.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Pėrdorimi i hipnozės nė mjekėsi

Shkruan: Sabir KRASNIQI

      PĖRDORIMI I HIPNOZĖS NĖ MJEKĖSI

 

      Pėrdorimi i hipnozės nė mjekėsi ėshtė shumė i madh. Ajo zėvendėson anestetikėt dhe shpejton procesin e shėrimit.  Nė stomatologji ajo ėshtė shumė e pėrhapur dhe njė numėr i madh stomatologėsh, sidomos nė Britani, Gjermani, Zvicėr etj., aplikojnė kėtė metodė me sukses shumė tė madh nė nxjerrjen e dhėmbėve pa dhembje, ndėrsa nė Itali ėshtė hapur shkolla speciale pėr  nxjerrjen e dhėmbėve me hipnozė.

 

 

 

            Pėrdorimi i gjumit hipnotik pėr shėrime tė ndryshme daton qė nga kohėt mė tė lashta dhe mė tė janė shėrbyer zakonisht klerikėt fetarė. Kėtė e ilustrojnė edhe fjalėt e Hipokratit: „Sėmundjen, nga e cila vuan trupi, shpirti e sheh shumė mirė  me sy tė mbyllur“. Por, pėrdorimi i hipnozės si mjet shėrues, masovikisht filloi tė zbatohet  nga mjeku F.A.Mesmer, nė bazė tė sė cilit edhe e gjithė kjo u quajt „mesmerizėm“. Kėtė valė tė „mesmerizmit“ nė Angli  e pėrhapi  mjeku dr. John Ellitson, kėshtu qė mė 1843 nė Londėr u themelua  spitali „mesmerik“. Pastaj vazhdoi hapjen e spitaleve edhe nė shumė qytete tė tjera si nė Dablin, Edinburg etj.

             Pėr hipnozėn si mjet shėrues u interesua edhe Freudi, i cili e pėrdori me tė madhe nė shėrimin e pacientėve tė tij, dhe atė me sukses tė madh.

             Me pėrsosjen e anestetikėve  nė vitet  e fundit tė shekullit 19, pėrdorimi i hipnozės filloi tė zbehet, por  gjatė luftė sė parė botėrore, pasiqė mjekėt nė situata tė tilla nuk kishin gjithmonė anestetikė, prapė u kėrkua riaktivizimi i saj pėr tė ndihmuar tė plagosurit e shumtė.

             Nė vitet e pasluftės, shumė mjekė filluan ta aplikojnė hipnozėn nė ordinancat private tė tyre si dhe nė shumė spitale ku punonin ata. Nė vitin 1946, kirurgu amerikan Kolman e pėrdori hipnozėn gjatė njė intervenimi kirurgjik nė lukth; pastaj, nė vitin 1953, mjeku Anglez Over Ford e aplikoi nė intervenimin kirurgjik tė Apendix-it (zorrės qorre), e kėshtu me radhė...

             Operimi i parė, i bėrė nė ndikimin e hipnozės dhe i regjistruar  nė shiritin e filimit  celuloid, u zhvilluan nė vitin 1959 nė Angli. Paciente ishte njė 25 vjeēare, mėsuese e vallėzimit. Asaj gjatė operimit iu tha  se ndodhej nė piknik, kėshtu qė fare nuk e ndjeu dhembjen.  Gjithashtu janė tė njohuar rastet e intervenimit me anė tė hipnozės gjatė  operimeve tė rėnda  dhe tė komplikuara, posaēėrisht nė rastet kur, pėr arsye shėndetėsore, nuk lejohej tė pėrdorej anestezia. Nė njė rast  pacientia e hipnotizuar, jo vetėm qė nuk pati dhembje, por as gjakderdhje nuk kishte. Gjithashtu, asaj i ėshtė sugjeruar se pas operimit, gjatė marrjes sė ushqimit, asgjė nuk do t’i pengojė, nuk do tė kollitet, nuk do tė vjellė dhe tė gjitha kėto u realizuan...

            Pas kongresit botėror pėr hipnozėn dhe sėmundjet psikosomatike (psikofiziologjike) qė u mbajt me 1965 nė Paris, ku u lexuan shumė referate qė verifikonin ndikimin pozitiv tė hipnozės nė mjekėsi, nė shumė fakultete tė mjekėsisė, hipnoza u fut si lėndė obliguese pėr mjekėt e ardhshėm.

 

Intervenim stomatologjik i zviceranes nga Baseli dr. Bea Bucher nė   pacienten e hipnotizuar

Stomatologu dr. Ivo Pfütz  nga  Braunfelsi i Gjermanisė gjatė njė intervenimi hipnotik

             

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

      Pėrdorimi i hipnozės nė mjekėsi ėshtė shumė i madh. Ajo, siē e cekėm disa herė, zėvendėson anestetikėt dhe shpejton procesin e shėrimit.  Nė stomatologji ajo ėshtė shumė e pėrhapur dhe njė numėr i madh stomatologėsh, sidomos nė Britani, Gjermani, Zvicėr etj., aplikojnė kėtė metodė me sukses shumė tė madh nė nxjerrjen e dhėmbėve pa dhembje, ndėrsa nė Itali ėshtė hapur shkolla speciale pėr  nxjerrjen e dhėmbėve me hipnozė.

            Gjithashtu, me hipnozė bėhen lindje pa dhembje. Nė Britani ėshtė shumė e popullarizuar lindja me anė tė hipnozės dhe ėshtė metodė shumė e preferuar. Ndėrsa nė Itali ėshtė e njohur klinika „Bianko“, nė Limbiat, 15 km afėr Milanos, ku bėhen lindjet pa dhembje me anė tė hipnozės, nėn pėrkujdesjėn e dr. Giampiera Mosokania.

            Duhet thėnė se hipnoza, si metodė psikoterapeutike, mund tė pėrdoret  si mjet mjaft efikas nė  parandalimin e frikės, duke u mundėsuar kėshtu miliona grave lindje pa dhembje dhe pa pasoja tjera.

               Nė ditėt tona, duke jetuar gjithnjė nėn tensione psikike, nėn trandje, shpesh tė pėrcjella me emocione tė forta, njerėzit gjithnjė e mė shumė po u nėnshtrohen sėmundjeve psikofiziologjike, qė kanė si pasojė: tė thatin tė lukth ose zorrė, astmėn,  hipertoninė (ngritjen e tensionit tė gjakut) etj. Nė tė gjitha kėto sėmundje, hipnoza mund tė ndihmojė shumė. Nė librin e tij „Hipnoza nė klinikėn e sėmundjeve tė brendshme“, studiuesi rus P.I.Bulj, shkruan se si nė Petėrsburg ka bėrė kėrkime 15 vjeēare nė shėrimin e kėtyre sėmundjeve, nė mėse 6000 pacientė. Kėshtu pėr shėrimin e tė  thatit tė lukth jep kėto rezultate: nga 92 pacientė - 30 janė shėruar plotėsisht vetėm me hipnozė; 33 janė shėruar plotėsisht me hipnozė dhe me anė tė medikamenteve; ndėrsa 29 tė tjerė kanė pasur pėrmirėsime tė dukshme (kanė pushuar dhembjet, tė vjellat etj); kėta tė fundit kanė qenė pacientė, tė cilėt nuk kanė mundur tė hipnotizohen. Autori thotė se  suksesi varet nga thellėsia e gjumit hipnotik. 

             Pėr shėrimin e astmės ėshtė pėrdorur metoda e njėjtė. Nga 200 pacientė (128 femra dhe 72 meshkuj) tė moshės 10-60 vjeēare, kanė rezultuar kėto rezultate: 84 janė shėruar plotėsisht dhe janė liruar nga spitali; 56 tė tjerė kanė pasur shėrime tė dukshme (sulmet kanė qenė tė rralla); ndėrsa te 60 pacientė tė tjerė (30%) nuk ka pasur kurrfarė efekti, sepse nuk kanė mundur t’i  nėnshtrohen lehtė gjumit tė thellė hipnotik.

              Gjithashtu, nga tensioni i lartė i gjakut, janė shėruar 160 pacientė (60 meshkuj  dhe 100 femra), tė moshės 20-60 vjeēare. Prof. Bulj thotė se nuk duhet ta konsiderojmė hipnozėn si mjet universal  pėr shėrimin e tė gjitha sėmundjeve, por shton se hipnoza nė kombinim me medikamente ose me metoda tjera terapeutike ėshtė terapi mjaft efikase pėr shėrimin e njė vargu sėmundjesh.

             Hipnoza gjithashtu mund tė shėrbejė edhe si metodė mjaft e suksesshme pėr shėrimin e shumė sėmundjeve psikike dhe neurotike, dhe atė nė mėnyra tė ndryshme. Na ėshtė e njohur psikoanaliza e Freudit, i cili pacientėt e vet i kthente nė kohėn e mėparshme (me hipnozė) dhe i kėrkonte konfliktet, situatat, tė cilat kanė mundur tė jenė faktorė e sėmundjės.

             Te sėmundjet e rėnda psikike, intervenimi me anė tė metodės hipnotike  lejohet vetėm nė disa raste tė jashtėzakonshme, pėrndryshe, nė kėso rastesh, psikologėt nuk preferojnė  tė hipnotizohet i sėmuri, sepse ėshtė konstatuar se hipnoza tek disa sėmundje provokon efekt negativ dhe thellon sėmundjėn edhe mė. Por, nė kombinim me disa medikamente,  efeki i saj ėshtė shpresėdhėnės  pėr  shėrimin e pjesėrishėm tė disa simptomeve, tė provokuara nga kėto sėmundje tė rėnda psikike.

             Edhe pėr alkoolizmin, narkomaninė si dhe pirjen e duhanit, qė janė gjithnjė nė rritje e sipėr, hipnoza mund tė pėrdoret si  mjet mjaft efikas  nė parandalimin, e  edhe nė shėrimin e kėtyre sėmundjeve tė varėsisė, por kėtu duhet vullneti dhe dėshira e pacientit pėr t’u shėruar. Gjithashtu, varet edhe shkalla e helmimit nga kėto elemente.

              Hipnoza  mund tė ndihmojė edhe nė lehtėsimin dhe zgjidhjen e problemeve seksuale. Impotenca tek meshkujt dhe frigjiditeti (ftohtėsia) te femrat, janė  probleme mjaft tė pėrhapura nė mbarė rruzullin tokėsor, diku mė shumė e diku mė pak. Hipnoza mund tė ndihmojė tė tejkalohen kėto vėshtirėsi tė cilat,  si sėmundje psikogjene, provokohen nga shumė faktorė, siē janė:  mungesa e dashurisė, edukimi dhe qėndrimi i gabuar ndaj seksit, frika nga mossuksesi, problemet apo ngarkesat familjare, turpshmėria etj. Nė  kėto raste, barėrat nuk mund tė ndihmojnė gjatė, ato janė tė efektit tė kufizuar. Edhe psikoterapia e edhe sugjestioni ndonjėherė mund tė ndihmojnė nė zgjidhjen e kėtyre problemeve, ndėrsa hipnoterapia, pavarėsisht nga tė arriturat e  reja mjekėsore, mbetet ende metoda mė efikase pėr largimin e gjykimeve tė gabuara mbi seksin dhe shėrimin e plotė tė kėsaj  sėmundjeje.

             Gjithashtu, kur jemi kėtu, nuk mund tė mos e pėrmendim edhe eksperimentin tė cilin e ka  zhvilluar dr. K. Tepperweini, i cili pėr  ta vėrtetuar ndikimin e hipnozės nė organizmin njerėzor, para ekspertėve  mjekėsorė,  demonstroi  kėtė  proces: Njė  vajze,  e cila nuk kishte gjinjė tė zhvilluar normalisht e qė dėshironte tė kishte zhvillim normal tė tyre si vajzat e tjera, si dhe  pėr t’i bindur ekspertėt pėr forcėn e madhe tė hipnozės, ia nxiti zhvillimi e te dy gjinjėt nė gjendjen e dėshiruar prej saj. Pėr ta thelluar edhe mė shumė bindjen  mbi forcėn e hipnozės, dhe pėr tė shmangur ēdo dyshim pėr  ndonjė veprim manipulues, ai sė pari i sugjeroi asaj, pra pacientės, e cila gjendej nė gjendje tė thellė hipnotike,  se njėri gji do t’i rritet nė madhėsinė e caktuar brenda njė jave. Dhe, pas njė jave, ai e arriti madhėsinė e cakuar tė njėrit gji, derisa gjiri tjetėr mbeti nė  madhėsinė e  mėparshme. Pastaj, prapė derisa pacientia gjendej nė gjendje tė thellė hipnotike, i sugjeroi se edhe gjiri tjetėr, brenda njė jave, do ta marrė madhėsinė e  gjirit tė parė. Dhe prapė, pas sugjestionit, gjiri tjetėr arriti madhėsinė e caktuar dhe atė, mė shpejt se i pari.

             Kohėt e fundit nė Amerikė janė duke u bėrė kėrkime eksperimentale  pėr mundėsinė e trajtimit me hipnozė te tė sėmurėve nga AIDS-i. Kjo posaēėrisht ka tė bėjė me tė infektuarit qė kanė rezultuar si pozitiv nė testet   HIV, dhe  tek tė cilėt ende sėmundja nuk ka kaluar nė formė aktive. Prof. Roni Berger nga Universiteti i  Nju Jorkut, i cili qė disa vite merret intensivisht me  dukuritė e hipnozės,  mendon se, sipas teorisė sė sotme mbi AIDS-in, stresi dhe frika te tė prekurit nga ky sindrom, janė faktorė kryesor tė  cilėt  pėrshpejtojnė zhvillimin e simptomeve  tė kėsaj sėmundjeje vdrekjeprurėse. Nėse intervenohet nė kohėn e duhur, duke  eliminuar sindromin e frikės dhe stresit, dhe duke e rritur vetėbesimin te pacientėt  e infektuar, do tė mund tė ngadalsojmė edhe zhvillimin e shpejtė tė simptomeve tė sėmundjės, e ndoshta, shpreson ai, edhe parandalimin e plotė tė saj. Sipas kėrkimeve mė tė reja psikoimunologjike, ėshtė vėrtetuar se psika mund tė ndryshojė sistemin imun tė organizmit tonė dhe nė kėtė mėnyrė do tė mund t’i shėrojmė shumė sėmundje, e edhe AIDS-in, pėrfundon ai.

             Edhe pse, gjatė gjithė historisė sė saj,  hipnoza si mjet shėrues ka hasur nė sfida tė mėdha, prapseprapė ajo i ka tejkaluar ato me sukses dhe sot  ėshtė radhitur pėrkrah  degėve tjera tė mjekėsisė si mjet ndihmės nė shėrimin e shumė sėmundjeve.