.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Meditime - Shenjat para kthesave (pjesa e katėrt)

Shkruan: Daut DEMAKU

SHENJAT PARA KTHESAVE

(pjesa e katėrt)

 

   Jeta ėshtė lojė. Arti ėshtė lojė. Jeta ėshtė krijim, arti ėshtė krijim.

            A mund ta gjejmė njė ēelės qė ta luajmė lojėn e lehtė e pa ngarkesa, pa tensione, pa ankthe... Lehtė, si nė lojė, a? Pse tė thellohemi nė njė fenomen, atje ku na duhet njė jetė njeriu pėr t’ia prekur fundin? (... dhe, a mjafton njė jetė njeriu?).

 

 

            Do tė ecim edhe pak mė tutje nė njohje.

 

            Na ndodh qė ta akuzojmė (shumė shpesh) vetveten pse na mungon njohja.

 

            A thua, a kemi tė drejtė?

 

            Po ju ftoj tė mendoni pakėz pėr kėto tė dhėna: nė literaturėn inspirative thuhet se truri i njeriut (pos tė tjerash) pėrbėhet prej tre miliardė qelizash. Tė gjitha kėto qeliza (njė tresh dhe nėntė zero prapa) me njėra-tjetrėn i kanė nga dhjetė mijė lidhje.

 

            Tė pushojmė pak me njė (gati) anekdotė:

 

            Njėri i thotė shokut: kjo ėshtė tabelė e shahut me 64 fusha.

            Por, aq shumė kombinime mund tė bėhen, sa, po ta paguaje ti ēdo lėvizje me njė kokėrr gruri, do tė ta merrja njė hambar me grurė.

 

            Tjetri thotė: kjo ėshtė e pamundur, nė gjashtėdhjetė e katėr fusha krijo ti kombinime sa tė duash - a e din sa ėshtė njė hambar me grurė?

 

            Dhe lidhen me kusht. Loja fillon. Ēdo lėvizje - njė kokėrr grurė. Pas sa e sa ditėsh hambarit nuk i mbeti asnjė kokėrr.

 

            E tėrė kjo ndodhi nė lojė, me lėvizje dhe kombinime nė 64 fusha.

 

            Tash: kur e kemi parasysh trurin e njeriut me 3 miliardė qeliza, me nga dhjetė mijė lidhje nė secilėn me secilėn, urdhėroni e llogaritni ju, a mund tė ketė e gjithė bota aq shumė kokrra tė grurit sa tė mund t’i paguajė tė gjitha kėto kombinime?

 

            Atėherė. A kemi tė drejtė ta akuzojmė vetveten pėr mungesė tė njohjes?

 

            ***

 

            Truri i njeriut ėshtė njė mikrokozmos. Kozmos nė miniaturė.

 

            Sikurse planeti tokė nė njė glob tė vogėl. Bota nė hartė.

 

            Thuhet se njerėzit normalė shfrytėzojnė trurin diku afro pesė pėr qind. Gjenitė, thuhet, se e shfrytėzojnė kapacitetin e trurit prej dhjetė deri nė dymbėdhjetė pėr qind.

 

            Logjikisht na del njė matematikė e thjeshtė: nuk janė njerėzit normalė ata qė e shfrytėzojnė trurin vetėm pesė pėr qind, as nuk janė gjeni ata qė e shfrytėzojnė trurin deri nė dymbėdhjetė pėr qind.

 

            Njerėz normal do tė duhej tė quheshin vetėm ata qė e shfrytėzojnė trurin (tė paktėn) pesėdhjetė pėr qind. E gjenitė, ouh, ata do tė duhej ta shfrytėzonin qind pėr qind.

 

            Kėtu, prandaj, do tė duhej tė vihej theksi: tė ngrihet shumė lart shkalla e vetėdijesimit.

 

            Mos tė mbetemi gjithmonė duke u sjellė nė atė qarkoren e njohur sokratiane: “Sa mė shumė po di, aq mė shumė po bindem se asgjė nuk di”. Jo. njėqind herė jo. Por: sa mė shumė po di, aq mė shumė po bindem se mund tė di edhe njė miliard herė mė shumė.

 

            Kjo mund tė quhet njėra prej rrugėve (po them: njėra) pėr rritjen e shkallės sė njohjes.

 

            Mundėsit e njeriut pėr njohje janė tė pakufishme. Pėr shkallėn e sotme, kjo duket si njė konstatim i pamatur.

 

            Por, me tė vėrtet, mundėsitė njohėse tė njeriut nuk janė tė kufizuara. Nė qoftė se, ta zėmė, arrijmė ta shfrytėzojmė trurin qind pėr qind, atėherė, potenciali i trurit do tė zgjerohej edhe mė tutje.

 

            Sepse jeta ėshtė krijim.

 

 

            ***

 

            Jeta ėshtė lojė. Arti ėshtė lojė. Jeta ėshtė krijim, arti ėshtė krijim.

 

            A mund ta gjejmė njė ēelės qė ta luajmė lojėn e lehtė e pa ngarkesa, pa tensione, pa ankthe... Lehtė, si nė lojė, a? Pse tė thellohemi nė njė fenomen, atje ku na duhet njė jetė njeriu pėr t’ia prekur fundin? (... dhe, a mjafton njė jetė njeriu?).

 

            Ta marrim pėr shembull, veturėn: a na del mė mirė nėse nisemi nė rrugėn e studimit tė (ri)njohjes sė tė gjitha pjesėve tė veturės, apo tė mėsojmė mirė ngasjen e veturės, pra: shfrytėzimin?

 

            Vetura pėrbėhet prej mijėra e mijėra pjesėve. Secila pjesė e ka strukturėn e veēantė, funksionin... Nė qoftė se thellohemi nė kėtė fushė, do tė arrijmė aty ku ėshtė vetura sot: do ta rinjohim atė qė ėshtė.

 

            Ndėrkaq, nė qoftė se mėsojmė ta shfrytėzojmė veturėn pėr nevoja tona, do tė kėnaqemi.

 

            Menēuria e parė ėshtė: ta mėsojmė ligjin e brendshėm tė dukurisė.

 

            Edhe kjo pjesė e lojės ėshtė - lojė! Por kjo lojė ėshtė mė e mira ndėr tė gjitha tė tjerat, sepse, kjo lojė shndėrrohet nė ART tė jetės.

 

 

            Fundi i kapitullit tė parė

 

           Pjesė nga libri i Daut Demakut, “SHENJAT PARA KTHESAVE”

 

           Autori ėshtė themelues dhe udhėheqės i “Qendrės sė Mendimit Pozitiv”nė Prishtinė.

           dautdemaku@yahoo.com

           mendimipozitiv@yahoo.ccom