.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - PLLAKAT E SMERALDTA

Shqipėroi: Lille VENN

      

PLLAKAT E SMERALDTA

 

Ekskluzivisht pėr www.sa-kra.ch dhe www.syri3.com

 

Librin e shqipėruar nga Lille Venn "Pllakat e Smeraldta" mund ta shkarkon falas nė sektorin

„Literaturė“

 

 

(E falėnderojmė pėrzemėrsisht shqipėruesin Lille Venn  pėr kėtė material tė mrekullueshėm qė po ua sjell lexuesve tė nderuar dhe tė etur pėr dije)

 

 

 

 

            PARATHĖNIE NGA MAURICE DOREAL

 

          Historia e pllakave qė janė tė pėrkthyera nė faqet e mėposhtme, ėshtė e ēuditshme dhe pėrtej besimit tė shkencėtarėve modern. Lashtėsia e tyre ėshtė e mahnitshme, ato datojnė larg rreth 36.000 vjet para Krishtit. Autori ėshtė Thoth, njė Mbret-Prift Atlantidas, i cili, pas fundosjes sė vendit amė, themeloi nje koloni nė Egjiptin e lashtė.

         Ai ishte ndėrtuesi i Piramidės sė Madhe tė Gizės, e cila gabimisht i ėshtė atribuar   Keopsit. Nė tė pėrmbahet dija e tij e menēurisė antike, gjithashtu dhe dokumentat instrumentat sekrete tė Atlantidės sė lashtė.

         Pėr rreth 16.000 vjet, ai mbretėroi racėn e lashtė tė Egjiptit, afėrsisht nga 52.000 para Krishtit deri mė 36.000 para Krishtit. Nė atė kohė, raca barbare e lashtė mes tė cilėve u vendos ai dhe ndjekėsit e tij, u ngrit nė njė shkallė tė lartė qytetėrimi.

         Thoth ishte njė i pavdekshėm, domethėnė, ai kishte fituar mbi vdekjen, duke kaluar vetėm kur ai e dėshironte, madje dhe atėherė jo nėpėrmjet vdekjes. Menēuria e tij e madhe e bėri atė kreun e kolonive tė ndryshme tė Atlantidės, midis tė cilave edhe tė atyre qė emigruan nė Amerikėn Qendrore dhe Jugore.

          Kur erdhi koha qė ai ta linte Egjiptin, ai ngriti Piramidėn e Madhe pėrmbi hyrjen pėr tek Sallat e Mėdha tė Amenti-t, vendosi regjistrimet e tij nė tė, dhe caktoi, midis mė tė zhvilluarve nga njerėzit e tij, roje pėr tė ruajtur sekretet e Piramidės.

         Nė kohėt e mėvonshme, pasardhėsit e kėtyre rojeve, u bėnė priftėrinjtė e piramidės, nė tė cilėn Thoth adhurohej si Zoti i Menēurisė, Dokumentuesi i tyre nė epokėn e errėsirės qė pasoi kalimin e tij. Sipas legjendės, Sallat e Amenti-t u bėnė bota e nėndheshme, Sallat e zotave, ku shpirti kalonte pėr gjykim pas vdekjes.

          Gjatė epokave tė mėvonshme, egoja e Thoth kaloi nė trupat e njerėzve nė mėnyrėn siē ėshtė pėrshkruar nė pllakat. Kėshtu, ai u rimishėrua tre herė, nė tė fundit njihet si Hermes, treherė-i linduri.

Nė kėtė mishėrim, ai la dorėshkrimet qė nga okultistet modern njihen si Pllakat e Smeraldta, njė paraqitje mė e vonė dhe nga mė tė paktat e mistereve antike.

         Janė dhjetė pllakat e pėrkthyera nė kėtė punim, tė cilat iu lanė priftėrinjve tė piramidės nė ruajtje nė Piramidėn e Madhe. Tė dhjeta janė ndarė nė trembėdhjetė pjesė pėr komoditet.
           Dy tė fundit janė kaq madhėshtore nė rėndėsinė e tyre, qė pėr momentin ėshtė e ndaluar ta publikojmė pėr tė gjithė botėn. Megjithatė nė kėto fakte tė kėtij libri ndodhen sekrete, tė cilat, pėr studentin serioz, do tė dėshmojnė vlera tė paēmuara.

           Ato duhet tė lexohen jo njė herė, por qindra herė, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė mund ta zbulojnė kuptimin e vėrtetė. Njė lexim i rastėsishėm do tė japė rreze bukurie, por njė studim mė intensive do tė hapė kanale tė menēurisė dhe tė dijes kurrė tė njohura nga mendja njerėzore.

           Ja tani dy fjalė pėr mėnyrėn se si kėto sekrete tė fuqishme iu zbuluan njeriut modern, pasi ishin mbajtur tė fshehura pėr njė kohė tė gjatė.

           Rreth 1300 vjet para Krishtit, Egjipti, Khem i lashtė, ishte nė trazira dhe shumė dėrgata priftėrinjsh u dėrguan nė pjesė tė tjera tė botės.

           Midis tyre ndodheshin disa priftėrinj tė piramidės tė cilėt morėn me vete Pllakat e Smeraldta si njė hajmali nėpėrmjet tė cilės ata do tė ushtronin autoritetin e tyre mbi klerikėt mė pak tė zhvilluar, pasardhės gjithashtu tė kolonive tė tjera tė Atlantidės.

           Sipas legjendės, Pllakat i jepnin mbartėsit autoritetin e Thoth.

           Grupi i veēantė i priftėrinjve, qė mbarti pllakat, emigroi nė Amerikėn Jugore ku ata gjetėn njė racė tė zhvilluar, Maya-t tė cilėt kishin ruajtur shumė nga menēuria e lashtė.

           Priftėrinjtė u vendosėn dhe qėndruan midis tyre. Nė shekullin e dhjetė, Mayat ishin tė vendosur nė krejt Yukatan-in, dhe pllakat ishin vendosur poshtė altarit tė njėrit prej tempujve tė mėdhenj tė Zotit Diell.

           Pas pushtimit tė Maya-s nga Spanjollėt, qytetet u braktisėn dhe thesaret e tempullit u harruan.

           Duhet tė kuptohet se Piramida e Madhe e Egjiptit ka qėnė dhe ėshtė akoma njė tempull i fillesės i njohjes me ritet e shoqėrisė sė fshehtė pėr tek misteret. Jezusi, Solomoni, Apolloni dhe tė tjerė i kanė atje fillesat e tyre.

           Autori i kėtyre rreshtave ( i cili ėshtė i lidhur me Lozhėn e Madhe tė Bardhė e cila gjithashtu punon nėpėrmjet priftėrisė sė piramidės) u udhėzua t’i gjente dhe t’i kthente pllakat nė Piramidėn e Madhe.

           Pas aventurash tė cilat nuk ėshtė e nevojshme tė citohen kėtu, kjo punė u krye. Para se t’i kthente, atij iu dha leja t’i pėrkthente dhe tė mbante njė kopje tė menēurisė sė gdhendur nė pllakat.

           Kjo ndodhi nė vitin 1925, dhe vetėm prej pak kohėsh ėshtė dhėnė leja pėr t’i publikuar. Ėshtė parashikuar qė shumė njerėz do t’i pėrqeshin. E megjithatė student i vėrtetė, qė do tė lexojė pėrmes rreshtave, do tė fitojė menēuri.

           Nėse drita ėshtė tek ti, drita qė ėshtė gdhendur nė kėto pllaka do tė tė pėrgjigjet.

           Ja tani dy fjalė pėr aspektin material tė pllakave.

           Ato pėrbėhen nga dymbėdhjetė pllaka smeraldi tė gjelbėr, tė formuar nga njė substancė e dalė prej shndėrrimeve alkimike.

           Ato janė tė pashkatėrrueshme, iu rezistojnė tė gjithė elementėve dhe substancave qė njohim. Nė fakt, struktura atomike dhe molekulare ėshtė e qėndrueshme, nuk pėsojnė asnjė ndryshim, proceset e kohės nuk ndikojnė mbi to, meqenėse nuk ndikojnė proceset kimike mbi to. Njė fenomen i tillė hedh poshtė ligjin e jonizimit.

           Mbi tė janė gdhendur shenja nė gjuhėn e lashtė tė Atlantidės: shenja tė cilat iu korrespondojnė valėve tė caktuara tė mendimit, qė ēlirojnė vibrimin korrespondues mendor nė mendjen e lexuesit.

           Pllakat janė kapur sė bashku mė rrathė tė njė aliazhi (lloj lidhje) ngjyrė tė artė, e varur nė njė purtekė prej tė njėjtit material. Kaq pėr sa i takon aspektit material.

           Menēuria qė ndodhet nė to ėshtė themeli i mistereve antike. Kushdo qė do t’i lexojė me zemėr dhe mendje tė hapur, menēuria e tij do tė rritet nė mėnyrė tė ndjeshme.

           Lexo! Beson apo jo, por lexo! Dhe vibrimi i rigjetur do tė rizgjojė njė pėrgjigje nė shpirtin tėnd.

           Nė faqet e mėposhtme, unė do t’ju zbuloj disa nga misteret tė cilat vetėm sa janė prekur lehtė si nga unė, por edhe nga tė tjerė mėsues apo studentė tė sė vėrtetės.

           Ėshtė i pafund kėrkimi njerėzor pėr kuptimin e ligjeve qė rregullojnė jetėn, e megjithatė e vėrteta ekziston gjithmonė mbas pėlhurės qė mbron planet mė tė larta tė ekzistencės nga vizioni material i njeriut, e gatshme tė asimilohet nga kushdo qė zgjeron vizionin e vet pėr nga brenda, dhe jo drejt asaj qė ndodhet jashtė.

           Nė heshtjen e shqisave fizike ndodhet ēelėsi pėr zbulimin e menēurisė. Ai qė flet, nuk di; ai qė di, nuk flet.

           Dija mė e lartė ėshtė e pashqiptueshme, qė s’mund tė pėrshkruhet me fjalė, ajo ekziston si njė realitet nė pista e cila kapėrcen tė gjitha kufijtė e logjikės sė fjalėve apo simboleve fizike.

           Tė gjitha simbolet janė veē ēelėsa tek dyert qė ēojnė tek tė vėrtetat, dhe, shumė herė, dera nuk hapet sepse ēelėsi duket kaq i madh saqė gjėrat, tė cilat janė pėrtej, nuk mund tė jenė tė dukshme.

           Kur ne tė kuptojmė se tė gjitha ēelėsat dhe tė gjitha simbolet fizike janė manifestime, shtrirje tė njė ligji e tė vėrtete tė madhe, atėherė do tė fillojmė tė zhvillojmė vizionin qė do tė na lejojė tė ēajmė errėsirėn.

           Tė gjitha gjėrat, nė tė gjitha universet, lėvizin nė pėrputhje me ligjin, dhe ligji, i cili rregullon lėvizjen e planeteve nuk ėshtė mė i pandryshueshėm se ligji qė rregullon qėnien fizike tė njeriut.

           Njė nga ligjet mė tė mėdha nga tė gjitha Ligjet Kozmike, ėshtė ai qė ėshtė pėrgjegjės pėr formimin e njeriut si njė qėnie fizike.

           Objektivi i madh i shkollave tė misterit tė tė gjitha kohėrave ka qėnė tė zbulojė funksionimet e Ligjit qė lidh njeriun si trup fizik dhe njeriun si qėnie shpirtėrore.

           Njeriu intelektual ėshtė hallka lidhėse ndėrmjet njeriut si trup fizik dhe njeriut si qėnie shpirtėrore, sepse mendja bėn pjesė si nė cilėsitė fizike ashtu dhe nė cilėsitė jofizike.

           Kandidati pėr dije mė tė larta duhet tė zhvillojė anėn intelektuale tė natyrės sė tij dhe kėshtu forcon vullnetin e tij nė mėnyrė qė tė jetė nė gjendje t’i pėrqėndrojė tė gjitha fuqitė e qėnies sė tij dhe nė planin e ekzistencės qė ai dėshiron.

           Kėrkimi i madh pėr dritė, jetė dhe dashuri vetėm sa fillon nė planin material. Duke u mbartur nė absolutin e vet, qėllimi i tij final ėshtė tė jetė plotėsisht njė me ndėrgjegjen universale. Hapi i parė ėshtė vėnia e themeleve nė nivelin material; pastaj vjen qėllimi mė i lartė i arritjes shpirtėrore.

           Nė faqet qė vijojnė, unė do tė jap njė interpretim tė Pllakave tė Smeraldta dhe sekretin e tyre, kuptimet e fshehta dhe ezoterike. (bashkė me publikimin e pėrmbajtjes sė pllakave, Doreal ka dhėnė edhe njė interpretim tė tij mbi kuptimin e secilės pllakė – shėnim i L.V.)

           Nė pllakat, shumė fjalė tė Thoth fshehin kuptime qė nuk duken nė njė lexim sipėrfaqėsor.
           Drita e dijes, e aplikuar nė Pllakat, do tė hapė kanale dhe forma tė reja mendimi.

           “Lexo dhe bėhu i zgjuar!” Ah sikur drita e ndėrgjegjes tėnde vetjake tė zgjojė aftėsinė pėr tė kuptuar, e cila ėshtė njė cilėsi e natyrshme e frymės.

 

           Pjesė nga libri "Pllakat e Smeraldta"