Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime 3 - PSE DUHET RILEXUAR SOT ARISTOTELI

Shkruan: Edit  HOLL

bota.al

PSE DUHET RILEXUAR SOT ARISTOTELI

 

            Nė Liceun e tij nė Athinė, Aristoteli zhvilloi njė model pėr maksimizimin e lumturisė, qė mund tė zbatohej nga individė dhe shoqėri tė tėra, dhe ėshtė ende i rėndėsishėm sot.

  

 

            Qė nga mesi i shekullit XVIII-tė, bota perėndimore ka pasur mundėsi tė diskutojė publikisht mbi ēėshtjet etike, pa iu referuar Krishterimit. Mendimi modern mbi moralin, qė niset nga supozimi se perėnditė nuk ekzistojnė, ose tė paktėn nuk ndėrhyjnė, ėshtė nė fillimet e veta.

            Por grekėt e lashtė dhe romakėt, ndėrtuan shkolla tė fuqishme filozofike tė mendimit etik pėr mė shumė se njė mijėvjeēar, nga agnostikėt e parė tė shpallur, si Protagora (shek. V P.E.S), tek mendimtarėt e fundit paganė. Akademia e Platonit nė Athinė, nuk u mbyll pėrfundimisht deri nė vitin 529 E.S, nga perandori bizantin Justinian.

            Kjo traditė e gjatė e filozofisė morale, ėshtė njė trashėgimi e ēmuar e qytetėrimit tė lashtė tė Mesdheut. Ajo ka nxitur disa mendimtarė shekullarė bashkėkohorė, tė ballafaquar me boshllėkun moral tė krijuar pas rėnies sė Krishterimit qė nga fundi i viteve 1960, tė ringjallin shkollat e lashta tė mendimit.

            Mė pak e njohur ėshtė receta e lumturisė (eudaimonia), e mbėshtetur nga Aristoteli. Nė Liceun e tij nė Athinė, ai zhvilloi njė model pėr maksimizimin e lumturisė, qė mund tė zbatohej nga individė dhe shoqėri tė tėra, dhe ėshtė ende i rėndėsishėm sot.

            Ajo u bė e njohur si “filozofia peripatetike”, pasi Aristoteli zhvilloi debate filozofike, teksa shėtiste nė shoqėrinė e me bashkėbiseduesit tė tij. Parimi themelor i filozofisė peripatetike, ėshtė ky:qėllimi i jetės, ėshtė tė maksimizojė lumturinė duke jetuar me virtyte, duke pėrmbushur potencialin tuaj si njeri, dhe duke u angazhuar me tė tjerėt – familjen, miqtė dhe bashkėqytetarėt – nė aktivitete me pėrfitime reciproke.

            Njerėzit janė kafshė, dhe prandaj kėnaqėsia nė pėrmbushjen e pėrgjegjshme tė nevojave fizike (ngrėnia, seksi), ėshtė njė udhėzues pėr tė jetuar mirė. Por, meqenėse njerėzit janė kafshė tė avancuara, natyrisht qė priren tė jetojnė sė bashku nė komunitete tė vendosura (poliset), ne jemi “kafshė politike” (zoa politika).

            Njerėzit duhet tė marrin pėrgjegjėsinė pėr lumturinė e tyre pasi ‘Zoti’ ėshtė njė entitet i largėt, qė mund tė kontrollojė lėvizjen e gjithėsisė, por s’ka asnjė interes pėr mirėqenien e njerėzve, dhe as ndonjė funksion providencial nė shpėrblimin e virtytit apo ndėshkimin e imoralitetit.
            Megjithatė, imagjinimi i njė jete mė tė mirė dhe mė tė lumtur, ėshtė i mundur pasi njerėzit kanė aftėsi tė lindura qė u lejojnė atyre tė promovojnė lulėzimin individual dhe kolektiv. Kėto pėrfshijnė prirjet pėr tė bėrė pyetje rreth botės, pėr tė menduar mbi veprimin dhe pėr tė aktivizuar kujtimet e vetėdijshme.

 

 

            Po ēfarė donte tė thoshte Aristoteli me “lumturi” ose eudaimonia? Ai nuk besonte se ajo mund tė arrihej nga akumulimi i gjėrave tė mira nė jetė – duke pėrfshirė tė mirat materiale, statusin apo tė qėnit njė person publik – por ishte njė gjendje e brendshme dhe private e mendjes. Megjithatė, as ai nuk besonte se ajo ishte njė gjendje e vazhdueshme.
Pėr Aristotelin, eudaimonia kėrkonte pėrmbushjen e potencialeve njerėzore, qė nuk mund tė arriheshin duke kėnaqur nevojat fizike. Dhe as nuk besonte se lumturia pėrcaktohet nga proporcioni total i kohės sonė tė kaluar duke pėrjetuar kėnaqėsi, siē bėri edhe studenti i Sokratit Aristipi nga Kirena.

            Aristoteli kėmbėngulte, se lumturia ėshtė e pėrbėrė nga diēka mė e madhe dhe e ndryshme, nga njė grumbullim i pėrvojave tė kėndshme. Qė tė jemi tė lumtur, ne duhet tė mbėshtesim aktivitete konstruktive, tė cilat ne besojmė se janė tė orientuara nga qėllimi. Dhe kjo kėrkon njė analizė tė ndėrgjegjshme tė qėllimeve dhe sjelljes sonė, dhe praktikimin e “etikės sė virtytit”, dhe tė “jetuarit mirė”.

            Historikisht, shumė filozofė, si Egoistėt, kanė pyetur nėse virtyti ėshtė nė thelb i dėshirueshėm. Por, qė nga mesi i shekullit XX-tė, tė tjerėt rehabilituan etikėn e virtytit dhe u pėrqendruan intensivisht mbi idetė e Aristotelit.

            Filozofi i njohur grek, thotė se nėse lumturia nuk ėshtė e dėrguar nga Zoti, atėherė ajo “vjen si rezultat i njė mirėsie, sė bashku me njė proces mėsimi dhe pėrpjekje”. Ēdo qenie njerėzore, mund tė praktikojė njė mėnyrė jetese qė do ta bėjė atė mė tė lumtur.

            Sipas tij, lumturia ėshtė shumė mė e vėshtirė tė mbėrrihet se sa kėnaqėsia. Por nuk ėshtė e pamundur. Ju nuk keni nevojė pėr pasuri materiale, forcė fizike apo njė pamje shumė simpatike, pėr tė filluar ushtrimin e mendjes tuaj sipas parimeve tė Aristotelit, pasi mėnyra e jetesės qė ai mbron ka tė bėjė me njė pėrsosmėri morale dhe psikologjike, mė shumė sesa njė gjė qė shtrihet tek pasuria materiale apo pėrsosmėria trupore.

            Ai e pranon se ka edhe pengesa mė tė vėshtira:pasja e fėmijėve apo miqve qė tė zhgėnjejnė plotėsisht. Njė tjetėr ėshtė problemi mė i vėshtirė me tė cilin pėrballet ēdonjeri prej nesh: humbja e fėmijėve, dhe miqve nėpėrmjet vdekjes.

            Megjithatė, ėshtė sėrish e mundur qė tė jetohet mirė edhe pas fatkeqėsive tė tilla. Nė kėtė kuptim, Aristoteli ėshtė njė optimist moral. Ai ka meritėn, se pa shumė kohė pėrpara Sigmund Frojdit, se instinktet tona biologjike janė mė tė natyrshme se sa tė sjellurit nė mėnyrė tė moralshme.

            Kjo e bėn etikėn e tij, tė pajtueshme me psikoanalizėn moderne. Njė ide inovative aristoteliane, ėshtė se emocionet qė supozohet tė dėnueshme, madje edhe zemėrimi dhe hakmarrja, janė tė domosdoshme pėr njė psikikė tė shėndoshė.

            Nė kėtė drejtim, filozofia e Aristotelit kontrastron me pikėpamjen stoike sipas sė cilės zemėrimi ėshtė irracional dhe njė formė e ēmendurisė sė pėrkohshme, qė duhet tė eliminohet.  Vetėm se sipas tij emocionet e tilla duhet tė jenė tė pranishme nė sasinė e duhur, “mesatare” ose “tė kuptueshme”.

            Zemėrimi ėshtė gjithashtu thelbėsor pėr njė personalitet qė ecėn nė jetė. Njė individ apatik qė nuk zemėrohet kurrė, qė nuk ngre zėrin pėr veten ose vartėsit e tij kur duhet, dhe nuk mund tė arrijė lumturinė. Megjithatė, zemėrimi i tepėrt apo i njerėzve, ėshtė diēka e gabuar dhe shihet prej tij si njė ves.

            Ndėrkohė Aristoteli ėshtė njė utopik. Ai imagjinon mundėsinė qė tė gjithė njerėzit do tė jenė njė ditė tė aftė tė kuptojnė potencialin e tyre, dhe ta shfrytėzojnė plotėsisht atė. Ai parashikoi njė botė futuristike, nė tė cilėn pėrparimet teknologjike, do ta bėnin tė panevojshme punėn e njeriut.

            Edhe teoria politike e Aristotelit ishte fleksibėl.

            Ju mund tė jeni njė kapitalist apo socialist, njė biznesmen apo njė punonjės humanitar, tė votoni pėr thuajse ēdo parti politike, dhe tė jeni sėrish jeni njė aristotelian i qėndrueshėm. Aristoteli e dinte se njerėzit konfliktohen mes tyre, kur tė mirat materiale janė tė pakta:”Varfėria ėshtė prindi i revolucionit dhe krimit”.

            Falė kėmbėnguljes sė tij pėr tė bazuar teorinė politike mbi nevojat themelore tė njerėzimit, Aristoteli krijoi idetė mė tė avancuara ekonomike qė u shfaqėn ndonjėherė nė kohėn e tij, dhe kjo ishte arsyeja se pse e admironte Karl Marksi.

            Njė mohues i ndryshimit tė klimės, nuk mund tė gjente asnjė inkurajim tek Aristoteli. Ai do tė ngrinte qė atė kohe alarmin pėr dėmet qė njeriu po i shkaktonte mjedisit. Pėr shkak tė aftėsisė sė unike mendore, Aristoteli, thotė qė njė njeri i keq mund tė bėjė 10.000 herė mė shumė dėm, sesa njė kafshė.