.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Tema tė tjera - Pėrthithja e gjakut

Shkruan: Johan ABELE

PĖRTHITHJA E GJAKUT

 

 

Autorizimin pėr editimin e librit “PĖRTHITHJA E GJAKUT” nė internet, e kanė vetėm web faqet shqiptare: www.syri3.com dhe  www.sa-kra.ch

 

Shkaro falas

 

 

 

            Qė prej kur ka njerėz mbi tokė, ka ekzistuar shqetėsimi dhe pėrpjekja pėr nxėnje qė objekt ka pasur shėrimin e sėmundjeve.

 

            Nė shumė mijėvjeēarė tė historisė njerėzore, njeriu pėrherė ėshtė rikthyer nė metodat shėruese tė cilat zbusin vuajtjen ose e pėrshpejtojnė shėrimin e trupit. Le tė mendojmė paksa tashti se ka na ka arritur deri nė ditėt tona dhe ēka shfrytėzojmė prej kėsaj trashėgimie nė mjekėsinė tone dhe kėshtu do tė vinim shpejt te fakti se, gati tė gjitha metodat shėruese, qė janė gjetur  para jo mė shumė se njėqind e pesėdhjetė vjetėve, tashti pėrdoren, respektivisht aplikohen vetėm nė tė ashtuquajturėn mjekėsi popullore. Vėzhguesi kritik, ky tėhuajsim i asaj trashėgimie, qė ne nuk mund t’i shmangemi, nė kohėn e Gėtes ose tė njė Albertus Magnus-it ėshtė mėsuar dhe ka pas efekte, posaēėrisht nė mjekėsi,  sipas Nitenit, ato metoda pra, kanė populluar botėn.  Pėrkundrazi, ne sot jemi krenarė pėr atė se, p.sh. njė Hypokrat, njė Avicen ose njė Paracelsus i konsiderojmė si etėrit e mjekėsisė sonė.

 

            I vetmi dallim  nė mes mjekėve, qė kanė jetuar nė periudhėn qė para njėqind e pesėdhjetė vjetėve ka shėnuar fundin e njė  epoke dhe asaj qė ka pasuar  tė jetojė mjekėsia, ėshtė se, njė prej detyrave tė saj kryesore ėshtė konsideruar fakti se atėbotė pėrpjekjet janė pėrqendruar nė drejtim tė atillė, qė trupin e sėmurė ta nxisin pėr shėrim tė vetvetes.  Ne, mjekėt e epokės sė re, trajtojmė insistimin pėr nxitjen e organizmit pėr vetėshėrim tė “Njeriut kybernetik”, si tė dorės sė dytė dhe provojmė, me ndihmėn e mjeteve tona teknike, mundėsitė qė afrojnė ato,  dhe sipas parafytyrimeve tona tė promovojmė “Rend tė ri”.  Me kėtė rast tejkalojmė, sidoqoftė, faktin se edhe sot e kėsaj dite ne kėshtu “atakojmė” proceset e shtjellės, qė brenda sekondit nė ēdo qelizė tė trupit, lirojnė diku miliona bit informata. Kėto njėsi informatash pasojnė dhe definojnė shtigje tė tėra lumenjsh dhe nuk shtillen sa hap e mbyll sytė.

 

            Tė vetmet atome, tė cilat pėrmes  fuqive ndėrlidhėse elektronike mbahen fort me njėra tjetrėn, kėtu pėr ēdo sekondė  bėjnė nga mė se 10 - 11  lėvizje ndėrvarėsie (kolezioni), respektivisht ato provojnė qė tė vallėzojnė me njėra-tjetrėn  prej mė se 10 10 frekuencash.  Kjo ngjet me njė shpejtėsi tė atillė qė i pėrgjigjet diku 2,5 MACH.  Vetėm prodhimi I antitrupthave bivalent  nė njė tė vetmin Lymfocit B ėshtė po aq e madhe, pothuajse nė pėrmasat e monstruozitetit, sa njeriu ėshtė vėshtirė ta paramendoj.  Brenda taktit prej 90 sekondash nė pothuajse 10 milion ribosome, krijohet nga njė antitrupth, me ēka secila ribosome zgjedh 100 acide tė aminit dhe i ndėrlidhė me njėri – tjetrin. Ndėrkaq pėr sa i takon paraqitjes sė organeve si tėrėsi, kėshtu do tė duhej tė parafytyrohej, sikur njėkohėsisht mė se 3 milion elektricist ēdo 10 sekonda ta pėrmbyllin ngritjen e njė shtylleje elektrike dhe kėshtu tė veprojnė pa ndėrprerė plot 10 vjet, pėr tė arritur ndėrlidhjen e neuraleve tė njė truri.

 

            Jo pa tė drejtė supozojnė herė-herė disa prej shkencėtarėve se, mjekėsia nė parim provon qė, nė njė kompjuter tė riparoj me njė tė goditur  ēekani tė riparojė kompjuterin.

 

            Sot, ėshtė pothuajse e pa venerueshme se, pikėpamjet “moderne”  tė mjekėsisė  nė rrafshin e shėrimit tė clienteles po rrėshqet nė greminėn ekologjike, si po veprohet tashmė nė planin ambiental, qė nė fakt pėrmes mjeteve moderne qė disponojmė e kemi ndryshuar e shpėrfytyruar fare.  Nė fakt ne njė varg epidemish i kemi zhdukur dhe shkallėn e vdekshmėrisė sė fėmijėve  kemi arritur ta ulim shumė, por nė vend tė kėsaj kemi shkaktuar njė varg tė ashtuquajturash sėmundje tė civilizimit.

            E fundit pėrmes mjeteve tė panumėrta kimike, tė cilat njeriu gjatė jetės sė tij ėshtė mėsuar t’ I shfrytėzoj., e tė cilat nuk kanė ndikim vetėm sipėrfaqėsor dhe pėr kėtė e di secili mjek.

 

            Sipas njėrės prej statistikave tė fundit amerikane, vetėm shtesat ushqimore qė marrim pėr ēdo ditė, pėr kokė banori dhe jetė njeriu kalojnė mė se gjysmė kuintali sasi.  Amerikani mesatar  pėr ēdo vit merr rreth 1000 tableta. Dhe asgjė tashmė nuk ėshtė pėr t’ u habitur nėse Instituti Shkencor  i AOK-sė nė fillim tė viteve nėntėdhjeta ka konstatuar se, me shtimin e numrit tė mjekėve, respektivisht rrjetit mjekėsor, nuk rritet vetėm morbiditeti, por, nė fakt, edhe numri i tė vdekurve. Ashtu si edhe nė ambientin e lire, siē e dimė tashmė, si rezultat i pikėmajeve tė ngushta, ballafaqohemi drejtpėrdrejt me dėme tė mėdha. Njerėzimi aktualisht, pėrmes ērregullimit gradual, tė pandėrprerė dhe pėr dekada tė tėra, tė ekuilibrit natyror, qė nė njė kohė mė tė largėt e tė papėrcaktuar , pashmangshėm na shpie nė njė katastrofė shėndetėsore, krejt kėtė e shikon si diēka tė pashmangshme dhe pjesė tė fatit njerėzor! Edhe nė kėtė rrafsh etik dhe moral ne dallojmė nga mjekėt tanė paraardhės.  Disa, madje qė tashti kanė formuluar idenė  se,  funksionet Brenda pėr Brenda trupit, nė ndėrlidhje n’ formė rrjeti janė tė varur shumėfish, gjatė kohės san e  dėmtojmė sistemin e ndėrlidhjes linearo-kauzale, me ē’rast ne si  pjesė e gjallė e rrjetit  po shkėputemi. Kėtė fakt tashti mund tė mos e venerojmė, por pastaj kjo pėrmbyllet nga individi duke kaluar nė tėrėsi, qė shikuar me syrin e shkencės, e tėra paraqet njė farsė. Si kurorėzues i tėrėsisė  kėtė pėrvojė e shėnojmė si “mjekėsi objektive”.

 

            Nėse ne vėzhgojmė dhe hulumtojmė njė organizėm kaq tė komplikuar, siē ėshtė ky i njeriut, dhe ēdo orė e ditė reagojmė ndaj asaj qė ngjet sot me ambientin dhe shikojmė tė mbesim tė aftė pėr veprim, atėherė  e tėra ėshtė njė mrekulli mė vete.

Mekanizmi i tėrė i mbrojtjes dhe ai i ruajtjes sė integritetit fizik luajnė nė rrafshin atomik dhe molekular dhe janė madje- siē e dimė tashmė nga rezultatet e studimeve nga shkenca e psikologjisė - tė varura nga trupi, qė ne duhet ta shėnojmė si shpirt ose ide.

 

 

            Studiuesi japonez Hiroshi Motoyama varėsinė dhe ndėrlidhjen e organeve dhe shpirtit  e ka paraqitur nė njė skemė nė kėtė mėnyrė:

 

Lėvizjet e trajtave  ↔   Procese bioelektrokimike   ↔   Procese  fizikale  ↔ Procese shpirtėrore   ↔   Fuqi mendore                   

 

            Nga ky pėrdallim nivelesh dhe procesesh rezulton sė fundmi se, qenia njerėzore nė kuadėr tė krejt kėtij stadi procesesh zinxhiri  rregullativ dhe ai i kundėrt me tė, luajnė nė ndėrvarshmėri tė plotė.  Pa funksionimin e tij nė frymė tė njė harmonie tė plotė, shėndeti i njeriut nuk mund tė paramendohet tė ruhet.  Ėshtė fare i shpjegueshėm fakti se, gjakimi pėr shėrim, qė mė nė fund  vie edhe si reagim kimik, nuk do tė mund tė ishte kurrė nė gjendje qė, tė vė nė jetė njė rregullativė tė gabuar, qė reflekton mbi shtresa tė shumta tė rregullativės aktuale.

 

Pjesė nga libri “Pėrthithja e gjakut”