.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

GLOBI-SHQIP

Tema tė tjera - Piramidat e gizės - pėrtej shkencės!

Shkruan: Guxim KLINAKU

www.kosovapress.com

   

          PIRAMIDAT E GIZES - PĖRTEJ SHKENCĖS!

 

         Njerėzimi ėshtė qenje qė ėshtė civilizuar shkallė-shkallė, kėtė renditje kaq komplekse shoqėrore, e prish qytetėrimi egjiptian. Egjiptianėt edhe pse janė qytetėrimi mė i vjetėr i historisw njerėzore, ata kaq qenė shumė mė tė zhvilluar nė tė gjitha sferat e jetės se sa babilonasit, arabėt,e romakėt, qė cilėsohen shumė mė tė vonshėm se sa egjiptianėt.

 

 

      Qyteti i lashtė i Gizės


     
Giza ėshtė qytet arab ne Egjiptin e lashtė, i cili ndodhet shumė afėr lumit Nil.
Nuk ėshtė edhe aq qytet i madh me sipėrfaqe , ka afėr  2 milion e 700 mijė banor sipas njė statistike tė bėrė nė vitin 2006.

      Popullsia e saj e madhe ne raport me sipėrfaqen e bėnė pėrafėrsisht njė ndėr krahinat e qyteteve mė te mėdha nė botė sa i pėrket numrit tė popullsisė.

      Ky vend ka jashtėzakonisht shumė vizitor, dhe pret nga e gjithė bota studiues, arkeolog, arkitekt, shkencėtar, dhe shumė tė tjerė qė janė tė interesuar pėr studimin e pasurisė sė vjetėr tė kėtij qyteti.

      Njihet si njė ndėr vendet mė tė famshme nė botė, pėr arsyet se kėtu gjendet njė ndėr mrekullitė e botės antike, qė zakonisht njihet me emrin “kompleksi i piramidave tė Gizės”. Ky tempull bashkė me piramidėn e madhe tė Keopsit, dhe me disa tempuj tė tjerė, kanė shkruar historinė e Egjiptit, dhe kanė ngjallur debat nė tė gjitha shoqėritė, mbi prejardhjen e kėtyre ndėrtimeve antike, misteri qė mundon sot njerėzit anė e mbanė.
      Gjithashtu ky ėshtė edhe vendbanim i shumė faraonėve tė lashtė egjiptian, pėr tė cilėt historia qė njohim flet vetėm me supozime e me fakte tė thata.  Ka shumė e shumė te panjohura mbi kėtė vend tė cilat edhe sot e kėsaj dite, s’gjejnė dot zgjidhje.

      Ekzistojnė shumė teori tė cilat mundohen tė shpjegojnė mėnyrėn e ndėrtimit tė piramidave, pėrveē tė tjerash, puna vije edhe aty, saqė thuhet nga disa shkencėtar se ato janė ndėrtuar nga skllavet egjiptian (rreth 2 milion te tillė) nėn udhėheqjen e njė race tjetėr.
      Mė poshtė do tė paraqes strukturėn e piramidave (tre sa janė gjithsej), dhe mendimet e shkencėtarėve nė lidhje me kėto ndėrtime tė rralla.

 

      Historiku i Egjiptit

 
      Njerėzimi ėshtė qenje qė ėshtė civilizuar shkallė-shkallė, kėtė renditje kaq komplekse shoqėrore, e prish qytetėrimi egjiptian. Egjiptianėt edhe pse janė qytetėrimi mė i vjetėr i historisw njer
ėzore, ata kaq qenė shumė mė tė zhvilluar nė tė gjitha sferat e jetės se sa babilonasit, arabėt,e romakėt, qė cilėsohen shumė mė tė vonshėm se sa egjiptianėt.
      Egjiptianėt janė qytetėrimi mė i lashtė qė e njeh relativisht njerėzimi, qytetėrim i cili ėshtė zhdukur krejtėsisht, nga arsye ende tė panjohura. Nuk ka qenė popull arab, kurse egjiptianėt sot nuk janė po ata egjiptian qė kanė qenė atėherė, egjiptianėt nė kohėn tonė janė arab apo sllav.

      Ata ishin shpikėsit e parė tė matematikės, botėkuptimit astronomik, e parimeve gjeometrike. Cilėsoheshin si popull tepėr i zhvilluar, nė aspektet shkencore e kulturore, si popull i cili qysh nė kohėt mė tė hershme kishte paraqitur pėr herė tė parė kalendarin, dhe herioglifet , tė cilat ishin paraardhėse tė numrave romak e arab, me tė cilėt u zhvillua nė pėrmasa gjigante shkenca.

      Ishin gjithashtu shpikėsit e parė tė letrės nė tė cilėn shkruajmė. Qytetėrim me njė kulturė shumė ndryshe nga te gjitha kulturat tjera botėrore, mė ceremoniale,  mė unike, e shumė mė e veēantė.

      Besohet se qytetėrimi Egjiptian filloi 5000 vjet mė parė.
Piramida mė e madhe  e Gizės ajo e Keopsit ėshtė ndėrtuar gjatė dinastisė sė katėrt nė Egjipt nga faraoni Khufu.

      Egjiptianėt thamė se e pėrdornin pėr nevojat e tyre edhe shkencėn e astronomisė pėr matjen e kohės, pėr stinėt e vitit, muajt e tjerė.

      Ata posedon bibliotekat mė tė vjetra nė botė, qė cilėsohen tė parat ne llojin e saj, tė ndėrtuara e projektuara po nga ky qytetėrim, kėto biblioteka janė gjetur kohėve tė fundit nėn rėrėn e Egjiptiane.

 

                                      
      Piramidat e Gizės

 

      Nė kėtė kompleks bėjnė pjesė gjithsej 6 piramida (prej tyre 3 tė mėdha).
     Mė e madhja nga to ėshtė piramida e madhe e  Gizės e cila njihet me emrin “piramida e Keopsit” , me 1380000 metra katror, dhe e cila pėrbėhet prej 2 milion gurėve secili me 2 ton peshe, e nė disa raste pesha e gurit shkon deri nė 30 ton, peshė tė cilėn vėshtirė se e bart edhe njė kamion i madh.

      As sot nė shek. XXI nuk krahasohet dot, bile janė xhuxh ēdo ndėrtesė tjetėr nė botė mė tė pėr madhėsi, peshė, e pėrpikėri matematikore. Piramida e madhe e Gizės peshon 6 milion ton, mė shumė se ēdo gjė qė ka ndėrtuar njeriu deri mė tani.
Ato janė aq tė mėdha sa mund tė shihen edhe nga stacioni ndėrkombėtar hapėsinorė, madje  edhe nga hėna.

      Besohet se nė tė kaluarėn piramidat kanė qenė tė zbukuruara me ar tė pastėr, e me gurė tjerė tepėr tė ēmuar.

      Struktura e piramidės pėrmbante informacione qė do tė zbuloheshin pas shumė shekujsh.
Deri mė sot  ėshtė menduar se kėto struktura gjigante janė produkt dhe rezultat e dijetarėve te lashtė egjiptian, dhe i njė fuqi punėtore me rreth 2 milion sllavė. Pikėn e parė shumė shkencėtar po e sfidojnė bukur, duke cituar se struktura e piramidės dhe shumė detaje tė saj nuk i pėrshtaten aspak kohės, dhe teknologjisė sė atėhershme.

      Duhet pasur gjithmonė parasysh se edhe sot pėr ndėrtimin e njė piramide (si ajo e Gizės) duhet njė sfidė e vėrtet nė inxhinieri e arkitekturė. Sot ndėrtohen shumė pak ndėrtesa me formė piramide, sepse paraqet vėrtet njė vėshtirėsi. Njihet, njė piramidė moderne e madhe (shumėfish mė e vogėl se piramida e madhe e Gizės) ėshtė ndėrtuar nė Las Vegas, tė tjerat janė tė pakta, apo shumė tė vogla. Kėto piramida moderne punohen vetėm me anėn e makinave tė mėdha, dhe me anėn e gjeometrisė sė pėrpiktė e ligjeve matematikore. Atėherė si kanė mundur egjiptianėt tė ngrinin kėso lloj strukturash, vetėm me anėn e fuqisė punėtore dhe mjeteve tepėr te thjeshta tė asaj kohe? Si kanė mundur tė ushqenin njė numėr aq tė madh njerėzish?

      Kėsaj pyetje ende nuk ėshtė mundur t’i gjendet njė pėrgjigje.

      Piramidat e Gizės thuhet se janė ndėrtuar gjatė dinastisė egjiptiane, 4.500 vjet mė parė. Bėjnė pjesė ne 7 mrekullitė e botės antike, vend ku sekretet dhe tė panjohurat pėr kohėn gjendet mė shumė se ēdo kund tjetėr.

      Flitet se kėto piramida janė ngritur nga po ata arkitekt qe ngritėn edhe piramidat e tjera tė kėtij vendi, pėr nderimin e faraonėve tė vdekur, dhe si vend ku ata do tė marrin rrugėn drejt perėndisė e pėrjetėsisė.

      Sipas shumė studiuesve e shkencėtarėve nga e gjithė bota, nė piramidė gjendet e kaluara dhe e ardhmja e njerėzimit.

      Ne kohėt e kaluara ėshtė menduar se nė Piramidat egjiptiane gjenden pasuri shumė tė ēmuara sikur arė e thesare, por kjo ende nuk ėshtė vėrtetuar, mė pėrkatėsisht nė piramidė nuk ėshtė gjetur asgjė e ēmuar.

      Sipas vėzhgimeve tė fundit shkencore poshtė sfinksit gjendet njė dhomė misterioze, pėr tė cilėn ende nuk ėshtė njohur gjithēka.     

      Nga disa studiues mendohet se nėn piramidė eshte dhoma e ashtu quajtur “dhoma e dijeve” ku gjenden tė gjitha informacionet mbi sekretin e piramidave, dhe mbi zhvillimin e gjithėmbarshėm tė njerėzimit, por sipas legjendės kjo nuk duhet hapur, sepse siē thonė mund tė jetė dita e gjykimit dhe e shkatėrrimit tė plotė tė shoqėrisė njerėzore.

      Shkenca konstaton se ekziston “dhoma e dijeve”, por pa kėtė shtesėn e fundit imagjinare.

      Shkenca supozon se nė fillimet e tij kompleksi i Gizės duhet te ketė qenė diēka tepėr e bukur, dhe sipėrfaqja e vrazhdė e piramidės duhet tė ketė qenė, pasqyrė e lėmuar, sipas konstatimeve shkencore. Tempuj te mėdhenj, piramida super tė mėdha, dhoma tė nėndheshme etj.

      Robert Bauval, njė inxhinier dhe autor i librit “Mesazhi i sfinksit”, pasi vizitoj dhe studioi me hollėsi piramidat e Gizės, dhe pasi analizoi me kujdes ato, tha se ėshtė diēka tepėr misterioze se pėrse nuk mbeti asnjė shėnim mbi konstruktin e piramidave, pėrse nuk u gjet asnjė mbishkrim, asnjė dokument?


      Ėshtė vėrtet e pakuptimtė qė egjiptianėt pėrshkruanin ēdo gjė qė shihnin madje edhe lumin teksa rridhte, edhe ndėrtimin e shtėpive , edhe kanalet e ujit, e  Nilin, kurse asnjė dokument nuk u gjet kurrė pėr piramidat tė cilat duheshin konsideruar diēka shumė madhore, nga vetė fakti qė nė to punuan 2 milion e mė shumė egjiptian. Si ėshtė e mundur kjo?

      Pastaj Ryder Gryem Hancock, gjithashtu studiues kishte te njėjtin mendim me Bauvalin, ai thotė se, egjiptianet nuk do tė ndėrtonin diēka kaq madhore, e ta linin nė errėsirė, mos ta tregonin mėnyrėn e ndėrtimit.

      Sepse edhe vetė praktika tregon se egjiptianėt do ta pėrshkruanin sigurisht ditėn kur do tė ngriheshin piramidat, por kjo nuk ndodhi, mos vallė ndėrtuesit nuk kanė qenė egjiptianėt?

      Thuhet se civilizimi i Egjiptian filloi 3000 vjet para lindjes sė Krishtit, diku rreth 500 vjet para se tė ndėrtoheshin piramidat e Gizės.

      Nė historinė e tij Egjipti i lashtė ngėrthen njė kulturė unike, krejtėsisht ndryshe nga popujt e tjerė. Kėtu besohej ne disa perėndi ndėr tė cilat ishte edhe perėndia “Ra”, perėndia e diellit e cila ishte mbi tė gjitha.

      Kėtu popullata ndodhej nė kohėn e gurit, respektivisht koha dhe teknologjia ishin ne atė pikė saqė ende nuk ishte zbuluar rrota, mjeti mė i thjeshtė pėr transport.

      Bauvalin e mahnit fakti se e gjithė ajo strukturė gjigante ėshtė ngritur vetėm pėr t’ia siguruar varrin njė faraoni, kjo ėshtė diēka shumė e ēuditshme pėr tė, bile edhe e pabesueshme. Ai mendon se piramidat nė Gize kishin edhe njė funksion tjetėr.

      Ka tė tillė qe mendojnė se piramidat janė ngritur si stacione pėr njė racė tjetėr, sepse edhe ashtu vendi ėshtė  tepėr i pėrshtatshėm pėr njė eksplorim tė njė race tjetėr, pikėrisht nė qendėr tė tokės, nė njė terren tė rrafshėt e pa lugina tė mėdha.

      Disa tė tjerė mendojnė se Piramidat janė pėrdorur vetėm si hambar pėr grurė, por kjo zgjidhje besohet shumė mė pak nga njerėzit. Dhe njė supozim tjetėr thotė se ato janė pėrdorur si observator astronomik.

      Deri vonė piramida e madhe e Gizės (Khufu) kishte qenė ndėrtesa mė e lartė nė botė, deri sa u ndėrtua nė Paris Kulla e madhe e Ajfelit.

      Tri piramidat e mėdha tė Gizės pėrcaktojnė saktėsisht, nė mėnyrė matematikore katėr drejtimet globale: Perėndimin, Lindjen, Veriun e Jugun. Gjenden ne mėnyrė milimetrike nė vijėn e paramenduar ekuatoriale tė tokės, vijė e cila e ndan tokėn nė dy pjesė tė barabarta. Pikėrisht “kompleksi i piramidave tė Gizės” gjendet nė qendėr tė tokės.
Si ėshtė e mundur qė egjiptianėt t’i dinin dimensionet e sakta tė tokės, pėrderisa toka ende atėherė paramendohej si njė pllakė? Egjiptianėt pėrveē tjerash ishin edhe matematikan tė zot, ėshtė e mundur kjo?

      Sipas historisė nė kohėn e dinastisė egjiptiane nuk ishte shpikur ende ligji ndoshta mė i thjeshtė matematikor, ai pėr raport, ndonėse egjiptianėt kishin bėrė llogaritje shumė mė tė ndėrlikuara.

 

      Matemiatika nė Giza


      Vetė piramida dhe pozita e saj tregojnė se aty ėshtė pėrdor njė matematikė e pashoq  e shumė komplekse...

      Sė pari ajo nuk ėshtė ndonjė piramidė e ērregullt, ajo ėshtė saktėsisht e rregullt, dhe qė i pėrshtatet formulės sė Pitagorės pėr trekėndėsh C2=a2+b2. Por Pitagora kėtė formulė e kishte shpikur mija vjet pas ndėrtimit tė piramidave, si ėshtė  e mundur?

      Piramida e vogėl e Gizės (Menkaure): lartėsia- 65 metra, brinja a- 103 m

      Piramida e mesme e Gizės (Khafre): lartėsia- 136 metra, brinja a- 215 m

      Piramida e madhe e Gizės (Khufu): lartėsia- 146 metra, brinja a - 230 m.


      Ta marrim per studim matematikor piramidėn e Keopsit (Khufu), piramida me pėrmasat mė tė mėdha, nė mėnyrė qė ta vėrtetojmė rregullsinė e saj.

 

C2=a2 + b2                 

C2=1/2 a2 + b2   

C2= 1152 + 1462       

 

α+β+γ=1800       

900 + 510+ 390 = 1800  

1800 = 1800   185.922=13225 +21316   

                                                                                                                            
185.92= 34541    

185.9= rrėnja katrore te 34541     

185.9= 185.9 m           

 

C2=a2 + b2
C2=1/2 a2 + b2
α+β+γ=1800
C2= 1152 + 1462 900 + 510+ 390 = 1800
1800 = 1800 185.922=13225 + 21316
185.92= 34541
185.9= rrėnja katėrore te 34541
185.9= 185.9 m


      Pra llogaritjet kanė qenė tepėr tė sakta. Por pėr arsye tė kohės dhe zhvendosjes sė piramidės ka devijuar pėr shumė pak milimetra (sepse pėr llogaritje, a-nė dhe b-nė kemi marrė tė rrubmullakėsuar) ėshtė e njohur nga bota shkencore se ēdo ndėrtesė nė botė devijon pėr disa metra me kalimin e kohės, shkencėrisht ėshtė konstatuar se nė kohėn kur ajo ėshtė ndėrtuar ka qenė frikshwm e saktė nė mėnyrė milimetrike.

      Shtėpia e bardhė ka devijuar nga pėrmasat e saj, prej kohės sė ndėrtimit e deri mė sot, pėr disa metra, kurse piramida e Keopsit pėr afro 5000 vjet ka devijuar vetėm me milimetra , edhe ky ėshtė njė fakt shumė i habitshėm.

      Ky ėshtė vetėm fillimi i mistereve tė piramidave tė Gizės...

      Ėshtė gjithashtu e ēuditshme se lartėsia e piramidės korrespondon saktėsisht me lartėsinė e diellit nga toka.

      Ajo ėshtė vendosur 4 gradė nga skajet e busullės, njė saktėsi qė nuk ėshtė arritur kurrė.

      Njė egjiptolog tjetėr thotė se kush do qė do ta kishte ndėrtuar piramidėn ai ishte plotėsisht i aftė tė pėrcaktonte gjerėsinė dhe gjatėsinė gjeografike, kjo ėshtė e habitshme sepse teknologjia pėr ta zbuluar gjerėsinė gjeografike u shpik nė vitet 1600.

      Njė fakt tjetėr interesant ėshtė se forma e piramidės ėshtė pėrsoshmėrisht e pėrshtatshme pėr reflektimin e radarėve.

      Ja edhe disa llogaritje tė tjera matematikore, disa parime tė gjeometrisė, qė kishin shfrytėzuar egjiptianėt. Fillimisht vlenw tw theksohet se tw gjitha brinjwt e tri piramidave janė saktėsisht paralele njėra me tjetrėn.

      Simetralia e cila lėshohet horizontalisht nga piramida Khufu, pritet saktėsisht nėn kėndin 900 me simetralen vėrtikale qė lėshohet nga piramida Khafre, dhe formohet saktėsisht kėndi i drejtė, dhe hypotenuza qė  foromohet nga kulmi O i pirėmidės Kahfre kalon nėpėr kulmin B, kalon nė kulmin C1 tė piramidės Khufu, dhe pėrfundon saktėsisht nė qendrėn e piramidės sė madhe- nė kulmin O1. Kjo paraqet njė lidhje fasionuese ndėrmjet dy piramidave (fig 5). Tė dhėnat i keni nė figurė dhe mund ta vėrtetoni edhe nėpėrmjet teoremės sė Pitagorės saktėsinė e trekėndėsiht tė formuar. Sa pėr informatė Cubits, ėshtė njėsi qė ėshtė pėrdorur nė figurė, ėshtė njėsi egjiptianė e lashtė, e cila ėshtė e barabartė me ½ e metrit. C duhet tė jetė 929.5 cubits, ose dikur afer 464 m.

      E njėjta vlenė edhe tek piramida e vogėl e Gizės me piramidėn e madhe. Nė fillim e bėjmė tė njėjtin veprim. Lėshojmė simetralėn horizontale nga piramida e madhe e Gizės, dhe simetralėn vėrtikale nga piramida e vogel e Gizes (Menkaurit), ato priten saktėsisht nėn kėndin 900, dhe drejtėza qė lėshohet nga qendra O1 deri nė qendrėn O, formon saktėsisht hipotenuzėn e njė trekėndėshi tė forumuar kėndėdrejtė.

      Pėr tė mos vazhduar, ky rregull ėshtė i pranishėm ndėrmjet cdo piramide nė kompleksin e Gizės.        

      Lidhja e piramidave me yjet, ėshtė njė ndėr faktet mė tė mahnitshme nė kompleksin e Gizės. Pėr tė vėrtetuar se a kishin piramidat e Gizės ndonjė lidhje astronomike, qė besohej shumė kjo nga shumė njerėz, nėpėrmjet disa mjeteve me teknologjinė e fundit, ėshtė kthyer pozita e yjeve nė tė kaluarėn, pėr tė shikuar mos ka ndonjė ngjashmėri priamidat me yjet.
Rezultati ėshtė i frikshėm.

      Ne vitin 2450 para lindjes sė Krishtit, pikėrisht ne kohėn kur janė ndėrtuar piramidat, ne hartėn grafike tė yjeve figurojnė tre yje tė cilat ne sy tė parė ngjajnė me pozitėn e tre piramidave tė Gizės.

      Pas llogaritjeve matematikore, tre yjet e yjėsisė sė Orionit pėrshtaten matematikisht me tri piramidat e mėdha tė Gizės, ketė mund ta vėreni edhe nė figurėn e paraqtiur.

      Duket e ēuditshme por pėrshtatja e tyre siē po shihet ėshtė milimetrike. A mos na tregon kjo diēka? Ėshtė pothuajse e pamundur qe kjo saktėsi tė rrjedh nga rastėsia.

      A mos vallė na tregon se raca qė ka ngritur kėto piramida vjen nga yjėsia e Orionit?

      Tė gjitha ato hieroglife, tė gjitha ato vizatime tė pakuptimta deri mė sot, mos japin njė mesazh pėr njerėzimin. Ato pėrveē qė janė tė pakuptimta, nuk i ngjajnė aspak kulturės sė njerėzimit nė pėrgjithėsi, ėshtė krejtėsisht e veēantė.

      Pėrse faraonėt gjithmonė e kanė pamjen jo njerėzore, me kokėn e zgjatur pas, me njė veshje ceremoniale, e shumė karakteristika tė tjera jo njerėzore. Pėrveē tjerash nuk ėshtė gjetur ende asnjė vizatim pa kėto pamje tė ēuditshme, nuk ėshtė gjetur asnjė pėrshkrim njerėzor i faraonit, asnjė vizatim nė tė cilėn paraqitet si njeri, pėrse ka ndodhur kjo, pėrse asnjė faraon nuk duket si njeriu qė e njohim? Mos vallė pamja reale e tyre ishte kjo? 

      Vazhdojmė me disa fakte interesante...

      Nė piramidat e Gizės ekziston njė sistem tepėr i ndėrlikuar pastrimi i ajrit ne strukturėn e brendshme tė Faraonit. Ai sistem ėshtė tepėr komplekse dhe shumė i avancuar, qe nuk pėrshtatet aspak me kohėn e atėhershme. Pėrbėhet nga mija thyerje e lakime tė gurit, nė mėnyrė qe ajri tė pastrohet sa mė lehtė, dhe dhoma nė tė cilėn qėndron faraoni tė jetė sa mė e freskėt.

      Ky qėllim i tyre ėshtė arritur.

      Tunelet nėn piramidė janė po aq misterioze sa vetė piramidat...

      Pėr tė hapur njė tunel nė kohėn tonė, kėrkohet njė vend qe pėrbėhet prej gurėve tepėr tė fortė e tė ngjitur fort njėri me tjetrin nė mėnyrė qe tuneli ta kėtė tė vėshtirė tė shembet, sot shumė vėshtirė bėhet ai nė hapėsira ku nuk ka gurė.

      Megjithatė egjiptianėt para 5000 vjetėve kanė arritur tė ndėrtojnė tunel super tė gjatė  nė rėrė, qe sot ėshtė tepėr e vėshtirė kjo. As kėtij fakti nuk i gjendet sqarimi, bile ėshtė diēka e pamundur tė ndėrtohet nga njerėzit me teknologjinė e atėhershme, sipas gjykimit tė Bauvalit, Ham Cock-ut, dhe Doktorr Ivanovicit.

      Doktorr Ivanovic ėshtė njė ndėr pjesėmarrėsit, nė projektin tepėr sekret, qe njihet me emrin “ISiS”. Ai ėshtė gjithashtu autor i librit po me kėtė emėr.

      Ai citon se nė vitin 1961 nė piramidėn e madhe tė Gizės ėshtė gjetur njė krijesė jo njerėore ne arkivolin e faraonit Khafu.Pėr kėtė Dr. Ivanovici ka edhe dokumente zyrtare tė KGB-sė, dhe video – materialin mbi kete ekspedite. Kjo ekspeditė ėshtė organizuar nga organet sekrete tė KGB-sė sė Rusisė. Projekti ISiS ishte projekt shkencor, i cili ėshtė formuar gjithsej pėr tre arsye:

      -pėr kerkime shkencore pėr fuqitė telepatike;

      -pėr dosjet UFO dhe;

      -pėr piramidat nė Egjipt.


      Ekspedita nė vitin 1961, pasi kishte hapur arkivolin e Khafus, i cili qėndronte ashtu pėr 5 dekada, pasi kishte marrė kufomėn , dhe pasi kishte studiuar me hollėsi atė KGB-ja, rezultatet tregonin se krijesa e gjetur nuk ishte njeri, edhe pse kishte karakteristika tė pėrbashkėta me njeriun. Pėr kėtė informacion edhe pse burimet janė tė sigurta ende ky fakt ėshtė nė njė errėsirė, dhe nė njė paqartėsi.

      Sipas Dr. Ivanocvicit kėtu kemi tė bėjmė me zbulimin mė tė madh tė njerėzimit, me shkeljen e njė humanoidi jashtėtokėsor nė tokė, i cili la dijet e njohurit tek qytetėrimi egjiptian.

      Gjatė kėsaj ekspedite ėshtė vėrejtur edhe nje fakt tjetėr: Nga shkėmbi buronte njė forcė magnetike, pėr te cilėn shkenca ende nuk ka dhėnė shpjegim. Ajo forcė magnetike buron edhe sot nga shkėmbinjtė e lashtė tė piramidės sė madhe.

      Gjithashtu Ivanovici thotė se KGB-ja zbuloi prova dhe argumente tė pakundėrshtueshme, qė Egjipti u zhvillua mbi njė trashėgimi dijesh, tė njė race jashtėtokėsore.
Kjo teori shumė besohet nga njerėzit, dhe ėshtė shumė e mundur qė nė tė kaluarėn kemi qenė tė vizituar nga njė racė jashtėtokėsore, tek e fundit kjo si mundėsi pranohet edhe nga shkenca.

Sipas po kėtij studiuesi alienėt nuk erdhėn nė tokė pėr t’i parė piramidat e Gizės, por pėr t’i ndėrtuar ato, si stacione jashtėtokėsore pėr eksplorim ndėrplanetar.

      Ja tė shikojmė mundėsitė qė njeriu atė stad tė zhvillimit mund tė ndėrtoi diēka kaq gjigante.

      Problemi fillestar apo misteri fillestar mė mirė tė themi, ėshtė lėvizja e gurėve ku si mesatare po marrim 5 ton njė gurė. Teoria e parė ishte tėrheqja me litar, kjo mundėsi bie poshtė, sepse ėshtė vėrtetuar se nuk ka asnjė mundėsi teorike qė tė lėvizet njė shkėmb nga dhjetėra e njerėz me peshėn mbi 3 ton, vetėm nėse nė fuqinė shtytėse do tė ishin qindrat, dhe nė kėtė ēast bėhet e palogjikshme sepse kohėzgjatja do tė ishte me mijėvjeēar e jo me dekada pėr sa janė ndėrtuar.

      Teoria tjetėr thotė se janė pėrdorur drunjtė e pemėve pėr lėvizjen e kėtyre shkėmbinjve gjigante. Ėshtė konstatuar shkencėrisht se nė qoftė se kjo mundėsi do tė ishte shfrytėzuar, atėherė vetė grumbullimi i drunjve tė pemėve, dhe bartja e tyre do tė ishte projekt shumėfish mė gjigant se sa vetė piramidat, prandaj edhe kjo mundėsi nuk pranohet si e logjikshme.
Pastaj kur tė pėrmendet fakti se Egjipti ėshtė njė ndėr vendet mė tė varfra nė botė sa i pėrket numrit tė pemėve.

      Si do qė tė jetė piramidat mbeten projektet mė gjigante, mė madhėshtore, e mė misterioze qė njeh sot njerėzimi, qoftė ato tė ndėrtuara nga njerėzit apo nga njė specie tjetėr, as njė projekt tjetėr njerėzor as qė mund tė krahasohet mė to. Sipas fakteve tė mbledhura ka vetėm dy mundėsi:

      1. Piramidat janė ndėrtuar nga Egjiptianėt, tė cilėt ishin njė qytetrem tepėr i zhvilluar nga ana teknologjike e shkencore, dhe ėshtė zhdukur pa lėnė asnjė gjurmė.

      2. Ose janė projekte jashtėtokėsore, tė cilat janė pėrdorur si stacione nė tokė pėr eksplorime ndėr planetare.

      Se cila ėshtė mė e logjikshme, ju mbetet tė gjykoni ju lexues tė nderuar.