Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Shkencė 2 - TEORITĖ MBI PREJARDHJEN E JETĖS NĖ TOKĖ

Shkruan: Sabir KRASNIQI

TEORITĖ MBI PREJARDHJEN E JETĖS NĖ TOKĖ

 

Nė bazė tė disa zbulimeve paleontologjike nė gjendje fosilesh, supozohet se jeta nė tok ka filluar para 500 milion vjetėsh. Megjithatė, kėto gjurmime nuk japin kurrfarė tė dhėnash me tė cilat do tė sqarohej pėrfundimisht prejardhja e jetės tė tokė.

           

 

            Njėra prej pyetjeve mė tė diskutueshme, por edhe njėra ndėr mė tė vėshtirat pėr t'i dhėnė pėrgjigje shkencore, ėshtė ajo mbi prejardhjen e jetės nė tokė. Megjithė pėrparimet e shumta, falė teknologjisė moderne, shkenca akoma nuk ka arritur qė tė jep njė definicion pėrfundimtar pėr kėtė ēėshtje.

            Teoritė, tezat e hipotezat mbi prejardhjen e jetės nė tokė janė tė shumta dhe ekzistojnė qė nga antika e lashtė.

            Sipas Talesit tė Miletit (filozof, astronom, gjeometėr dhe matematikan grek, autor i veprave filozofike tė cilat mė vonė, nga shumė shkencėtarė, merren si pikėnisje e punės sė tyre) jeta nė tokė ka filluar nga uji. Sipas Talesit, pasi qė uji ka mundėsi transformimi dhe si lėndė ėshtė shumė i pėrhapur, ėshtė substanca dhe principi i lidhjes sė ēdo ndodhie: shkaku, prejardhja, materia, elementi.

            Herakliti e sheh zjarrin si krijues tė jetės. Njė thėnie e tij pėr zjarrin ėshtė : "Gjithēka shndėrrohet nė zjarr dhe zjarri shndėrrohet nė gjithēka, siē kėmbehet ari me njė mall dhe njė mall me arin".

            Aristoteli mendonte se jeta ka filluar nė ujė, nė mėnyrė spontane, pėrkatėsisht nga vetėlindja.

            Njė teori tjetėr supozon se jeta ka origjinė nga kozmosi dhe se ajo mund tė shtrihet nė gjithėsi, nga njėri planet nė tjetrin.

            Engelsi shtron teorinė e prejardhjes sė jetės nė tokė nga materiet jo tė gjalla. Mė vonė teorinė e pranoi dhe e pėrpunoi A. J. Oparin, hulumtues sovjetik, i cili thotė se jeta nė tokė nuk ka prejardhje spontane as tė rastėsishme, por tė ligjshme.

            Me arritjen e njeriut nė hėnė si dhe me fluturimin e fluturakeve tė ndryshme nė planetėt e tjera, viteve tė fundit, gjithnjė e mė shumė pėrhapet mendimi se mundėsit e bartjes se organizmave tė gjalla nė gjithėsi ėshtė e realizueshme. Gjithashtu, ekziston mendimi se njeriu ka ardhur ose ėshtė dėrguar nga planetėt e tjera ku ekzistojnė qenie tė gjalla me intelekt.

            Teori e Panspermias niset nga ajo se jeta nuk ka filluar spontanisht nė Tokė por u soll kėtu nga hapėsira tjera. Kometat mund tė kenė qenė transportues ideal tė baktereve tė para. Kėtė teori e sugjerojnė edhe shumė shkencėtar. Pasi qė kometat pėrbėhen edhe nga njė pjesė e konsiderueshme akulli, ato edhe kanė veti rezistuese duke i konservuar dhe mbrojnė bakteret nga rrezatimet kozmike, tė cilat edhe kanė arritur Tokėn duke i dhėnė jetė asaj.

            Eksperimenti i famshėm i kimistėve Stanley Miller dhe Harold Urey, qė u raportua nė vitin 1953, ngrit njė hipotezė tė re se jeta nė Tokė mund tė jetė krijuar me ndihmėn e shkėndijave elektrike, gjegjėsisht, rrufesė. Elektriciteti i krijuar nga rrufeja mund tė gjeneroj aminoacide dhe sheqerna nga njė atmosferė e ngarkuar me ujė, metan, amoniak dhe hidrogjen. Ka mendim nga shkencėtarė se retė vullkanike, nė atmosferėn primitive, mund tė kenė mbajtur metan, amoniak e hidrogjen. Vullkanet aktive, tė pra disa miliard vjetėsh, kanė lėshuar gazra dhe minerale nė atmosferė (qė ishte larg dendėsisė sė asaj tė sotmes) pėrmes sė cilave ėshtė krijuar njė pėrzierje kimike (aminoacide, tullat e proteinave, molekula tė domosdoshme pėr jetėn) nga e cila, me kohė, janė krijuar organizma tė thjeshta, pastaj mė komplekse, dhe kėshtu ka filluar gjallėrimi i jetės nė Tokė.

            James Cleaves dhe Jeffrey Bada, duke u nisur nga eksperimenti i S. Millerit dhe H. Ureyt, erdhėn te njė ide e re. Ata shtuan nė pėrzierjen e gazrave disa tamponė pėr tė neutralizuar pėrbėrjet azotike, pėrpara se kėto tė arrinin tė dėmtonin aminoacidet, e cila edhe funksionoi. Nga kjo del se origjina e jetės varet nga njė proces ngjarjesh fizike, kimike e biologjike, tė cilėt u pėrshtaten kushteve tė evolucionit. Mirėpo, pėr ta kuptuar mė thellėsisht se si prej gazrave tė atmosferės sė hershme arrihet nė pėrbėrje organike, shkencėtarėt u nisėn nga ARN-ja (acidi ribonukleik). ARN-ja pėrbėhet nga molekula mė tė vogla, tė quajtura nukleotide dhe tė lidhura mes tyre. Ėshtė njė version njėfijesh i ADN dhe kryen shumė funksione tė rėndėsishme nė tė gjithė qelizat e gjalla.

            Sė fundmi ėshtė arritur tė dėshmohet se disa nukleotide ARN-je mund tė rrisin shkallen e zhvillimit tė disa reaksioneve kimike specifik edhe tė krijojnė spontanisht njė molekulė vetė-riprodhuese.

            Nėse njė molekulė ARN-je mund tė riprodhonte vetveten, ajo mund tė krijonte bazat pėr jetėn e njė organizmi tė thjeshtė.

            Se fragmentet e ARN-sė dinė tė shfrytėzojnė nukleotidet e lira pėr tė formuar njė molekulė tė ARN-sė, tė ngjashme me molekulėn qė ėshtė tashmė e pranishme nė solucion, arritėn ta demonstrojnė nė laborator Tracely Lincoln dhe Gerald Joyce. Pas procesit tė kopjimit molekulat e ARN-sė (tė vjetrat dhe tė rejat) ndahen, duke mundėsuar kėshtu vazhdimin e njė kopjim tjetėr, pra vetė-prodhimin. Mirėpo, qė tė arrihet deri te njė pėrbėrje organike me tė cilėn fillon dhe procesi i jetės, ARN-ja duhej tė gjente kushte tė pėrshtatshme p.sh. njė qelizė nė Tokėn e para disa miliardė vjetėsh.

            Jack Szostak, i cili u laureua me Ēmimin Nobel pikėrisht pėr kėto kėrkime, bashkė me kolegėt e tij arritėn tė demonstrojnė "lojėn" qė bėn ARN-aj pėr tė arritur qėndrueshmėri mė tė madhe duke ra nė "kurthin" e acideve yndyrore dhe molekulave tė tjera, falė variacioneve ciklore tė temperaturės. Megjithatė, mbetet akoma e paqartė se si kėto "protoqeliza" (versionet e para tė qelizave tė thjeshta), me ARN-nė brenda, kanė arritur tė evoluojnė drejt qelizave mė tė pėrsosura.

            Nė bazė tė disa zbulimeve paleontologjike nė gjendje fosilesh, supozohet se jeta nė tok ka filluar para 500 milion vjetėsh. Megjithatė, kėto gjurmime nuk japin kurrfarė tė dhėnash me tė cilat do tė sqarohej pėrfundimisht prejardhja e jetės tė tokė. Disa mendojnė se jeta nė tokė filluar para dy miliardė vjetėsh mirėpo, sipas kėrkimeve mė tė reja, supozohet se formimi kozmik i tokės ka filluar para s 3.5 miliard vjetėsh e jo si mendohej mė herėt para 5 - 7 miliardė vjetėsh. Kėtė e dėshmon zbulimi i fosileve nė njė shkėmb sedimentar 3.4 miliardė vite tė lashtė, nė Streley Pool, nė bregun perėndimor tė Australisė. “Kemi zbuluar njėsi tė konservuara nė mėnyrė fantastike dhe tė pėrfshira nė dritare tė vogla mes kokėrrzave tė rėrės, qė duket se e kanė shmangur shtypjen. Janė struktura tė ngjashme me qelizat, morfologjia e tyre ėshtė e llojit biologjik dhe kimia e tyre e pajtueshme me rrugėt metabolike biologjike”, shpjegon Martin Brasier, paleobiolog nė Universitetin e Oksfordit. Shkėmbi pėrmban struktura mikroskopike tė ngjashme me qelizat, tė rrethuara nga gjurmė kimike, tregues ky i njė aktiviteti biologjik. Bėhet fjalė pėr izotope tė karbonit tė pranishėm nė pėrmasa qė tregojnė konvertimin nga CO2 – anhidriti karbonik – inorganik, nė molekulat organike qė prodhohen prej qelizave tė gjalla.

            Nė kohėt e fundit rėndėsi e posaēme u kushtohet rrezeve kozmike, rrezeve tė diellit dhe rrezeve radioaktive. Supozohet se nė periudhat gjeologjike mė tė hershme (para dy miliardė vjetėsh) intensiteti i kėtyre rrezeve ka mundur tė jetė relativisht mė i fortė nė momente tė caktuara e kjo ka mundur tė ndikojė nė formimin e jetės, gjithashtu edhe nė ndryshimin e formės te qeniet e gjalla.

            Duhet tė pranojmė se njeriu ėshtė larg njohjes pėrfundimtare mbi krijimin e jetės nė tokė. Pėr kėtė duhet tė pranohen teoritė e mėsipėrme, kuptohet me rezervė tė caktuar, deri nė atė moment kur shkenca do tė krijojė nė mėnyrė artificiale materien e gjallė.