Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

GAZETA METRO

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

RRĖNJĖT TONA

Shkencė 2 - SHKENCA DHE KĖRKIMI I ZOTIT

www.bota.al

SHKENCA DHE KĖRKIMI I ZOTIT

 

Asnjė shkencėtar nuk ka qenė nė gjendje tė konfirmojė njė mrekulli: historikisht shumica e atyre qė janė pėrkufizuar si “mrekulli”, janė shpjeguar nė dritėn e njohurive tė reja (dhe ajo qė ende nuk mund tė shpjegohet, mund tė jetė e shpjegueshme nė tė ardhmen).

 

                       

A ekziston Zoti? Pėr njerėzit besimtarė, kjo pyetje nuk shtrohet fare, por pėr shkencėn? A mundet “shkenca”, siē e kuptojmė sot, tė hetojė kėtė fushė – dhe tė arrijė tė na japė njė pėrgjigje? Ēėshtja nuk ėshtė e re, dhe nuk ėshtė rastėsi qė ndėr shekuj, filozofėt dhe mendimtarėt e ēdo besimi dhe pale, kanė derdhur lumenj boje pėr tė treguar mendimet e tyre.

Ajo qė ne propozojmė kėtu, ėshtė vetėm njė fragment i vogėl i kėtij diskutimi tė pafund, se si  shkenca dhe shkencėtarėt, mund tė arrijnė nė njė hipotezė tė pėrbashkėt tė ekzistencės ose mos-ekzistencės sė Zotit.

 

Fizika: Shkenca e pastėr.

Kohėt e fundit, ideja se shkenca ėshtė nė gjendje t’i japė njė pėrgjigje kėsaj pyetje, ka rifituar popullaritet, ndihmuar ndoshta nga zbulimi i Higgs Boson, e ashtuquajtura Grimca e Zotit, qė dėshmon ekzistencėn e fushės Higgs, qė pėrshkon tė gjithė universin, dhe me tė cilėn ndėrveprojnė tė gjitha grimcat. Dhe duke vepruar kėshtu, ata fitojnė masėn e tyre.

Pėrtej fizikės, ky ėshtė njė zbulim intrigues qė e justifikon emrin. Grimca e Zotit, shmanget si njė sėmundje epidemike nga shkencėtarėt, por jo nga “burra”, qė kanė qenė gjithmonė nė kėrkim tė diēkaje trashendentale. Deri nė ē’masė shkenca mund tė dėshmojė ekzistencės ose mos-ekzistencėn e Zotit?

 

Njė shpikje njerėzore

Pyetja ndoshta mund tė zgjidhet me logjikė, por e ashtuquajtura provė e madhe nuk ėshtė gjetur ende. Ēdo minutė nė botė vdesin sė paku 100 njerėz: 55.3 milionė tokėsorė largohen ēdo vit nga kjo botė, kryesisht pėr shkak tė hemoragjive celebrale dhe ishemive.

Deri nė vitin 2011, kishin jetuar dhe vdekur nė Tokė 108 miliardė njerėz: pra ata qė mbeten gjallė, pėrbėjnė vetėm 6.8 pėr qind tė gjithė njerėzimit. Njė shembull. Emili Tomas (filozofe nė Universitetin e Durhamit nė Britani) shkroi disa muaj mė parė, se pafundėsia e hapėsirės ėshtė dėshmi e qartė se “Zoti nuk ekziston”.

“Universi ka mė shumė se 13 miliardė vjet, Toka ėshtė rreth 4 miliardė vjet e vjetėr, dhe njerėzit kanė evoluar rreth 200.000 vjet mė parė… pra e barasvlershme me njė pulitje sysh, nė krahasim me kohėn e gjithėsisė” - thotė ajo.

E megjithatė, zoti i feve ėshtė gjithmonė “antropocentrik”, i pėrqendruar tek qeniet e gjalla. “Si mund ta shpjegojmė kėtė? Pėrgjigja mė e thjeshtė, ėshtė se Zoti nuk ekziston”. Pra a mund te jemi shkencėrisht tė sigurt, se Zoti ėshtė njė krijim njerėzor?

 

 

Besime dhe fetė

Pėr besimtarėt, ekzistenca e Perėndisė nuk ka nevojė pėr prova ose justifikim: ėshtė njė akt besimi, dhe ekzistenca e tij ėshtė e njohur tek krijimi. Pėr mė tepėr, qenia hyjnore zbulohet vetėm pėr ata qė janė tė predispozuar ta pranojnė atė. Edhe nė kėtė rast, disa shkencėtarė reflektojnė, ndėrsa mund tė ndihmojnė disa konsiderata historike.

Sot ne e dimė me siguri, se kur njerėzit filluan tė pyesin veten pėr misteret, shpirtrat dhe hyjnitė. Gjetjet nga periudha e Paleolitit (periudha e parė tė parahistorinė: korrespondon me epokėn e akullnajave, pėrkatėsisht nga 2.5 milionė deri nė 10.000 vjet mė parė), sugjerojnė se tė afėrmit tanė tė largėt, adhuronin subjekte tė ndryshme.

 

Besohet se ideja e “perėndive tė mėdha” – e qenieve tė veēanta qė janė nė gjendje tė dėnojnė ose shpėrblejnė, veēanėrisht nė jetėn e pėrtejme – filluan tė dalin pikėrisht 2.5 milionė vjet mė parė, me qėllimin pėr tė shpjeguar, por edhe pėr tė forcuar, bashkuar, frikėsuar dhe kėshtu me radhė.

Ideja e njė ēmimi, njė “parajse”, ndihmon individėt tė jenė mė bashkėpunues, dhe komunitetet tė pėrparojnė.

Sidoqoftė, historizimi i lindjes sė feve, nuk mjafton pėr tė treguar se Perėndia ėshtė njė shpikje njerėzore. Para shpikjes sė stetoskopit, varrosjet e parakohshme qenė njė problem i zakonshėm, siē shihet nga testamentet e lėna nga shumė njerėz nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX.

Rregulli kėrkonte qė kufoma tė mbahej nėn vėzhgim pėr 3 ditė. Nė shekullin e XIX, Europa kishte akoma “spitale pėr tė vdekurit”, ku infermieret kontrollonin trupat, nė pritje tė shenjave tė dekompozimit.

 

Bota e pėrtejme dhe mrekullitė

Nė tė njėjtėn mėnyrė, kjo nuk konfirmon as tezėn e kundėrt, qė pretendon se ka pasur pėrvoja pranė vdekjes, dhe qė kanė pėrjetuar pėr njė kohė tė shkurtėr njė jetė tė pėrtejme plot dritė dhe qetėsi. Pėrkundėr asaj qė ata tregojnė romanet dhe filmat, kjo gjendje nė kufijtė e vdekjes, ėshtė duke u hetuar nga shkenca, sepse shpallja e njė vdekje ėshtė shpesh mė komplekse se sa mund ta mendoni, dhe studimet bėjnė pėrgjegjės pėrdorimin e substancave haluēinogjene – ēka duket se nxit pėrvoja tė ngjashme me gjendjen klinike tė para vdekjes.

Romanet dhe filmat luajnė shumė me kėtė aspekt, por e vėrteta ėshtė se asnjė prej kėtyre hulumtimeve, nuk ka ėndėrruar asnjėherė tė hetojė njė jetė tė pėrtejme hipotetike, apo t’i pėrgjigjet pyetjes sė madhe qė shtruam nė fillim.

Asnjė shkencėtar nuk ka qenė nė gjendje tė konfirmojė njė mrekulli: historikisht shumica e atyre qė janė pėrkufizuar si “mrekulli”, janė shpjeguar nė dritėn e njohurive tė reja (dhe ajo qė ende nuk mund tė shpjegohet, mund tė jetė e shpjegueshme nė tė ardhmen).

Atėherė? Asgjė, jemi pikėrisht nė pikėn e fillimit. Duhet t’i japim tė drejtė Friedrih Niēes, qė shkroi njė shekull mė parė: ”Nė fakt mes fesė dhe shkencės sė vėrtetė nuk ka afėrsi, as miqėsi dhe as armiqėsi: Thjesht ata jetojnė nė planete tė ndryshme!”.

 

Burimi: “Focus”