.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Tema tė tjera - E pėrse do tė duhej ta vrisja veten???

Shkruan: Agron Jashari

 

 

E PĖRSE DO TĖ DUHEJ TA VRISJA VETEN???

 

“Ēdo vdekje njerėzore me nėnēmon sepse edhe unė jam pjese e asaj shoqėrisė njerėzore”

 

                                                                                                      Xhon DANI

 

 

     Arsyeja qė me shtyri tė shkruaj pėr kėtė temė ėshtė fakti tronditės se brenda pesė viteve tė pasluftės numri i Kosovarėve tė vetėvrarė kalon treqindėshin. Diēka e rrallė ne historinė e traditės shqiptare.

 

      Jeta ėshtė dhurata mė e bukur dhe mė e shtrenjtė qė na ėshtė dhuruar nga fuqia qiellore dhe do tė ishte njė gjest i shėmtuar dhe i paarsyeshėm qė ta pėrplasim me neveri dhe mosmirėnjohje.

 

      Genta, 19 vjeēare nga njė fshat i Dukagjinit, vendosi qė ti jap fund jetės sė saj duke u vetėvrarė sepse prindi i saj  nė asnjė mėnyre nuk pranonte ta miratonte dhe bekonte fejesėn e saj me djalin qė kishte zgjedhur. Diēka e palogjikshme pėr kohėrat qė jetojmė. Tė pretendosh qė t’ia imponosh dikujt qė ta dashurojė atė qė ne kemi dėshirė. Por a e bėri Genta zgjedhjen e duhur? Absolutisht qė jo. Athua ēdo rrugėdalje tjetėr ishte e pamundur? Jo, as kjo nuk qėndron. Nga jeta e tij e bujshme Napoloni konstatoi se “e pamundura gjendet vetėm nė fjalorin e tė mjerėve”. Ajo, duke menduar se do tė hakmerret ndaj babait kokėfortė, injoroi faktin se me aktin e vet do tė lėndonte e do t’ia ndryshonte jetėn pėrgjithmonė shumė njerėzve tė tjerė qė e deshėn me gjithė shpirt dhe pa hile.

 

       Ēdo njėri qė nė mendje i vėrtitet ndonjėherė ideja e vetėvrasjes duhet tė mendoj thellė dhe t’ia bėje vetės pyetjen: e pėrse do tė duhej ta vrisja vetėn? Askush nuk thotė se problemet nuk ekzistojnė, askush s’mund ta mohoj se jeta ndonjėherė dhe me dike tregohet mė e ashpėr, por kjo nuk ėshtė arsye qė ne tė dorėzohemi dhe ta lėmė vetėn qė jeta tė na luhat si njė varkė prej letre. Duhet tė jemi ne kapiten tė jetės sonė, asgjė, absolutisht asgjė nuk ėshtė e pakalueshme, e pakapėrcyeshme, e pazgjidhur. Duhet vetėm pak guxim, pak frymė luftarake pėr ta qarė perden e errėt tė frikės dhe dyshimit qė na rrethon ndonjėherė, pėr tė pare se jeta ka edhe pjesėn tjetėr, atė tė bukurėn, atė tė butėn, shpresėn dhe begatinė.

 

       Kėnd s’mund ta rrethojnė sot problemet financiare pėr shkak tė tranzicionit qė po kalojmė apo problemet familjare si pasoje e ndryshimit tė madh tė mentaliteteve. Por kjo s’mund tė jetė kurrė motiv i justifikueshėm pėr tė ikur nga kjo botė nė mėnyrė kaq tė mjerė, mos tė harrojmė rastet e shumta qė njeh historia njerėzore kur jeta u tregua bujare dhe nxori njerėz nga gremina dhe i ngriti nė piedestalet mė tė larta tė famės, pasurisė dhe lumturisė. McDonalds, sot mbret i qendrave tregtare kudo ne bote ishte vetėm njė shitės ambulant akulloresh; Merlin Monro, para se te behet e paharrueshme pėr breza te tere, si jetime ne fėmijėrinė e saj ndėrroi dymbėdhjetė familje perkujdesjeje; Silvester Stallone, para se te behet ky qe ėshtė sot, ishte pastrues ne njė kopsht zoologjik.

 

      Prandaj, i forti nuk ka frike nga e ardhmja, nga jeta, ai nuk ik nga kjo bote si njė i mjerė pa dinjitet, edhe kur ai mendon se e ka mbuluar zija ai ėshtė ne kėrkim te dritės dhe e ka te qarte te vėrteten e lashte se edhe nata me e erret fundin te ndritshėm e ka.

 

      Mos harroni as ushtarin japonez qe, pas rrėzimit te aeroplanit nė luftėn e dyte botėrore, jetoi pėr tridhet vjet neper pyjet e pashkelura deri sa u gjete nga njė grup alpinistesh. Ai nuk kishte as para, as shoqėrues me vete por nuk vrau veten. Dhe kur u gjet ishte ne njė gjendje te mrekullueshme sepse kishte ditur ta mund te keqen qe e kishte pushtuar. Kur njė kriminel si Millosheviq, mbi shpirtin e te cilit rėndojnė mijėra krime monstruoze gjene arsye pėr te jetuar e pėr te deklaruar se pėr asnjė shkak s’do ta vriste veten, atėherė pėrse ne njerėzit e thjesht qe askujt si kemi shkelur ne ndjenja duhet ta kemi vetėvrasjen ne arkivin e rrugėdaljeve tona. Pėrse duhet te na shkoje mendja te bėjmė njė gabim aq te madh qe te gjitha besimet e konsiderojnė si njė nder mėkatet me te mėdha. Edhe nėse kemi bere ndonjė gabim i cili mund te quhet edhe i rend, duhet ta dimė se te gabosh ėshtė diēka njerėzore. Mjafton qe te pendohesh thellėsisht, te punosh pėr te treguar se ajo ishte vetėm njė rastėsi dhe te rifillosh te jetosh.

 

            Miq! Sytė nga jeta e jo nga vdekja. I menēuri dhe i forti edhe mes dhimbjes se pasosur di te nxjerr njė ēast kėnaqėsie. Jeta i takon guximtareve e jo frikacakėve.

 

 

 

ANKETĖ

 

Si e gjykoni kėtė fenomen? A ju ka shkuar juve ndonjėherė nė mendje njė gjė e tillė? A mendoni se vetėvrasja mund tė zgjidh diēka dhe cili ėshtė mesazhi juaj pėr ata qė mendojnė se vetėvrasja mund tė jetė zgjidhje e mirė  e problemeve qė ata mund tė kenė.

 

                                               **                    *                      **

 

ARSIM JASHARI – Ēdo njėri qė ka hyrė nė jetė do tė dalė i vdekur nga ajo, por duhet pritur qė kjo tė vijė natyrshėm. Larg qoftė tė kem pasur njė mendim tė kėtillė, nė fund tė fundit pėrse duhet ta kem. Para se tė mė vijė vdekja mė presin miliona gjėra pėr ti bėrė, mė pret jeta, rinia, dashuria, e sa e sa gjėra tė tjera. Unė nuk jam prej atyre qė dorėzohen para vėshtirėsive, por jam prej atyre qė luftojnė pėr ta mundur tė keqen. Edhe kur tė vdes, do vdes si zotėri plak nė krevatin e tij, i rrethuar nga njerėzit e dashur e jo si njė i mjerė i vetmuar me litar nė fyt apo me gotėn e helmit nė dorė . Mesazhi im ėshtė ai i njė myslimani : Jeta ėshtė dhuratė e Zotit , mos e pėrplasni.

 

ARDITA VESELAJ – Vėrtetė ėshtė gjė e dhimbshme qė nė Kosovė ka filluar tė pėrhapet ky fenomen i tmerrshėm. Lufta na bėri tė shohim dhe pėrjetojmė lloj-lloj gjėrash prandaj traumat dhe streset nuk mungojnė, por secili nga ne duhet ta kuptojė se njeriu ėshtė mė i fort se dhimbja dhe se mendimet e liga na shpien vetėm nė shkatėrrim andaj duhet ti mposhtim ato. Vetėvrasja, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhje, por ėshtė thikė pas shpine ndaj atyre qė na deshėn dhe qė do ta vuajnė gjatė mungesėn tonė. Mesazhi im ėshtė: bėhuni tė fort, edhe atėherė kur mendoni se ju ka mbuluar zija,mos u ndalni duke e kėrkuar dritėn.

 

MILAZIM KUQI  (42  vjeē) - Po ėshtė e vėrtetė, fenomeni i vetėvrasjes ėshtė pėrhapur tek shqiptarėt. Kjo ndodh atėherė kur njeriun e kaplojnė situata dhe probleme tė vėshtira jetėsore, probleme tė cilat njeriu nuk gjen forcėn e mjaftueshme pėr tu ballafaquar me to dhe kėshtu gradualisht krijohet bindja e rreme se rrugėdalje nuk ka pėrveē ikjes nga kjo botė. Unė mendoj se kjo nuk ėshtė aspak nė rregull, vetėvrasja ėshtė njė akt i ulėt kundėr ligjeve tė Zotit sepse ēdo njeri qė lind duhet tė pėrballet me tė gjitha vėshtirėsitė qė has nė jetė ne nuk duhet tė dorėzohemi asnjėherė sepse jeta ėshtė e bukur pėr ata qė dinė ta jetojnė. Me njė fjalė ne duhet patjetėr ta sfidojmė vetėvrasjen.

 

DAFINA DEMIRI – Ėshtė vėrtetuar se pėrmbi realitetin, gjendet mundėsia pėr ta ndryshuar atė realitet. Jeta ėshtė plot batica dhe zbatica, vėshtirėsi dhe tė papritura edhe nėse njeriu nuk i sillet pėr rreth problemit por do qė ta zgjidhė atė, atėherė do e kuptojė se njė zgjidhje ekziston. Vrasja e vetvetes mund tė jetė gjithēka tjetėr por asnjėherė zgjidhje, pėr diēka, qė pėr njė moment tė duket e papėrballueshme .

Edhe mua njė herė mė ka shkuar nė mendje diēka e tillė por mė vonė jam turpėruar nga ai mendim . Vetėvrasja, pėrjashto tė sėmurėt mental, ėshtė njė turp, njė dobėsi  njerėzore. Mesazhi im ėshtė: para se tė merrni njė vendim tė tillė, mendoni: ēka pastaj?!  Pra mendoni gjatė para se tė veproni .

 

VALON MORINA - Cilido qoftė problemi apo brenga qė i bie njė njeriu,unė nuk do ta arsyetoja vetėvrasjen. Njeriu duhet tė luftojė pėr ta gjetur lumturinė, ajo meritohet. Edhe nata mė e rendė fundin e ndritshėm e ka, edhe nėse rrėzohemi  nėntėdhjetė e nėntė herė pėrsėri duhet tė pėrpiqemi tė ngrihemi nė kėmbė. Jo mua asnjėherė nuk mė ka shkuar mendja tė bėj njė gjė tė tillė dhe as qė do tė mė shkojė ndonjėherė edhe pse e di se jeta mund tė mė vė para situatave tė rėnda.

 

ALBULENA (28 vjeē) – Kam pasur njė periudhė nė jetėn time, kur nuk doja gjė tjetėr veē tė bija nė gjumė dhe tė mos ngrihesha mė kurrė, edhe pse isha mes tė gjallėve nuk jetoja. Me ndihmėn e Zotit ,miqve tė mi dhe disa njerėzve tė mirė e kuptova se jeta ėshtė shumė e bukur dhe se ne vet e bėjmė atė ferr apo parajsė. Tė gjithė atyre qė kanė mendime tė zymta pėr jetėn i them: asgjė, absolutisht asgjė nuk ėshtė e pakalueshme, e pa kapėrcyeshme dhe e pazgjidhshme. Duhet vetėm pak guxim, pak frymė luftarake pėr ta qarė perden e errėt tė frikės dhe dyshimit qė na rrethon ndonjėherė, pėr ta parė se jeta ka edhe pjesėn tjetėr, atė tė bukurėn, tė butėn,shpresėn dhe lumturinė.

 

QAZIM MORINA – E kush nuk ka probleme sot. Ato fillojnė qysh nga problemet ekonomike qė rrallė familje i mungojnė e deri problemet e tė rinjve nė lidhjet e tyre tė dashurisė. Por i fort ėshtė ai qė edhe pėrkundėr pengesave ia del mban e jo ai qė ndalet, ēorientohet e shpesh bėnė ndonjė budallallėk siē ėshtė vetėvrasja. Njeriu i pjekur dhe i matur nuk do ta bėnte njė gafė tė tillė.

 

 Anketoi: Agron Jashari