Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (3)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (3)

 

Kapitulli i nėntė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

  

 

            Pyetja e tetė

 

            Ju, gjithashtu jeni edhe kundėr Nėnės Terezė nė Kalkuta, por kush do tė ishte kujdesur pėr tė varfėritė, tė sėmurėt, jetimėt dhe njerėzit zorrėtharė?

 

            Qe sa kohė Nėnė Terezė ėshtė atje? Dhe kush u kujdes pėr tė gjithė kėta njerėz pėrpara saj? Edhe sa kohė ajo do tė jetė gjallė? Kush do tė kujdeset pėr kėta njerėz pas saj? Nė vend se nė varėsi tė Nėnės Terezė, pse nuk e keni tė ndaluar krijimin e jetimėve, kėshtu qė nuk ka nevojė pėr ndonjė Nėnė Terezė?

            Ēfarė ėshtė nevoja pėr tė krijuar jetimė kur pilula ėshtė aty? Ēdokush mund tė shpėrndajė pilula njerėzve. Jetimėt mund tė parandalohen... Por Nėnės Terezė nuk do t’i pėlqente jetimėt tė parandalohen.

            Kjo ka ndodh kur njė ēift amerikan kanė shkuar nė vendin e Nėnė Terezės nė Kalkuta. Ata donin tė adoptojnė njė fėmijė. Ata nuk kishin fėmijė tė tyre. Nėpunėsi, recepcionisti iu thotė: “Ne kemi shtatėqind fėmijė. Ju mund tė zgjedhni. Ju vetėm uluni dhe plotėsojeni formularin.” Ata kishin plotėsuar  formularin. Nėpunėsi kishte shikuar formularin dhe iu kishte thėnė: “Pritni ju kėtu. Unė do tė kthehem menjėherė.”

            Ai vazhdoi brenda, ai nuk u kthye. Dikush tjetėr u kthye dhe tha: “Na falni. Tani pėr tani ne nuk kemi asnjė fėmijė.”

            Ēifti ishin nė mėdyshje. Vetėm para disa minutash kishte shtatėqind fėmijė, e tash ata nuk kanė asnjė fėmijė. Ai tha: “Ēfarė ndodhi?”

            Zyrtari i tha: “Unė nuk di asgjė. E di vetėm njė gjė, se unė jam i dėrguar t’ju tregoj se tash pėr tash s’kemi asnjė fėmijė pėr t’ju dhėnė.”

            Arsyeja ishte se nė formularin tė cilin ai posa e kishte plotėsuar ai kishte thėnė se ėshtė i krishterė protestant. Po tė kishte qenė katolik, atėherė do tė kishte pasur shtatėqind fėmijė! Ai i kishte shkruar revistės "The Times of India", dhe unė publikisht e kam kritikuar Nėnėn Terezė. Ajo ma ka shkruar njė letėr ku shpjegon arsyen e refuzimit tė atij personi. Ajo u pėrpoq tė shpjegojė se personi ėshtė refuzuar: “sepse ne i japim fėmijėt vetėm pėr ato familje ku edukimi i tyre nuk do tė krijojė asnjė konflikt.”

            Ia kam kthyer letrėn duke i thėnė: “Atėherė ata fėmijė duhet t’iu kthehen hindusėve, myslimanėve e jo tė krishterėve. Ēfarė tė drejte keni ju t’i jepni ata fėmijė katolikėve. Nė radhė tė parė ju nuk duhet t’i jepni atyre asnjė predikim katolik. Ju nuk e keni pėlqimin e tyre. Ata mund tė ju japin pėlqimin vetėm kur tė bėhen nė moshėn njėzet e njė vjeēe. Ju po bėni krim ndaj foshnjave tė vogla. Kjo ėshtė e pafalshme.”

            Ajo ishte shumė e zemėruar. Ajo mė shkroi: “Unė nuk dua ta diskutoj kėtė ēėshtje, por unė do t’i lutem Perėndisė tė ta falė.”

            Ia shkrova letrėn time tė fundit. I thash: “Kjo ėshtė letra ime e fundit, pėr t’ju informuar, e para, se nuk ka Zot – kėshtu qė ju lutem mos e humbni kohėn e juaj nė lutje. E dyta, pa kėrkuar lejen time, kush jeni ju tė luteni pėr mua? Kjo ėshtė interferencė e madhe nė shpirtėroren time. Unė do t’ju padisė nė gjyq!”

            Kėta njerėz... Tani ajo ka hapur njė shtėpi tė AIDS-it nė Nju Jork. Kėta njerėz janė pėrgjegjės pėr AIDS-in, ata e kanė krijuar atė. Ky nuk ėshtė shėrbim, ky ėshtė thjesht dėnimi. Vatikani duhet tė shndėrrohet nė njė kamp tė AIDS-it. Tė gjitha manastiret e tyre tani duhet tė jenė kampet e AIDS-it - pasi qė ata e kanė krijuar atė, dhe ata duhet ta marrin pėrgjegjėsinė pėr tė.

            Ky nuk ėshtė shėrbim i njerėzimit, kjo ėshtė thjesht pendim. Do tė jetė mirė nėse ata e bėjnė atė sa mė shpejt qė ėshtė e mundur, pėrndryshe unė do t’i them homoseksualėve, nga e gjithė bota: “Lėvizni drejt Vatikanit. Ajo ėshtė shtėpia juaj.”

 

 

            Pyetja e nėntė

 

            Ju jeni kundėr familjes, kundėr Zotit, kundėr varfėrisė. Si rrjedhojė, unė do ta argumentoj se ju jeni vetėm pėr njerėzit e pasur dhe tė pėrsosur. A ėshtė kėshtu?SHT[[RPASUR DHE T[E JU JENI quot t[

 

            Kjo ėshtė plotėsisht e saktė. Unė e dua qė kjo botė tė jenė plot me njerėz tė pasur dhe njerėzit tė pėrsosur. Unė jam kundėr sėmundjeve, unė dua qė njerėzit tė jenė tė shėndetshėm. Unė jam kundėr varfėrisė, Unė dua njerėz tė pasur. Unė jam kundėr paarsimimit paedukimit, unė dua qė njerėzit tė jenė tė arsimuar dhe tė kulturuar.

            Unė e dua qė kjo botė tė jetė multidimensionalisht e pasur kėshtu qė mund tė kėnaqemi me novelat e Dostojevskit, muzikėn e Mozartit, pikturat e Van Goghut, misticizmin e Al-Hillaj Mansoor, dialogjet e Sokratit, predikimet e Gautam Buda ... Ka aq shumė pėr t’u kėnaqur dhe pėr t’u rritur me tė, por varfėria e pengon atė - e cilat mund tė hiqet menjėherė.

            Ne kemi mjaft energji bėrthamore nė botė pėr tė shkatėrruar tėrė kėtė tokė shtatėqind herė. E gjitha kjo energji bėrthamore mund tė pėrdoret pėr kreativitet. E gjithė varfėria mund tė zhduket po si njė pikė vese nė diellin e hershėm tė mėngjesit. I tėrė gjeni ynė shkencore ėshtė i pėrfshirė nė krijimin e makinave tė luftės. I tėrė ky gjen duhet tė hiqet pėr ta bėrė jetėn e njeriut mė tė pasur, mė tė shėndetshėm.

            Kjo ėshtė njė ēėshtje e thjeshtė pėr tė marrė vendim se njerėzimit ėshtė njė, dhe se nuk ka kombe dhe nuk ka fe, dhe se ne jemi bashkė - dhe nuk ka vend pėr diskutim pėr asnjė luftė. Shtatėdhjetė e pesė pėrqind e energjisė sonė ėshtė tretur nga lufta. Pėr tre mijė vjet ne kemi qenė nė pesė mijė luftėra. Ēdokush kėrkon njė tjetėr planet duke menduar se kjo botė ėshtė krejtėsisht e ēmendur. Ne jemi vazhdimisht ose duke u pėrgatitur pėr luftė ose pėr tė luftuar. Ne bėjmė vetėm dy gjėra, ose luftė ose pėrgatitemi pėr tė luftuar. S’ka kohė pėr asgjė tjetėr: nuk ka kohė pėr dashuri, nuk ka kohė pėr tė kėnduar, nuk ka kohė pėr tė vallėzuar, nuk ka kohė tė meditoni - nuk ka kohė pėr asnjė vlerė tė lartė tė jetės.

            Pyetėsit duket se mendojnė se kjo ėshtė njė ēėshtje e madhe. Ajo ėshtė thjesht marrėzi. Unė jam kundėr Zotit, sepse unė nuk dua qė energjitė e njerėzve tė thahen pėr njė trillim. Unė jam kundėr varfėrisė, sepse unė e kam parė varfėrinė, dhe ėshtė ē’njerėzore pėr ta lejuar varfėrinė tė ekzistojnė mbi tokė.

            Por vetėm para ca ditėsh mė ėshtė raportuar qė Tregu i Pėrbashkėt Evropian i ka kaq shumė produkte tė tepėrta tė kėtij viti qė vetėm pėr t’i shkatėrruar tė tepėrtat, dyqind milion dollarė do tė jenė tė nevojshme - pėr shkatėrrim. Ajo nuk ėshtė vlera e mallrave tė tepėrta, dy qind milion dollarė ėshtė vetėm kostoja e shkatėrrimit tė tyre. Dhe ata do ta shkatėrrojė atė. Ēdo vit kjo do tė ndodhė. Kjo ka ndodhur nė Amerikė, kjo ka ndodhur nė Evropė, kjo ka ndodhur nė Rusi.

            Nė Etiopi mijėra njerėz janė duke vdekur, dhe ju jeni pėr shkatėrrimin e produkteve tuaja tė tepėrta. Dhe pėr shkatėrrimin e tyre ju jeni gati pėr t’i humbur dyqind milion dollarė. Kėto dyqind milion dollarė do tė jenė tė mjaftueshme pėr t’i dėrguar ato produkte nė Etiopi, dhe pėr tė shpėtuar tėrė Etiopinė. Por jo, kjo nuk mund tė ndodh. Kush mėrzitet se a jeton etiopi apo jo?

            Nė Rusi, para disa vitesh, ata e kishin djegur grurin nė trenat e tyre, nė vend tė qymyrit - sepse kishin grurė tė tepėrt dhe se ishte mė i lirė sesa qymyri. E njerėzit qė vdesin nė Indi, nė Bangladesh. Ata kanė nevojė pėr grurė, ata nuk mund tė hanė qymyr. Nė Bangladesh kanė qymyr.

            Nuk mund tė kemi njė mė tė voglėn kuptueshmėri - se qymyrit nga Bangladeshi mund tė vijnė nė Rusi, dhe se grurit mund tė shkojnė nė Bangladesh? Se ēfarė mund tė jep Etiopia, Etiopi jep, ajo i ka burimet e saja natyrore. Por pse ushqimi tė shkatėrrohet kaq shumė? Dhe ju e quani kėtė botė fetare? Dhe ju i quani kėta njerėz katolikė, protestantė, hindus, mysliman, tė krishterė?

            Unė nuk po shoh askund ndonjė besimtari, sepse unė nuk po shoh asnjė dhembshuri. Unė nuk shoh ndonjė dashuri.

 

 

            Pyetja e dhjetė

 

            Ju jeni pėr kontrollin total tė lindjes dhe pėr eutanazinė e lirė pėr tė gjithė qė janė mbi moshėn shtatėdhjetė e pesė vjeēe. Unė mendoj se e gjithė kjo ėshtė shumė e ngjashme me ideologjinė naziste. Ju lutem komentojeni?

 

            Unė nuk di ndonjė gjė rreth ideologjisė naziste, por nėse ėshtė e ngjashme, ajo nuk bėn dallim. Ajo qė unė jam duke thėnė ėshtė tė kuptuarit tim. Nė qoftė se kjo ėshtė e ngjashme me disa ideologji tė tjera, kjo ėshtė njė rastėsi.

            Unė dua qė njerėzimi tė jenė mė shkencore aq sa punohet nė edukim. Ne kemi krijuar shumė idiot, njerėz tė retarduar, njerėz tė gjymtė, njerėz tė verbėr, tė sėmurė. Dhe ata njerėz do tė vuajė pėr gjithė jetėn e tyre. Kjo nuk ėshtė mėshirė.

            Nuk ka nevojė, sepse ēdo herė qė njė njeri ēon dashuri me njė grua ai lėshon njė milion spermatozoid. Vetėm njė spermatozoid, njė herė nė njė kohė tė caktuar - jo pėr ēdo ditė - do tė jetė nė gjendje ta fekondoj vezėn e femrės. Mbetja tjetėr prej njė milioni do tė vdesė brenda dy orėsh. Pasi e arrin spermatozoidi vezėn, vezė mbyllet, dhe ato qė mbeten jashtė  s’kanė ēfarė tė bėjnė tjetėr pos tė vdesin. Pėr dy orė ata mund tė bėjnė pėrpjekjet e tyre, dhe brenda dy orėsh do tė ketė njė linjė prej njė milion ushtarėsh tė vdekur.

            Njeriu nuk e di, nė ata njė milion ushtarė, sa Albert Ainshtajn kanė vdekur, sa Zorba kanė vdekur, sa Sokrata kanė vdekur. Njė milionė ėshtė numėr i madh.

            Njė mashkull i vetėm, nė gjithė jetėn e vet, liron miliarda spermatozoid tė gjallė. Ai vet mund ta plotėsojė tėrė botėn me njerėz. I gjithė nderi i shkon gruas... sepse ajo mund tė prodhojė vetėm njė fėmijė nė njė vit. Por ky fėmijė ėshtė vetėm aksidentalisht. Dhe ndjenja ime ėshtė, se nė mesin e njė milion njerėzve tė cilėt janė tė nxituar drejt vezės sė femrės, ka ēdo mundėsi qė njė Muhamed Ali mund tė arrijė i pari, nė vend se njė Albert Ainshtajn!

            Por ne nuk kemi nevojė pėr Muhamed Alia. Boksi ėshtė njė punė aq e  shėmtuar sa ai duhet tė ndalohet me ligj. Universiteti i Kalifornisė vitin e kaluar ka hulumtuar: pas ēdo ndeshje tė boksit nė Kaliforni, pėr dhjetė ditė radhazi normat e krimit kanė shkuar trembėdhjetė pėr qind mė lartė - vrasjet, vetėvrasjet, dhunimet. Dhe ende vazhdon boksi.

            Aty ėshtė ēdo mundėsi qė njerėzit modest – dhe tė gjithė njerėzit e mėdhenj janė modest – do tė qėndrojnė anash dhe t’i lėnė tė tjerėt tė shkojnė tė parėt. Derisa primitivėt, tė shėmtuarit, politikanėt, nuk do tė mėrziten fare, ata do t’i shtynė tė tjerėt nga rruga dhe do tė arrijnė tė parėt tek veza. Pse kėtė t’ia lėmė rastit kur tash krejt ėshtė nė duart tona pėr tė vendosur se kush duhet tė arrijė tek veza?

            Ekziston ēdo mundėsi qė njerėzit modest – e tė gjithė njerėzit e mėdhenj janė modest – do tė qėndrojnė anash dhe do t’i lejojnė tė tjerėt tė shkojnė tė parėt. E primitivėt dhe tė shėmtuarit, politikanėt, nuk do tė mėrziten pėr tė tjerėt; ata do tė shtyhen nė rrugėn e tyre pėr tė arritur tė parėt tek veza. Pse t’ja lėmė rastėsisė kur ajo tash ėshtė nė duart tona pėr tė vendosur se kush duhet ta arrijė vezėn?

            Njeriu thjesht mund tė japė donacion tė spermės sė tij nė laborator mjekėsor. Ata mund ta gjejnė mė tė mirin nga njė milion, dhe vetėm ia injektojnė gruas. Punė aq e thjeshtė, dhe ne mund ta ngrejmė njerėzimin me tė vėrtetė nė qenie mbinjerėzore.

            Po, ėshtė diēka qė mund tė tingėllojė si ide naziste, por kjo nuk ėshtė  naziste. Ajo ėshtė aritmetikė e thjeshtė, shkencė e thjeshtė, thjesht humane. Ne mund t'i anulojmė ata njerėz qė do tė jenė tė sėmurė... i cili do tė jetė i verbėr, i cili do tė jetė i retarduar - dhe ne mund ta zgjedhin mė tė mirėn.

            Pėr mijėra vjet njeriu nuk ka evoluar. Ne nuk e dimė nėse Charles Darwin (Ēarls Darvin) kishte tė drejtė apo jo. Nė qoftė se ka tė drejtė atėherė kjo duket se miliona vjet mė parė disa majmunė tė vėrtetė morėm njė hap tė madh, u bėnė qenie njerėzore, dhe qė atėherė ne nuk kemi bėrė asgjė tė krahasueshme me atė. Ne jemi shumė prapa atyre majmunėve qė morėn njė hap tė madh dhe u bėnė qenie njerėzore. Ėshtė koha pėr tė marrė njė hap tė madh dhe me shkencė - ėshtė e vetmja mėnyrė pėr tė bėrė atė. Metodat tuaja tė vjetruara janė – karrocė qeshė metoda, ato nuk ndihmojnė.

            Kėshtu qė edhe nė qoftė se ndonjė nga idetė e mia pėrputhet me ndonjė ideologji tjetėr, kjo nuk ka rėndėsi. Ajo qė ka rėndėsi ėshtė nėse kjo ėshtė logjike, racionale, shkencore, apo jo. Vetėm nga emrat e quajtur ju nuk mund tė mė kritikoni mua. Pra mos harroni, kur ta shkruani artikullin tuaj, mos e filloni menjėherė duke thėnė se unė jam fashist ose ideolog nazist. Kjo nuk do tė jetė e drejtė pėr mua. Ēfarėdo qė unė jam duke thėnė, unė jam duke ju dhėnė argumentin tim.

            Ju mund ta argumentoni kundėr argumentit tim. Nėse ju keni diēka mė tė mirė mund ta vėni, por mos provoni qė kėto metoda qė i pėrkasin klasės sė tretė tė intelektit, t'i quani diēka naziste, dhe njerėzit tė fillojnė tė mendojnė se janė diēka tė gabuara. Ju duhet ta dėshmoni se pse unė jam gabim. Ju jeni tė lirė ta dėshmoni gabimin tim. Unė kisha dashtė ta dėgjoj argumentin se unė jam gabim, por gjithmonė kam takuar njerėz tė cilėt thjesht kanė vazhduar duke thirrur emra. Kjo nuk ėshtė inteligjente. Kjo nuk ėshtė njerėzore.

 

 

            Pyetja e njėmbėdhjetė

 

            Nėse dikush dėshiron tė bėhet sanjasin, ēfarė duhet tė bėj ai? Dhe ēka nėse pėrsėri dėshiron ta braktisė?

 

            Nuk ka kurrfarė problemi. Kur ju dashuroheni, ēfarė ju bėni? Vetėm dashuroheni, tė bėheni sanjasin – nuk ka kushte.

            Dhe kur doni tė mos dashuroni mė, nuk ka nevojė pėr kurrfarė divorci. Ju thjesht dilni jashtė, dhe ne ju themi lamtumirė. Ne e kemi kremtuar punėn sė bashku. Nuk ka pasur kushte kur keni hyrė brenda. Nuk ka kushte kur dilni jashtė.

            Liria juaj ėshtė tė jeni pjesė e lėvizjes.

            Kjo ėshtė zgjedhja juaj tė mos jeni pjesė e saj.

            Ne ju respektojmė dhe e respektojmė vendimin tuaj.

 

 

            Pyetja e dymbėdhjetė

 

            Nėse ju jeni njė qenie e zakonshme njerėzore, pse ju po e pranoni kėtė formė tė nderimit nga pasuesit tuaj?

 

            Ēfarė lloj nderim? Vetėm pėr shkak se unė jam i ulur nė njė karrige mė tė lartė se ju...? Nesėr unė mund t’iu them atyre tė gėrmojnė njė hendek ... atėherė do tė isha i adhuruar nga tė gjithė ju? A jeni ju njė idiot apo ēfarė?

 

 

            Pyetja e trembėdhjetė

 

            Tash ju jeni nė Kretė – rastėsisht apo qėllimisht? Ju me siguri e dini se ky ishull ka qenė djep i civilizimit perėndimor, dhe njerėzit e asaj kohe ishin veshur me rroba ngjyrė vjollce. Por gjithashtu, ka qenė qendėr piratėsh gjatė sundimit tė perandorisė romake. A jeni ju njė themelues i civilizimi tė ri apo pirat i vetėdijes?

 

            Unė jam askund. Unė jam vetėm njė vizitor... dhe rastėsisht, vetėm pėr shkak tė disa sanjasinėve tė mrekullueshėm siē ėshtė Amrito, i cili mė tėrhoqi kėtu dhe unė nuk mund ta refuzoja. Nė fakt, unė jam i paaftė pėr t’i thėnė dikujt jo,  kėshtu qė njerėzit mund tė mė marrin kudo qė ata duan.

            Por nuk ėshtė ēėshtje e krijimit tė qytetėrimit tė ri, sepse nuk ka pasur deri mė tash qytetėrim.

            Dhe pėrse unė do ta bėja popullin tim pirat? Unė nuk kam asnjė xhep. Unė nuk kam asnjė llogari bankare. Unė nuk posedoj asgjė nė kėtė botė.

            Unė e posedojnė vetėm dashurinė e popullit tim, tė cilėt janė nė tėrė botėn, dhe unė nuk e di pėr ndonjė tjetėr thesar mė tė ēmuar se ky.

            Jezusi ka thėnė: “Zoti ėshtė dashuri.” Unė nuk mendoj se kjo ėshtė e drejtė – por mund tė them: “Dashuria ėshtė Zot

 

 

            Fund i kapitullit tė nėntė

 

 (1)    (2)             (4)     (5)     (6)