.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - RACA NJERĖZORE MUND TĖ JETĖ QENIA MĖ INTELIGJENTE NĖ UNIVERS!

www.albobserver.com

        RACA NJERĖZORE MUND TĖ JETĖ QENIA MĖ INTELIGJENTE NĖ UNIVERS!

     Planetėt mund tė jenė vetėm njė pjesė e vogėl (e pallogaritshme) e universit, falė madhėsisė sė tyre, por ekzistojnė aq shumė prej tyre, ku shanset e jetės shtohen shumė mė tepėr. Universi, tashmė pėrshkon periudhėn mė tė mirė tė tij, pėrsa i pėrket favorizimit tė krijimin yjeve –por duket se akoma nuk ka arritur kulmi i fazės sė krijimit tė planetėve.

 

 


            Jeta inteligjente mund tė ndodhet nė njė stad shumė mė fillestar, tė universit qė ne shikojmė.

            Thuajse 200 miliardė galaktikat e tij (universit), tregojnė njė dinamik tė fuqishme pėr tė vazhduar mė tej ekzistencėn e tij pėr qindra e mijėra miliardė vjet, e pse jo shumė mė tepėr.
“Meqenėse planetėt dhe jeta janė shumė tė rinj nė universin tonė”, thotė shkencėtari dhe astronomi Dimitar Sasseloc i Univeristetit tė Harvard, nė librin e tij “The life of the Super-Earths”, duke vijuar me tej se: “Qenia njerėzore, nuk vonoi tė vinte nė epiqendėr. Madje fare mirė, mund tė jemi ndėr civilizimet mė inteligjente tė universit”.

            Kjo mund tė shpjegojė se pse ne nuk shikojmė asnjė fakt tė “Tyre” dhe mund tė duhet dhe shumė kohė akoma qė tė shpjegohet e famshmja dhe paradoksalja “Fermi”, e cila pyet se nėse ekziston jetė inteligjente e pėrparuar nė Univers, ku ndodhet ajo dhe pse nuk shfaqet?
Pse nuk kemi zbuluar qoftė dhe njė tė dhėnė bindėse pėr ekzistencėn e tyre?

            Historia e universit, sipas Sasselov dhe studimit tė tij tė ri “The life of Super-Earths”, ngjason dhe pohon kėtė: Shumė breza yjesh, krijojnė mjaftė hekur, oksigjen, silic, karbon si edhe tė gjithė elementėt e tjerė, nga hidrogjenit deri tek heliumi origjinal pėr rreth 13 miliardė vjet, pėr tė qenė nė gjendje tė formojnė sa Tokėn ku ne jetojmė e banojmė, po aq dhe jashtė planetėt tė tjerė qė misioni Keppler mundi t’i zbuloi kohėt e fundit.

            Mjedise tė qėndrueshme nė galaktika tė cilat ishin pasuruar mjaftueshėm me element qiellorė pėr tė pasur planet, ekzistonin vetėm 9-miliardė vjet mė parė, ndėrsa planetė shkėmborė siē, Toka dhe planetė super-Gaia kozmos, rreth 7-8 miliardė vjet mė parė. Kėshtu, jeta duhej tė priste deri nė atė moment, e jo mė shumė mė vonė, qė tė fillonte tė shfaqej nė gjithė universin.

            Midis 7 deri nė 9-tė, miliardė vjet mė parė, ishin tė disponueshėm shumė element tė rėndė, tė cilėt mė pas morėn pjesė nė formulėn e komplikuar kimike e biologjike qė kėrkohet pėr krijimin e jetės dhe kėshtu u krijuan sė bashku me Tokėn dhe planetė tė tjerė, njėkohėsisht me ambientet e qėndrueshme qė kėrkohen pėr kompozimet kimike.

 

 

            Enrico Fermi pretendojė se, duke patur parasysh moshėn e Universit dhe falė numrit tė madh tė yjeve dhe sistemeve planetare, si dhe tmerrėsisht distancės dhe kohės sė shkurtėr, nė krahasim me atė tė universit, qė ju desh njerėzve (qenies njerėzore) pėr tė zhvilluar teknologjitė e tyre, kėshtu, si rezultat i kėsaj, civilizimet e tjera nė galaktikėn tonė, do tė mund tė kishin njė pėrparėsi tė ndjeshme, nė krahasim me qenien njerėzore dhe mund tė jenė shumė herė mė tė zhvilluar si nga ana e teknologjisė po ashtu dhe nga ana e inteligjencės.

            Dimitar Sasselov arriti nė pėrfundimin se pretendimi statik nė Paradoksalen e Fermi: “Vlen vetėm nėse afati kohorė pėr shfaqjen e jetės ėshtė shumė mė i vogėl se mosha e universit, por nuk ėshtė dhe aq saqė tė dy kohėt sė bashku (tė universit dhe tė lindjes se jetės) tė jenė tė krahasueshėm. E ardhmja e jetės nė Univers, ngjanė e shkėlqyer”, shtoi Sasselov.

            Planetėt mund tė jenė vetėm njė pjesė e vogėl (e pallogaritshme) e universit, falė madhėsisė sė tyre, por ekzistojnė aq shumė prej tyre, ku shanset e jetės shtohen shumė mė tepėr. Universi, tashmė pėrshkon periudhėn mė tė mirė tė tij, pėrsa i pėrket favorizimit tė krijimin yjeve –por duket se akoma nuk ka arritur kulmi i fazės sė krijimit tė planetėve. Nė Univers, ekzistojnė shumė herė mė tepėr yje dhe planetė sesa kokrrat e rėrės qė gjenden nė Tokė dhe sigurisht qė ka njė numėr tė barabartė planetėsh.

            Nga llogaritjet e bėra, 200 miliardė yje nė galaktikėn tonė dhe 90% e tyre janė shumė tė vegjėl dhe njėkohėsisht shumė tė mėdhenj qė tė kenė planetė, yje dhe satelitė nė orbitėn e tyre. Vetėm 10% prej kėtyre yjeve u krijuan me elementė shumė tė rėndė qė tė kenė plantė nė orbitėn e tyre siē ėshtė Toka, me 2% tė tyre –rreth 100 milionė supre-Gaia dhe Gaia- tė ndodhen brenda orbitės sė banueshme tė brezit tė yllit tonė.

            Por, mbetet tė theksojmė dhe t’i pėrgjigjemi dilemės, nėse njė planet tjetėr atje jashtė nė galaktikėn tonė (si dhe nė miliardat e galaktikave tė tjera) ėshtė vetėm njė milionė vjet mė i madh se Toka jonė, sa mė tė zhvilluar dhe ēfarė teknologjie inteligjente ata mund tė kenė?
           Siē edhe shkroi Arthur Clarke, ēfarė do lloj teknologjie jashtėtokėsore do duhet tė dallohet nga magjia...