur tė ekzistencės, edhe njeriu si pjesė pėrbėrėse e kėtij sistemi, anon drejt formave mė tė larta e mė tė pėrsosura tė dijes.

            Apetitet e tij drejt zbulimeve tė reja nuk u shuan kurrė. Zbulimet e shumta shkencore sollėn vėshtrim krejtėsisht tė ri, si pėr vetė njeriun ashtu edhe pėr natyrėn, botėn e kozmosin nė pėrgjithėsi... Megjithatė, edhe pėrkundėr gjithė kėtyre shpikjeve, gjithė kėtij pėrparimi, nė qendėr tė vėmendjes  mbeti truri me tė gjitha  misteret e tij. Synim i kahmotshėm i njeriut ka qenė, e ėshtė edhe sot: sundimi i trurit, e njėkohėsisht edhe sundimi i njeriut.

            Eksperimentet nė kėtė drejtim datojnė qė nga kohėt mė tė hershme, por kėrkimet e mirėfillta shkencore fillojnė me shkencėtarin rus I. P. Pavlovin, respektivisht me eksperimentin e tij tė quajtur „refleksi i kushtėzuar“.  Nė vitin 1903, ky fiziolog rus shpalli zbulimin e tij epokal, pėr tė cilin edhe u  laurua me Ēmimin Nobėl pėr mjekėsi. Pavlovi duke punuar me  qentė, vėrejti se ata fillonin tė sekretonin pėshtymė para se t’i ushqente. Kjo tėrhoqi vėmendjen e tij dhe ai vendosi  ta studiojė kėtė reagim tė qenėve me tė cilin edhe u bė shumė i famshėm. Pak ēaste para se t’ia jepte qenit ushqimin, ai i binte njė zileje. Nė fillim qeni nuk shfaqi ndonjė  reagim tė veēantė ndaj ziles. Por, pas disa provash,  qeni filloi tė sekretonte, sapo dėgjonte tingullin e ziles. Qeni kėtė e kishte kuptuar si njė sinjal se sė shpejti do tė ushqehet.

           

Eksperimenti i famshėm i Pavlovit qė e nderoi me Ēmimin Nobėl pėr mjekėsi

            Pavlovi kreu edhe njė numėr tė madh eksperimentesh pėr tė zbuluar lidhjet ngacmim-reagim. Si ngacmues neutral ai paraqiste dritat, tingujt e zileve, kėmborat etj. Zakonisht, njėrin nga kėta ngacmues ai e shoqėronte me ushqim dhe me njė solucion acidi tė holluar ose me shok tė dobėt elektrik. Kėto reagime, Pavlovi i quajti „reflekse“ dhe filloi tė interesohej edhe mė shumė pėr mekanizmat fiziologjikė tė kėtyre reflekseve nervore dhe reagimet e tyre.

            Mė vonė, pasuesit e tij konstatuan se sjelljet mund tė „kushtėzohen“ te tė gjitha qeniet e gjalla, duke filluar nga ameba deri te njeriu, dhe erdhėn nė pėrfundim se pėrdorimi i kėtij „kushtėzimi“ ėshtė i pakufishėm. Ky zbulim bėri bujė nė gjithė botėn dhe pėr tė u interesuan shumė psikologė tė famshėm, si: Tolmani, Wotsoni, Skinneri etj., tė cilėt edhe filluan ta aplikojnė, sė pari nėpėr shkolla e pastaj edhe nė shoqėri tė gjėrė. Qėllimi kryesor i kėtij „refleksi“ ishte „modifikimi i sjelljeve“ nė pėrshtatshmėri me situatėn.

B. F. Skinner

            Posaēėrisht nė kėtė drejtim u angazhua psikologun amerikan Burrus F. Skinner, i cili njėherit dha edhe kontribut tė madh pėr shkencėn e sjelljes. Ai bėnte parashikimin dhe kontrollin  e sjelljeve nėpėrmjet informacioneve tė marra nga analizat e sjelljeve, dhe, me kėtė, bėri ndryshime kolosale nė  sjelljet e shoqėrisė amerikane, qė i sollėn atij edhe autoritet shumė tė madh. Ai kėtė metodė e futi nė pėrdorim qė nga ēerdhet e fėmijėve, shkollat, uzinat e deri te shtėpitė e pleqve. Mirėpo, rezultatet e kėrkimeve tė Skinnerit, pėrveē rėndėsisė sė madhe qė kanė pėr psikologjinė moderne, pėr modifikimin e sjelljeve, pėr tė mėsuarit e programuar etj., tė aplikuar nė tė gjitha shtresat e shoqėrisė, njėkohėsisht paraqesin edhe frikė, sepse ofrojnė mundėsi tė pakufishme edhe pėr keqpėrdorim, pėrkatėsisht manipulim me njerėzit, nėpėrmjet „refleksit tė kushtėzuar“, pastaj  „veprimit tė kushtėzuar“ etj., me plane tė programuara qysh pėrpara. Pėr kėtė Skinneri shkruan edhe nė librat e tij „Pėrtej lirisė dhe dinjitetit“ qė e botoi nė vitin 1971, dhe „Mbi reflektimet e mėtejshme“ tė botuar me 1987.

            Studime tė mėtejme nė kėtė drejtim bėri edhe psikologu i njohur amerikan  M. Seligman, tė cilat i pėrshkruan nė librin e tij „Paaftėsia pėr ta ndihmuar vetėn“, tė cilin e botoi me 1975.  Ai kėtė paaftėsi e studioi nėpėrmjet  kushtėzimit klasik tė qenve.  Nė njė eksperiment, eksperimentuesit stėrviten nėpėrmjet njė tingull qė shoqėrohej me njė shok elektrik, katėr qenė. Eksperimentuesit prodhonin njė tingull, i cili pas 10 sekondash pėrcillej me njė shok  elektrik. Qentė nė fillim klithnin dhe  vraponin pėrreth pėr tė gjetur ndonjė strehim, por pas shumė shokeve elektrike, kur e panė se kjo ishte e pashmangshme, u shtrinė pėrtokė dhe filluan ta vuajnė shokun elektrik.  Nė provat e mėtejshme, qentė as qė u pėrpoqėn t’i shmangen  sulmit; ata u dorėzuan plotėsisht. Pra, ata u bėnė tė paaftė pėr ta ndihmuar veten.

            Seligmani, thotė se kjo paaftėsi edhe te njerėzit fitohet nė mėnyrė tė ngjashme sikur te eksperimenti i mėsipėrm, gjė qė ngjalli apetitet e shumė diktatorėve pėr tė mbisunduar mbi masėn, gjė qė nė shumė shtete edhe u zbatua nė praktikė. Pasojat e njė eksperimentimi tė tillė me qėllime tė caktuara, nėpėrmjet mjeteve qė disponojmė sot, mund t‘i paramendojė secili... Pra, pėrveē  rolit tė madh pozitiv qė pat ky zbulim i Pavlovit,  dhe qė u pėrdor me sukses nė shumė sfera tė jetės, duke i kontribuar shumė njerėzimit, nė anėn tjetėr, hapi edhe rrugėt e reja drejt njė kontrolli  masiv, tė kushtėzuar sipas nevojės, nė drejtim tė tė cilit po punohet intensivisht.