.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Njė realitet tjetėr

Shkruan: Avni JASHARI

www.syri3.com

       NJĖ REALITET TJETĖR

      Mund tė ketė Univers paralele tė ngjashme sikur ky i yni dhe ne mos ta dimė asnjėherė edhe pse mund tė jenė shumė afėr nesh, munde edhe tė jenė krejtėsisht tė ndryshėm madje edhe me strukturė natyrale tė ndryshme, mirėpo mund tė mos jenė tė gjithė tė banueshėm por vetėm si fraksion i ekzistencės por nėse ka njė numėr ta pa fund tė kėtyre Universeve do tė ketė edhe njė numėr me forma dhe qytetėrim banues.

 

 

            Imagjinojeni sikur mund ta gjeni njė shpjegim pėr ēfarėdo fenomeni tė Universit. Nga vendet mė tė vogla deri tek ato mė tė mėdha...?

            Kjo ėshtė ėndrra qė e kanė kultivuar shkencėtarėt mė brilant prej kohės sė Ajnshtajnit. Sot ndoshta ai shpjegim ėshtė gjetur!? Njė teori qė po thuaj na ēmend, por qe na jep njė konkluzion tė ri dhe tė shkėlqyeshėm? Universi nė tė cilin jetojmė nuk ėshtė i vetmi!?
Tėrė ajo ēfarė sot kam vendosur tė shkruaj nė kėto rreshta ėshtė e vėrtetė, ose tė paktėn ėshtė e vėrtet pėr kėtė Univers.

            Pėr mė shumė se 100 vjet shkenca ka regjistruar evnete pėr tė cilat nuk ka ditur tė jap pėrgjigjeje. Fenomene tė pa shpjegueshme lidhur me mundėsin e ekzistimit tė botėrave tė fshehura, tė pa kapura pėr sensin njerėzorė. Mistika ēdoherė ka besuar nė ekzistimin e vendeve tė kėtilla tė cilat pretendonin se ishin tė banuara nga fantazma dhe shpirtra. Kėto ambicie nuk kanė zėnė vend me tė drejt nė shkencat zyrtare. Por prej 1920 fizikanėt ishin tė shtyrė tė bėnin konton mė njė zbulim s`komod? Duke kėrkuar pozicionet e ndryshme tė grimcave atomike sikur se elektronet ata zbulojnė se ishte e pa mundur tė ndėrlidhėn. Elektronet thjesht nuk kishin njė lidhje tė vetme.

            Duke studiuar pronėsinė e atomeve ėshtė zbuluar se realiteti ėshtė shumė mė i ēuditshėm se ēfarėdo shpikje tjetėr fantastike. Grimcat kanė njė mundėsi tė jenė nė shumė vende nė tė njėjtėn kohė. I vetmi shpjegim i mundshėm i supozuar nga njė pjesė e madhe e fizikanėve ėshtė se grimcat nuk ekzistojnė vetėm nė Universin tonė? Ato janė tė pranishme edhe nė Universe tjera! Than ma drejt nė bazė tė kėsaj ekzistojnė edhe Universe tjera paralele, tė ndryshėm nga njėri tjetri. Nė praktikė mund tė ketė qenė njė Univers paralel nė tė cilin Napoloni fiton betejėn e Vaterllos!? Njė tjetėr ku Hitleri sfidon Aleancėn!? Dhe njė tjetėr akoma ku ne nuk kemi lindur kurrė! Shkurt mendohet se mund tė ketė njė Univers alternativ nga ky i yni me tė kundėrtat nga ky qė jemi, nė tė cilin mund ta gjeni Hillari Klinton Presidente tė SHBA-ve ose ku Elvis Preslli ėshtė akoma gjallė.

            E njėjta teori ishte aq inkomode saqė me dhjeta vite ishte injoruar nga shkencėtarėt. Por ideja e Universeve paralele ėshtė ditur se herėt a vonė do tė kthehej tė bėhet protagoniste, por kėsaj radhe do tė ishte e ndryshme dhe do tė shkaktonte mė shumė interes po tė thuhej se Elvis Preslli nuk ėshtė i vdekur!

            Ėshtė njė thėnie e lashtė angleze qė thotė: Ruaju nga dėshirat sepse dėshirat mund tė ju habisin. E dėshira mė e madhe e fizikanėve tė njohur ka qenė pėr njė kohė tė gjatė, ajo qė mund t'i shty ta gjejnė njė teori elegante qė do tė kishte sens nga tė gjithė ne. Ka qenė kjo ėndėrr e tyre e cila i ēoi ata drejt nė zbulimin e pa kėrkuar tė Universeve paralele, njė ėndėrr qė e ka pėrcjell gjatė gjithė punės sė tij ēdo astrofizikan. Ajnshatjni nuk ja doli ta pėrmbyll teorinė e tij nė pėrgjithėsi, por pas tij shumė fizikanė janė munduar tė kapin njė objektiv tė njėjtė mė tė, njė objektiv tė pa realizuar deri pak dekada mė parė.

            Nė vitin 1980 nisė njė revolucion i tillė autentik me atė tė Ajnshatjnit, nė tė gjitha Universitetet e botės, shkenca shtjellonte ide tė reja. Pėrfundimisht mendohej qė ēdo gjė nė Univers do ta ketė shpjegimin e vetė? Nė Britaninė e Madhe fizikanit brilant Stiven Hoking ishe mase i bindur se fizika ishte e gatshme ta lexoj trurin e Zotit, shpejt sipas tij nuk do te kishte mė problem pėr fiziken inapsolute! Por njė ide qe dukej mė revolucionare nga tė gjithat dukej se do ti konkretizoj teoritė e tė gjithave, dhe ndezi fantazinė e Burt Ovurt.

            Grimcat atomike tashmė nuk kishin sens dhe fizikanėt zbuluan se ato nuk ishin grimca por vargje! Vargje tė minimizuara tė pa para deri mė sot. Teoria u quajt: Teoria e Vargjeve. Dhe supozohet se materia e kėtyre vargjeve ėshtė njė lloj melodie! Njė muzikė e vėrtet. Mund ta imagjinojmė si njė tel tė violinės ose kitarės. Nėse e prekim nė njė kah ajo bėnė dridhje por nėse e prekim nė kahun tjetėr i njėjti tel bėnė mė shumė frekuenca dhe nota tė ndryshme. Ėshtė pothuaj se natyra ndoshta ėshtė formuar nga kėto nota tė vogla muzikore e e cila ėshtė luajtur nga kėto super vargje. Pėr ta pėrmbyll gjithė kėtė teori e cila mbeti e pa pėrfunduar nga Ajnshtajni, Teoria e Vargjeve duhej ta kalonte njė provė fondamentale, duhej ta shpjegonte njė gjė! Lindjen e Universit.

 


            Lindja e Universit BigBengu


            Shkencėtarėt e din prej kohėsh qė Universi e ka origjinėn nga ne eksplozion gjigant tė cilin e quajnė BigBeng. Duke ndarė tė kaluarėn nga e tanishmja, kozmologėt kanė udhėtuar me teori fizike mbrapa nė kohė, nga ditėt tona deri tek eksplozioni i BigBengut, me njė punė jashtėzakonisht precize.

            Nėse Universi ėshtė i gatshėm pėr njė shpjegim tė vetėm atėherė Teoria e Vargjeve dhe ajo e BigBengut duhet tė pėrshtatėn njėra me tjetrėn. Pas tė gjithave p.sh. Hėna ka tė bėjė mė lindjen e Universit dhe tjetra me materien nė brendėsin e saj. Sekonda fillimtare e BigBengut ėshtė misteri mė i madh i tėrė kozmologjisė dhe u definua mė emrin: E Veēanta. Por bash nė pikėn kur duket se shkencėtarėt do tė dorėzohen arrin njė impuls i ri pėr zbulimet e tyre tė reja duke i shtyrė nė njė zbulim tė mahnitshėm atė tė Universeve paralele.

            Normalisht jemi mėsuar ta jetojmė njė botė me 3 dimensione. Nė tė vėrtetė mund tė lėvizim nė 3 drejtime tė ndryshme; djathtas majtas, lartė poshtė, para dhe mbrapa, por fizika thotė se ka edhe dimensione tjera.! Ajnshtajni e propozon kohėn si dimensionin 4 tė tjerė fizikanė na sugjerojnė atė tė 5 hapėsirėn e pastaj edhe tė 6. Numri vazhdonte tė rritej. Tjerat dimensione do tė jenė tė shpėrndara nėpėr Univers dhe ne nuk do tė ishim nė gjendje ti vėrenim ato ku pjesa mė e madhe e tyre do tė ishin mikroskopike por qė shkencėtaret janė tė qartė nė ekzistencėn e tyre! Sipas Teorisė sė Vargjeve dimensionet e Universit tonė do tė jenė plot 11!?

            Pėrderisa Teoria e Vargjeve tubonte fakte tė shumta ishin tė paktė ata qė e merrnin seriozisht dimensionin e 11. Prof. Paul Steinhardt ishte i bindur se nė fund do tė ishte njohur vlera e dimensionit tė 11 nuk do ta dinim kur dhe si por ishte i bindur se herėt apo vonė dimensioni i 11 do tė bėhej njė element vendimtar.

            Vargjet nė miniaturė tė pa para do duhej tė ishin me materie shtyllė dhe bazė pėr tėrė materien e Universit, por tash nėse e fusim edhe dimensionin e 11 nuk janė mė tė njėjta. Tėrė kjo materie do tė ishte njė membranė me energji, nė praktik i tėrė Universi jonė ėshtė njė membranė.

            Nė tėrė botėn shkencėtarėt tashmė merreshin me dimensionin 11 dhe sa herė qė eksplorohej ajo ēdoherė e mė andej i qonte drejt Universeve tė ndryshme paralele dhe dilnin nė sipėrfaqe sikur se kėrpudhat pas shiut. Disa e kishin formėn e membranės 3 dimensionale sikurse ky i yni tjerėt ishin vetėm valė energjike kishim pėr fund edhe membranė cilindrike dhe nė forme tė unazės, ēdo njėra nga kėto membrana ishte njė Univers i mundshėm.

            Mund tė ketė Univers paralele tė ngjashme sikur ky i yni dhe ne mos ta dimė asnjėherė edhe pse mund tė jenė shumė afėr nesh, munde edhe tė jenė krejtėsisht tė ndryshėm madje edhe me strukturė natyrale tė ndryshme, mirėpo mund tė mos jenė tė gjithė tė banueshėm por vetėm si fraksion i ekzistencės por nėse ka njė numėr ta pa fund tė kėtyre Universeve do tė ketė edhe njė numėr me forma dhe qytetėrim banues.

            Kėto Universe lėvizin si valė nė dimensionin e 11 dhe si ēdo valė ato mund tė ndeshėn dhe po me kėsi lloj ndeshje ishte krijuar universi ynė dhe Teoria e BigBengut. Tashmė kozmologėt kanė njė teori komplete tė lindjes sė Universit tonė dhe vetėm tash mund tė ktheheshin nė kohė me teori me te sakta fizike dhe ta eksploronin BigBengun por jo vetėm kaq por edhe kur ajo ishte akoma vetėm njė grimcė apo varg mikroskopik. Kjo ide ėshtė kaq e re saqė veē sa ka filluar tė diskutohet, por nėse vjen koha e tė pranohet nga bota e shkencės do tė thotė se teoria e Ajnshtajnit e cila nuk u pėrfundua kurrė deri mė sot... pėrfundimisht do tė jetė e kompletuar. Ndoshta pėr shkencėn kjo do te thotė njė fitore e brishtė pėrderisa konkluzioni i saj nė njė kėrkim kaq tė gjatė mund te jetė se njė Univers kaq i vėshtir pėr ta deshifruar... Fundi i fundit nuk ėshtė asgjė speciale... ėshtė thjeshtė vetėm njė nder numrat e pafund tė membranave dhe vetėm njė prej shumė Universeve qė formojnė Multiuniversumin. Andaj nėse e shohim nė ndonjė ėndėrr vetėn tonė ulur si njė president i njė shteti apo e kundėrta si njė lypės pa asnjė qindarkė nė xhep, mos mendoni se mund tė jetė vetėm ėndėrr se ndoshta nė njėrėn prej kėtyre Universeve e kemi njė jetė te tillė...!