.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Meditime - Njeriu nė kėrkim tė sė mirės mė tė lartė -lumturisė

Shkruan: Aferdita XANI

www.syri3.com

 

            NJERIU NĖ KĖRKIM TĖ SĖ MIRĖS MĖ TĖ LARTĖ - LUMTURISĖ

 

       Ėshtė e qartė se vetėm tė mirat materiale nuk janė nė gjendje tė na bėjnė tė lumtur. Bota ėshtė plotė e pėrplot njerėz qė kanė tė gjitha tė mirat e mundshme por janė tė detyruar tė marrin qetėsues apo tė zhyten nė alkoolizėm pėr tė qetėsuar ankthet e tyre. Ndėrkaq shikon tė tjerė njerėz qė megjithėse nuk zotėrojnė asgjė,janė tė lumtur, gėzojnė shėndet tė mirė dhe jetojnė deri nė moshė tė shtyrė.

           

                                                                                                                                        

            Nga jeta praktike vėrejmė se ēdo veprimtari e njeriut mendohet se synon diēka te mirė dhe pėr ketė arsyeje e mira, me tė drejtė ėshtė shpallur si diēka qė synohet nga tė ēdo gjė. Gjithashtu ēdo veprimtari ka njė qellim dhe te gjitha qėllimet aspirojnė nė tė mirėn mė tė lartė qė ėshtė LUMTURIA.
            Madje edhe kryesit e veprave mė tė shėmtuara veprojnė nė atė mėnyrė, qė mė vetėdijen e tyre mendojnė qė do t’i sjelle lumturi veprimi i kryer.

            Kryesisht veprimtarit njerėzore tė shoqėrisė sonė mbėshteten nė tri shtylla: prona private, fitimi dhe pushteti. Pra, kjo tregon qė natyra njerėzore ėshtė e orientuar pėrherė e mė shumė nga zotėrimi.
            Pėrgjithėsisht njerėzit kėrkojnė lumturinė nė zotėrimin e gjerave materiale, madje edhe nė zotėrimin e qenieve njerėzore, shoqėria nė tė cilėn jetojmė ėshtė aq e dhėnė pas zotėrimit saqė identifikimi i njeriut bėhet mė anė tė asaj qe ai zotėron, d.m.th je ai, ēfarė ke. Krahas mirėqenies qė sjellė zotėrimi gjithashtu sjellė edhe anėn e errėt, sepse njeriu sa me shumė gjera qė zotėron aq me shumė e humb sigurinė dhe qetėsinė shpirtėrore ngase vazhdimisht e shoqėron ndjenja e frikės, e ankthit, pasiguria dhe rreziku mos po e humb atė qė ka. Dhe nėse ai ėshtė ēfarė ai zotėron dhe e humb atė qė zotėron atėherė kush mbetet ai?

            Prandaj a mund tė besohet se kėta njerėz janė tė lumtur?

            Ėshtė e qartė se vetėm tė mirat materiale nuk janė nė gjendje tė na bėjnė tė lumtur. Bota ėshtė plotė e pėrplot njerėz qė kanė tė gjitha tė mirat e mundshme por janė tė detyruar tė marrin qetėsues apo tė zhyten nė alkoolizėm pėr tė qetėsuar ankthet e tyre. Ndėrkaq shikon tė tjerė njerėz qė megjithėse nuk zotėrojnė asgjė,janė tė lumtur, gėzojnė shėndet tė mirė dhe jetojnė deri nė moshė tė shtyrė.

            Aristoteli nė veprėn e tij “Etika e Nikomahut” tė mirėn mė ė lartė e pėrkufizonte kėshtu: ”E mira kryesore duhet tė jetė pėrfundimtare, ajo duhet tė jetė pėrherė e dėshirueshme nė vetvete, asnjėherė pėr hirrė tė diēkaje tjetėr. Kjo ėshtė lumturia sepse atė e zgjedhim gjithmonė pėr hirrė tė asaj dhe asnjėherė pėr hirrė tė diēkaje tjetėr”

            Nė pėrsiatje e sipėr pėr gjetjen e qetėsisė shpirtėrore dhe lumturisė sė plotė, njeriu duhet tė zgjedh strehėn mė tė sigurt: BESIMIN DHE DASHURINĖ NDAJ FORCĖS HYJNORE.

            Nevoja fetare rrėnjoset nė kushtet themelore tė ekzistencės sė species njerėzore. Bindja fetare ėshtė njohje nga ana e njeriut e njė superfuqie mė tė madhe, tė paparė,qė kontrollon fatin e tij dhe ndaj se cilės duhet treguar bindje,respekt dhe adhurim.

 

 

            Besimi mund tė shqyrtohet si njė prej aspekteve tė strukturės sė karakterit tonė sepse ne jemi ajo se cilės i jemi besnik ndėrsa ajo se cilės i jemi besnik ėshtė ajo qė motivon sjelljen tonė.

            Besimi dhe dashuria ndaj Zotit ėshtė njė pikėnisje pėr pėrcaktimin e ēfarėdo sistemi pikėpamjesh dhe veprimtarish,tė cilit i pėrmbahen grupe njerėzish dhe qė i shėrben individit si skemė orientimi dhe objekt adhurimi.

            Pėr dallim nga Aristoteli sipas tė cilit lumturia arrihet kur njeriu plotėson funksionet e tij natyrore nėpėrmjet njė jete tė mirė-ekuilibruar, Shėn Augustini mbronte atė qė lumturoja kėrkon qė njeriu tė shkoj pėrtej natyrores,drejt mbinatyrores.

            Sipas Shėn Augusinit njeriu nė mėnyrė tė pashmangshme dashuron,njeriu mund tė dashuroj: objekte fizike, persona tė tjerė vetveten por gjithashtu dhe mbi tė gjitha Zotin.

            “Njeriu - thotė Augustini - ėshtė krijuar qė ta dojė Zotin, Zoti ėshtė i pafund. Atėherė, natyra e njeriut ėshtė krijuar nė mėnyrė tė tillė, qė vetėm Zoti pafundėsia mund t’i jap atij kėnaqėsinė apo lumturinė e skajshme”.

            Pra lumturia e njeriut qėndron brenda pėr brenda tij, nė bindjen, besimin dhe dashurinė e tij ndaj Zotit, aty ku nuk ėshtė e mundur tė privoj ndjenja e ankthit dhe e pasigurisė. Pra ne qoftė se mendojmė tė jetojmė tė lumtur ne duhet ta zotėrojmė tė mirėn tonė mė tė lartė!