.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Meditime - Nektari i kulturės sė multiuniversit nesėr dija dhe paradigmat e reja

Shkruan: Mr. Hamdi THAQI

            NEKTARI I KULTURĖS SĖ MULTIUNIVERSIT NESĖR DIJA DHE PARADIGMAT E REJA

 

           Nė jetėn e pėrditshme tė pėrfundimeve logjike herė-herė hidhet njė informacion i ēuditshėm, tė cilin e quani parandjenjė, intuitė, por nuk jeni nė gjendje ta pėrkufizoni. Natyrisht se nuk mund ta pėrkufizoni, sepse ky lloj informacioni nuk i nėnshtrohet logjikės, intelektit. Ai ka ardhur si informacion blic nga hemisfera e djathtė e trurit. Habiteni qė keni takuar papritur njė mik, pėr tė cili  keni menduar, por se dini pse. Fjala pėr energjinė, vibracionet qė edhe ju i emitoni, po edhe i merrni.

 

 

            Prej agimit deri nė perėndim. Lindja dhe perėndimi. Tashmė ėshtė bėrė e natyrshme qė kultura botėrore tė ndahet nė kulturė lindore dhe perėndimor. Ndonėse te dy kėto kultura i kanė dhėnė dhe i kanė marrė shumėēka njėra-tjetrės, prapėseprapė tashmė janė diferencuar dukshėm, janė bėrė si tė veēanta. Nėse themi se janė tė veēanta, atėherė ēka i dallon kėto dy kultura njėra nga tjetra?

            Truri ndahet nė dy pjesė: Hemisfera e djathtė e trurit  udhėheq me ndjenjat (shpirtėrore), kurse ajo e majta ėshtė e dedikuar pėr tė folurit dhe pėr intelekt (mendor) dhe paradigma. Nė mėnyrė mė koncize mund tė thuhet se kultura lindore ėshtė shpirtėrore, kurse kultura perėndimore ėshtė mendore. Megjithėkėtė, ky dallim nuk ėshtė aq i madh sa mendojnė disa.  Ne po pėrpiqemi kėtu qė unitetin midis kulturės lindore dhe kulturės perėndimore ta paraqesim nė mėnyrė tė figurshme. Ta zėmė se m’u nė zenit tė kėtyre kulturave ėshtė kufiri midis tyre. Nė atė kufi ėshtė njė kėshtjellė madhėshtore. M’u nė midis tė kėshtjellės ėshtė njė sallon tepėr  i madh. Salloni ėshtė i ndarė nė dy pjesė tė barabarta me njė vello. Pra, dy kultura zhvillohen nė dy anėt e kėsaj velloje. Atėherė tė supozojmė dy piktorė tė ndryshėm, domethėnė njėri i pėrket kulturės lindore dhe tjetri kulturės perėndimore. Secili nga piktorėt punon pavarėsisht nga tjetri. Derisa i pari, domethėnė piktori i kulturės lindore e pastron murin qė shkėlqen si pasqyrė, piktore i kulturės perėndimore nė anėn e vet krijon njė pikturė magjepse. Ndėrkohė, ashtu papritur, u hoq velloja. Ē’ndodhi? Ndodhi diēka krejt e natyrshme: piktura magjepse e punuar nga piktori perėndimor, shihej nė murin si pasqyrė tė punuar nga piktori lindor. Pra, nė tė dy anėt dukej e njėjta pikturė, e njėjta vepėr magjepse e artit, kurse midis tyre ishte vetėm pėlhura e hollė si rrjeta e merimangės. Kjo ėshtė rrjeta e paragjykimit tonė pėr dallimin midis kėtyre dy kulturave.

           

            Gjendja e trurit

            Vetė truri punon ose mund tė punojė nė shumė frekuenca. Por pėr ne paraqesin interes dy frekuenca. Kėto janė:

            -Alfa e djathtė intuitive, lindore, shpirtėrore;

            -Beta e majtė intelekti, perėndimore, e logjikshme, mendore. Ėshtė e pėrditshme, e logjikshme, intelektuale. Ka njė frekuencė tė shkurtėr.

            Edhe hemisfera e majtė e trurit punon pothuajse nė mėnyrė tė nxituar nė krahasim me hemisferėn e djathtė. Beta ėshtė e pėrditshmja jonė: matematikė, profit, logjikė, fitim. Niveli i tė menduarit intelektual.

            Alfa e djathtė intuitive, lindore, shpirtėrore: Hemisfera e djathtė punon nė frekuencėn alfa. Prej kėsaj pjese tė trurit vijnė veprat artistike, frymėzimet, novatorizmi. Por edhe vrojtimet, vizionet e asaj qė shqisat tona trupore nuk janė tė afta t’i regjistrojnė. Frekuenca alfa hap mundėsi tė mėdha pėr tė njohur ato pjesė tė jetės qė i pėrket jashtėshqisores.

            Nė jetėn e pėrditshme tė pėrfundimeve logjike herė-herė hidhet njė informacion i ēuditshėm, tė cilin e quani parandjenjė, intuitė, por nuk jeni nė gjendje ta pėrkufizoni. Natyrisht se nuk mund ta pėrkufizoni, sepse ky lloj informacioni nuk i nėnshtrohet logjikės, intelektit. Ai ka ardhur si informacion blic nga hemisfera e djathtė e trurit. Habiteni qė keni takuar papritur njė mik, pėr tė cili  keni menduar, por se dini pse. Fjala pėr energjinė, vibracionet qė edhe ju i emitoni, po edhe i merrni.

 

 

            Secili prej nesh bartė specifikėn e vet, energjinė dhe vibracionet e veta. Sado qė i pėrkitni bashkėsisė kozmike, secili ka specifikėn e  vet, kualitetin e energjisė sė tij, varėsisht nga zhvillimi, niveli i vetėdijes. Kjo do tė thotė se nuk janė tė njėjta tė gjitha energjitė, tė gjitha aurat. Mund tė ndeshėn aura tė vogla, tė “rėnda”, por edhe aura veēanėrisht tė forta, tė pastra, tė mėdha. Janė tė larmishme edhe pėr nga ngjyrat, pėrkatėsisht energjitė dominuese. Sepse tė gjitha gjendjet tuaja - psikike e shėndetėsore marrin ngjyrė bashkė me frekuencėn. Aura nuk mund tė regjistrohet me shqisėn e tė parit. Pėr kėtė lloj tė pami nevojitet njė gjendje e lartė e sė mbivetėdijshmes.

            Bota lindore ka intelektin, pėrkatėsisht shpirtėroren. Perėndimi nuk ka nevojė tė mėsoj nga Lindja pėr gjeologjinė, botanikėn e shkencat tjera, por mund tė merr shkencėn shpirtėrore. Bota perėndimore e ka materialen, pėrkatėsisht kulturėn mendore dhe nga lindja mund tė marrė vlera tė mėdha pėr njerėzimin, si islamizmi, filozofinė e natyrės dhe fizikėn, si dhe aplikimin e tyre, e tani medicinėn etj. posaēėrisht ėshtė e rėndėsishme shtrirja e Islamizmit nė botėn perėndimore dhe roli i tij ndėrmjetėsues mes Lindjes sė Largėt dhe Perėndimit, klimės intelektuale tė Perėndimit dhe klimės shpirtėrore tė Lindjes sė Largėt. Islamizmi u shfaq si ajet nga Kur’ani ku thuhet: “Populli nė mjedis” - nė Lindje tė mesme. E po ku jemi ne? As me ata as me kėta... Populli shqiptar ėshtė njė urėkalim mes Lindjes dhe Perėndimit, as me Perėndimin as me Lindjen, veēse me vete. Me ne... me ata... cili arrin kur e shikon shkėmbin, bėn pėr t’u shkapėrderdhur  ai. Po pėrmendi shembullin: Kur doli nga Deti i Kuq hasreti Musaja nė shkretėtirėn e Tihit, tėrė populli ishte i etur dhe kėrkonte ujė. Musaja endej andej-kėndej pėr tė hulumtuar ujė. Kaloi pranė njė shkėmbi tė madh, i mėshoi me shqelm atij dhe atė ēast shpėrthyen 12 burime gurgulluese tė ujit. Nga bashkimi i ndėrsjellė i kėtyre dy  kulturave, shpirtėrore dhe mendore, formohet burimi, i cili shkon vazhdimisht duke u rritur dhe bėhet i pandashėm si trupi dhe shpirti i njeriut. Kur pėrvetėsohen kėto dy kultura, mu si gjethi i trėndafilit qė i ēan mushkėritė e diamantit, dhe arrin nė piedestalin e qytetėrimit njerėzor.

            Universi determinohet nga alternativat, qė janė imanente pėr tė: Kur’ani dhe natyra. Kultura e lindjes, qė ėshtė shpirtėrore dhe ajo e perėndimit qė ėshtė mendore, ngritja dhe rėnia. Lindja e Diellit, me tė cilin fillon dita dhe perėndimi i Tij, kur fillon errėsira. Lindja qė ėshtė njė buzėqeshje dhe vdekja njė vajtim, pozitivi deh negativi, centrifugale dhe centripetale, djathtas e majat, vera dhe dimri, dita dhe nata, bardh dhe zi, dija dhe mosdija, plusi dhe minusi, mikro dhe makro, nxehtė dhe ftohė, veprimi dhe kundėrveprimi, bukuria dhe shėmtia,  lagėshtia she thatėsia, mbarė e mbrapsht, e dobishme dhe e dėmshme, besnikėri dhe tradhti, e butė dhe e fortė, shėndeti dhe sėmundja, mungesa dhe teprica, pandjeshmėria dhe shfrenimi, koprracia dhe shkapėrderdhja, cikrrimtaria dhe zemėrgjerėsia, frika dhe guximi etj.