.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

Parapsikologji - SHQISA E GJASHTĖ, ‘TEKNOLOGJIA E RE’ QĖ PO REALIZOHET(2)

www.telegrafi.com

SHQISA E GJASHTĖ, ‘TEKNOLOGJIA E RE’ QĖ PO REALIZOHET (2)

 

 

            Disa dukuri tė ēuditshme, mendja jonė nuk mund t’i shpjegojė ende plotėsisht. Konfuzioni nuk ėshtė ndjenja e vetme qė ka njeriu kur para tij qėndron personi qė posedon aftėsi mbinatyrore, edhe pse nga kjo mund tė startojmė nė kėrkim tė shqisės sė gjashtė.       

 

 

 

            Prag-vdekja dhe eksperienca jashtė trupit


            6 deri 12 pėr qind e pacientėve qė pėsojnė njė arrest kardiak, raportojnė se kanė pasur njė prag-vdekje, por perceptimet e tilla gjithashtu mund tė rezultojnė nga trauma ,frika, droga, ose nuk kanė asnjė arsye tė dukshme. Mekanizmat e propozuara shpjeguese tė trurit pėrfshijnė tepėr ose pak oksigjen, tepėr dioksid karboni dhe bllokim tė receptorėve glutamate. Pėrshkrimet e tilla na bėjnė tė kthehemi mijėra vjet dhe tė ndajmė temat e pėrbashkėta mes kulturave. Zakonisht ju dėgjoni njė gumėzhimė ose kumbim, sikur ju lėvizni nėpėr njė tunel tė errėt. Mund tė shihni trupin tuaj. i pėrmbushni shpirtrat e tė dashurve. Keni parafytyrimet e jetės tuaj dhe ndjeni gėzim, por nė fund largoheni nga drita dhe ktheheni nė Tokė.

            Shumė njerėz e marrin kėtė gjendje si dėshmi e jetės pas vdekjes, por psikologu britanik Susan Blackmore dhe tė tjerėt, janė pėrpjekur tė shpjegojnė secilin nga elementet fiziologjikisht. Tuneli dhe drita mund tė rezultojė nga mungesa e oksigjenit nė lėvoren vizuale. Aktiviteti i parregullt nė lobet e pėrkohshme mund tė shkaktojė parafytyrimet. Njė ndjenjė e kėnaqėsisė si rezultat i lirimit tė endorfinės. Pasi vijnė nė vete, njerėzit ndonjėherė pretendojnė se kanė dėshmuar ngjarjet qė ndodhin rreth tyre, ndėrsa ata ishin klinikisht tė vdekur, por kėto llogari mund tė rezultojnė nga njė supozim apo kujtime tė rreme.
Ndėrsa eksperienca jashtė trupit pėrjetohet prej rreth 5 dhe 20 pėr qind e njerėzve tė shėndetshėm. Shumica e hulumtuesve besojnė se ndodh kur ne nuk mund tė integrohemi nė tė gjitha tė dhėnat lidhur me vendin tonė nė hapėsirė, vizion, prekje, bilanc dhe sensin e pozicionit tė trupit. Dėmtimi ose stimulimi elektrik nė kryqėzimin temporoparietal, njė zonė nė tru qė sjell kėto shqisa sė bashku, shpesh ēon nė gjendjen e eksperiencės jashtė trupit.

            Kohėt e fundit Jason Braithwaite nė Universitetin e Birmingamit ka treguar, se njerėzit qė pėrjetojnė eksperiencėn jashtė trupit (dhe nėse ju ndodh njėherė, ka tė tė ngjarė qė t’ju ndodhė pėrsėri) vuajnė nga “cortical hyperexcitability”, qė do tė thotė se valėt e aktivitetit nė tru shkaktohen me lehtėsi. Aktivitet i tillė mund tė shtrembėrojnė perceptimin ndijor.
Neurologu Kevin Nelson argumenton se prag-vdekja dhe eksperienca jashtė trupit mund tė rezultojė nga anomalitė nė sistemin e zgjimit, i cili rregullon gjendjen tonė tė ndėrgjegjes. Ai ka treguar, se njerėzit, tė cilėt kanė pėrvoja tė tilla anormale gjithashtu raportojnė qė kanė mė shumė ndėrhyrje nė gjysmė-ėndėrrime, ndėrsa bien nė gjumė ose zgjohen.

            Willoughby Britton i Brown University ka treguar se pėrjetuesit nuk tregojnė aftėsi tė kėqija pėrballuese. ”Ka njė tendencė pėr pathologji tė pazakonshme apo pėrvoja fetare”, thotė Britton. ”Ėshtė e lehtė tė nxjerrim pėrfundimin e pabazė se truri i tyre ėshtė pak rrėmujė dhe se ata duhet tė jenė tė ēmendur. Por sjelljet mė pozitive tė kėtyre pėrballuese tė eksperiencave tregojnė, se ata janė shumė tė shėndetshėm psikologjikisht.”

 

 

 

            Kontakti me shpirtrat


            Sipas Gallup, 32 pėr qind e amerikanėve pohojnė se shpirtrat e tė vdekurve mund tė kthehen dhe 37 pėr qind besojnė se pėrhumben ose vėrtiten nė shtėpi. Njė tjetėr grup prej 16 pėr qind nuk janė tė sigurt. Shumica e takimeve paranormale nuk pėrbėjnė histori, nė veēanti ato me fantazma. Ato pėrbėhen nga diēka qė shohim nga kėndi i syrit, apo dėgjimi i njė tingulli tė ēuditshėm natėn vonė, perceptime, qė zakonisht mund tė shkaktohen nga truket e dritės, ose kafshėt shtėpiake. Pėr mė tepėr, ju keni gati nė kokėn tuaj, atė qė ju mund tė shihni ose tė dėgjoni dhe truri juaj ėshtė shpesh i lumtur tė detyrohet, duke paraqitur njė iluzion, sidomos kur jeni tė lodhur apo tė frikėsuar.

            Ndoshta prova mė bindėse e njė ndėshkimi ėshtė ajo, qė quhet njė ndjenjė e prezencės, ndjenja se njė agjent ėshtė me ju, zakonisht mė pak se disa metra larg. Njė ndjenjė e tillė ėshtė shpjeguar si njė formė e pėrvojės, nė tė cilėn imazhi i trupit tuaj ėshtė dyfishuar. Hulumtuesit kanė propozuar gjithashtu, qė ne kemi njė sistem evoluar pėr tė ndjerė praninė e tė tjerėve, sipas tė cilit ju jeni shpesh nė dijeni, se dikush ėshtė afėr jush edhe pa vetėdije. (Mbyllni sytė tuaj, ndėrsa jeni ulur pranė dikujt qė tė pėrjetoni kėtė efekt). Ndoshta ne mund tė kemi halucinacione nė kėtė kuptim.

            Njė ndjenjė e prezencės shpesh lind nė mjedise ekstreme dhe situata tė tilla si, kur jeni tė ekspozuar nė njė tė ftohtė tė madh, tė izoluar, nė lartėsi, ose kur jeni duke vuajtur nga njė lodhje, frikė , uri, apo monotoni. Alpinistėt shpesh raportojnė halucinacione tė tilla. Ernest Shackleton shkruan se gjatė njė marshimi 36 orėsh nė Antarktida, “Mė dukej shpesh se ne ishim katėr, jo tre”, dhe shokėt e tij kishin tė njėjtėn ndjenjė. Frika dhe vetmia janė tė dyja tregues pėr tė plotėsuar zbulimin tonė tė agjentėve nė mjedis. Ato na bėjnė vigjilentė.

            Kur humbim tė afėrmit, rriten shanset e njė vizitori. Kur tė dashurit ndahen prej nesh para kohe, zakonisht shfaqen nė kėtė mėnyrė nė vitin e parė pas vdekjes sė tyre. Tė mbijetuarit mund tė shohin apo tė dėgjojnė diēka, ose mė sė shpeshti, vetėm tė kenė njė ndjenjė tė afėrsisė.

            Ose, mė rrallė ndodh afėrsia ekstreme. Nė 1970, Elisabeth Kubler-Ross, psikiatre, qė u bė e famshme nga fazat e saj tė modelit tė fatkeqėsisė, ngriti njė qendėr pėr trajtime shpirtėrore pranė San Diego. Gjatė njė seancė atje, njė i vetė-shpallur i sėmurė psikik, Jay Barham, fiku dritat dhe pretendonte tė kishte identitete tė ndryshme shpirtėrore, kėshtu qė ai mund tė kishte marrėdhėnie seksuale me tė vejat e tyre. Njė viktimė tha mė vonė, “unė e kisha tė nevojshme tė besoja.”

            Individėt neurotikė janė mė tė ndjeshėm ndaj kontaktit tė perceptuar. Neuroza mund tė intensifikojė elemente tė pikėllimit, tė tilla si ankthi. Tė sėmurėt me epilepsi, gjithashtu kanė pėrvoja me shumė kontakte. Shkencėtarėt kanė qenė nė gjendje pėr tė nxitur ndjenjėn e pranisė, duke vendosur magnet mbi subjekte tė pėrkohshme, duke bėrė qė disa tė propozojnė se edhe fusha magnetike e Tokės mund tė jetė e mjaftueshme pėr tė bėrė lokacione tė caktuara, ku tė ndjehen tė pėrhumbur.

            Fakti se njerėzit ndjejnė prani mė shpesh kur pėrjetojnė dhimbjen, sugjeron se kontakti me shpirtrat mund tė jetė mė shumė se njė iluzion, ajo mund tė jetė njė formė e shėndetshme e pėrballimit.

 

 

            Njė dėshirė pėr Paranormalen


            Ndjeshmėria ndaj kujtimeve tė rreme ju lejon qė tė pėrshtatni pėrvojat e njė rrėfimi paranormal.
            Traumat nė fėmijėri dhe ndonjė histori ose ngjarje negative gjatė jetės, gjithashtu mund tė rrisin besimin nė paranormale. Psikologu Harvey Irwin, ka sugjeruar se pėrvoja e hershme me kontrollin e zvogėluar ēon nė nevojėn pėr zotėrim; besimi paranormal bėhet njė mėnyrė pėr tė kuptuar ngjarjet anormale. Nė tė vėrtetė, dėshira pėr kontroll ėshtė njė parashikues i fortė i konstatimit tė modelit. Jennifer Whitson dhe Adami Galinsky tregojnė, se kur subjektet e shėndetshme ndjejnė njė kufizim ose mungesė tė kontrollit, ata kanė mė shumė gjasa tė shohin imazhet nė dėborė si zhurma vizuale, tė mbėshteten nė ritualet supersticioze pėr t’i shpjeguar rastėsitė si komplote.

            Nga ana tjetėr, “ekziston njė korrelacion i dobėt, por nė pėrputhje, mes besimeve paranormale dhe masave tė ndryshme tė mospėrshtatjes psikologjike, nėse jeni duke kėrkuar njė tendencė drejt depresionit apo manisė “, thotė Chris French, udhėheqėsi i “Kėrkimit pėr Psikologji Anormale” nė Goldsmiths, Universiteti i Londrės. Ndėrsa disa dalin nė pėrfundimin, se nė qoftė se ju besoni nė ESP apo fantazma ju jeni tė ēmendur, “qė ėshtė tepėr naive dhe e thjeshtė”, thotė French. “Ka situata kur kėto besime mund tė jenė tė dobishme psikologjikisht, si njė formė pėrballuese, pėr shembull. Ky ėshtė njė kėndvėshtrim shumė i ndėrlikuar”.

            Besimtarėt paranormalė shfaqin edhe shumė tipare qė mund tė konsiderohen pozitive (brenda arsyes): Ata janė mė intuitivė, tė hapur pėr tė pėrjetuar, dhe kėrkues tė ndjesive. Psikologia Susan Blackmore, e cila studioi nga besimtarėt deri tek skeptikėt, i ka parė tė dyja anėt e spektrit. Ajo thotė, se ėshtė personi i vetėm qė ka qenė nė kėshillin ekzekutiv tė dy shoqatave pėr Kėrkime Psikike dhe Komiteti pėr Hetimin Skeptik. ”Unė mund t’ju them se besimtarėt kanė pjesė shumė mė tė mira.”

 

            Fund

 

(1)