.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

Parapsikologji - SHQISA E GJASHTĖ, ‘TEKNOLOGJIA E RE’ QĖ PO REALIZOHET(1)

www.telegrafi.com

      

SHQISA E GJASHTĖ, ‘TEKNOLOGJIA E RE’ QĖ PO REALIZOHET (1)

 

 

            Disa dukuri tė ēuditshme, mendja jonė nuk mund t’i shpjegojė ende plotėsisht. Konfuzioni nuk ėshtė ndjenja e vetme qė ka njeriu kur para tij qėndron personi qė posedon aftėsi mbinatyrore, edhe pse nga kjo mund tė startojmė nė kėrkim tė shqisės sė gjashtė.

 

 

 

            Pėrvoja anormale dhe Deja vu


            Ndoshta ju e keni jetuar kėtė moment mė parė. Ndoshta ju jeni duke parė veten nė njė distancė, si asnjėherė tjetėr. Pėrvojat anormale janė reale dhe mund tė ndryshojnė jetėn. Po kjo nuk do tė thotė se ato ekzistojnė edhe jashtė kokės tuaj.

            Ekzistojnė shanset, qė nė njė moment nė jetėn tuaj, dikush ka kureshtje pėr ju. Ndoshta ju keni qenė nė dyqan, duke ecur pėrgjatė trotuarit, ulur nė njė autobus… Dhe pa pritur, kur ktheni kokėn pėr tė parė, sytė e kureshtarit takohen me tuajit.

            Ju pėrjetuat njė pėrvojė anormale.

            Jeta, ashtu si e pėrjetojmė atė, nuk ėshtė vetėm njė seri e mendimeve dhe ngjarjeve tė pakoordinuara, por ėshtė njė rrėfim koherent i shpalosur nė njė univers tė rregullt. Ndonjėherė ne kemi pėrvoja qė nuk pėrshtaten me pritjet tona dhe madje mund tė kundėrshtojnė atė, qė shkenca na ka mėsuar se ėshtė e mundur. Nė pėrpjekjet tona pėr tė akomoduar fenomene tė tilla tė veēuara, ne shpesh tregojmė forca apo entitete tė paprovuara. Ne fillojmė tė besojmė nė paranormalen.

            Pėrvoja anormale e kėsaj varion, nga njė ndjenjė e ēuditshme, deri nė njė hapėsirė tė madhe me ndjenja jashtė trupit tuaj. Ne shpesh i shpjegojmė pėrvojat e tilla, duke pėrdorur konceptet qė lidhen me shpirtrat, fatin, magjinė, kompetencat psikike, energjinė e jetės, ose mė entitete tokėsore (dhe jashtėtokėsor). Shpjegime tė tilla janė shpesh mė shumė tėrheqėse, ose tė paktėn mė intuitive, se sa duke fajėsuar njė pėrvojė tė ēuditshme nga njė mashtrim i mendjes.
            Njė nga pėrvojat mė tė zakonshme anormale ėshtė ndjenja e tė qenit tė survejuar. Kur ju shihni dikė qė ka ngulur vėshtrimin direkt tek ju, emocionet aktivizohen: mund tė jetė eksituese, inkurajuese ose e mėrzitshme dhe kjo mund t’ju ngarkojė duke dhėnė pėrshtypjen se vėshtrimet transferojnė energji. Mė tej, nė qoftė se ju ndiheni tė parehatshėm dhe kontrolloni pėr tė parė nėse dikush ėshtė duke iu vėshtruar, lėvizja juaj mund tė tėrheqė vėmendjen, duke konfirmuar dyshimet tuaja.

 

 

            Njė pėrvojė e zakonshme ėshtė Deja Vu, njė fenomen qė shfaqet nė dy nga tre njerėz. Shumica prej nesh i kushtojnė pak vėmendje asaj, duke e konsideruar si njė lemzė mendore. Nė tė vėrtetė, hulumtuesit propozojė qė kjo ėshtė njė ndjenjė e familjaritetit tė ngjarjeve pa kujtesė, sepse diēka ėshtė e njohur, ose ndoshta mund tė jetė njė ēėshtje e kohės nė tru , ku mendimet janė pėrjetuar dy herė pėr shkak tė njė vonese tė vogėl dhe shfaqja e dytė ėshtė njė ndjesi e ēuditshme e pėrsėritje. Por disa njerėz besojnė se kjo ėshtė njė paraqitje e shkurtėr e njė jete tė kaluar.

            Ndėrsa pėrvojat anormale mund tė shoqėrohen me kushte tė vėshtira, patologji personale, apo deficite konjitive (tė njohjes), vetė pėrvojat, jo gjithmonė mund tė jenė aq tė kėqija dhe nė fakt mund tė jenė shpikje tė shėndetshme. Ato janė vetėm pėrpjekjet tona pėr tė bėrė tė kuptueshme njė situatė tė pazakontė. Nė fund tė fundit, nuk ka asgjė mė tė mirė, se mendja qė pėlqen njė histori tė mirė.

 

            Rastėsitė kuptimplota


            Gati ēdokush do tė dridhet nė situatat kur dėgjon tė njėjtėn frazė dy herė brenda njė ore, duke u takuar me dikė qė ka tė njėjtėn ditėlindje me ty dhe thua: “Epo, si ka mundėsi!” Momente tė tilla ndodhin kur ne ngacmojmė modele, njė aftėsi (dhe detyrim) i ndėrtuar nė tru nga fazat mė tė hershme tė perceptimit.

            Gjetja e modelit ėshtė aq thelbėsore pėr mbijetesėn dhe suksesin, saqė ne shohim modele kudo, madje edhe nė tė dhėna tė rastit, njė fenomen i quajtur apofenia. Ne dallojmė fytyra nėpėr re dhe dėgjojmė mesazhe tė regjistruara qė luhen mė pas. Dhe, ndėrsa ne presim njė nivel tė rregullit nė botė, nė rastin tonė, diktuesi i modelit ik prej nesh dhe bėn njė lidhje, qė ne nuk e prisnim. Kur ndodh kjo, ne kėrkojmė nė mėnyrė tė pandėrgjegjshme, njė shpjegim.

            Njė tipar kyē qė parashikon njė besim nė teoritė e konspiracionit ėshtė paranoja. Kur jeni paranojak, jeni gjithmonė nė vėzhgim pėr agjentė (pėrfshirė agjentėt e fshehtė) qė punojnė kundėr jush. Njė sasi e vogėl e ankthit ėshtė pozitive, ajo ju mban me kėmbė nė tokė, por nėse ėshtė me doza tė larta, mund ta gjeni veten duke jetuar nė njė kasolle nė mes tė pyllit.

            Njė tipar i personalitetit i quajtur “i hapur ndaj pėrjetimeve” gjithashtu mundėson besimet paranojake, si kuriozitet dhe imagjinata fton ide tė reja, duke pėrfshirė edhe ato qė janė aq tė parėndėsishme. Njerėzit tė cilėt janė mosbesues dhe armiqėsorė kanė gjithashtu tė ngjarė tė ngrenė dyshime pėr autoritetin. Ata me njė pozicion tė jashtėm kontrollues, tė cilėt minimizojnė ndikimin nė jetėn e tyre, kanė tendencė pėr tė fajėsuar grupet e tjera, duke pėrfshirė fatin apo komplotet sekrete.

            Njė tjetėr tipar qė mund tė jetė pėrgjegjės pėr besimet nė komplote, fatin dhe njė ndjenjė tė gjashtė ėshtė tendenca pėr besim. Nė njė studim, subjektet intuitive tregojnė njė mėnyrė tė menduari mė referencial, i cili ėshtė besimi, se njerėzit janė duke folur pėr ju, ose qė ngjarjet e pėrditshme tė tilla si ndryshimet e lehta tė trafikut janė tė destinuara posaēėrisht pėr ju.

 

            Aftėsitė psikike


            Sipas njė sondazhi tė Gallup, dy nė tre amerikanė besojnė, ose nuk janė tė sigurt pėr ESP, njė kategori e fenomeneve qė pėrfshin parashikimin, duke e parė si tė largėt dhe telepati mendore. Shkencėtarėt nuk mund tė shpjegojė ēdo rast tė veēantė tė supozuar si ESP, por ata kanė identifikuar forcat e gjera psikologjike qė pėrfshihen. Njėra ėshtė vėmendja jonė selektive. Ju ndoshta mendoni pėr shokėt tuaj shumė dhe ndoshta ata ju telefonojnė shpesh, por kur kėto mendime dhe thirrje mbivendosen ne vėrejmė njė rastėsi, duke injoruar tė gjitha herėt qė ato nuk pėrputhen.

 

 

 

            Ne gjithashtu kemi memorie tė pasigurt. Vetėm duke imagjinuar njė pėrvojė tė kaluar mund tė krijojnė pėrshtypje tė rreme, se me tė vėrtetė ka ndodhur, kėshtu qė kujtimet e ėndrrave “parashikuese” mund tė shtrembėrohen e tė pėrshtaten nė rast se ato ishin gjoja parashikuese. Dhe pėr mė tepėr ėshtė edhe egocentrizmi ynė. Hulumtimet tregojnė se ne e gjejmė veten tė pėrfshirė nė rastėsi shumė mė tepėr tė surprizuar, sesa nė rastėsi identike, sepse ne mendojmė se jemi disi tė veēantė. (Po, e di, ti je me tė vėrtetė i veēantė.)

            Njė tjetėr fenomen qė mbėshtetet nė rastėsi, ėshtė ndjenja e psikokinesisė (PK), ose “mendja para ēėshtjes”. Shitja e shpejtė e librit “Sekreti”, me “ligjin e tij tė tėrheqjes” ku pasqyrohet njė tėrheqje e jashtme pėr ju, demonstron urinė tonė pėr besim nė PK. Rhonda Byrne, autore e “Sekreti”, raporton se ka shėruar shikimin e saj dhe humbi peshė vetėm pėrmes dėshirės. Njė grup studiuesish udhėhequr nga psikologu Emily Pronin zbuloi njė paragjykim pėr tė besuar nė shkakun mendor edhe mes studentėve tė Ivy League. Ata ishin tė bindur se do shkaktonin reagime edhe te njė student tjetėr, duke i qėndruar besnik njė kukulle voodoo dhe se do tė ndikuar nė rezultatin e Super Bowl vetėm duke shikuar nė televizor ndeshjen tė fokusuar.

            Pronin argumenton, se rastėsia e dukshme mendore mbėshtetet nė tė njėjtat rregulla tė pranuara, qė ne pėrdorim pėr tė vlerėsuar rastėsinė kudo. Nė mėnyrė tipike, nė qoftė se ngjarja A ndodh para ngjarjes B, nėse nuk ka shkaqe tė tjera tė dukshme tė B dhe nėse A dhe B janė konceptualisht tė ngjashme, A duket tė ketė shkaktuar B. Kjo linjė e tė menduarit zbatohet automatikisht, edhe nėse ngjarja A ėshtė thjesht e menduar.

            Si me shumicėn e formave tė besimit paranormal, njerėzit qė nuk e kuptojnė se kanė kontrollin e jetės sė tyre, kanė mė shumė tė ngjarė qė tė besojnė nė parashikim, ndoshta pėr shkak se pranojnė parashikimet mendojnė se e ardhmja ėshtė e pėrcaktuar tashmė aty, pa kontributin tuaj.

 

 

            Peter Brugger, kreu i neuropsikologjisė nė Spitalin Universitar Zyrih, ka zbuluar se njerėzit mė sė shumti besojnė dhe pėrjetojnė mendimet mbi ēėshtje dhe parashikimit janė njė model informatues. Ata kanė mė shumė tė ngjarė tė shohin shkurtimisht vargjet e letrave si fjalėt apo imazhet e shkartisura si fytyrat dhe janė tė shpejtė pėr tė dalė me njė fjalė qė formon njė urė konceptuale mes dy fjalėve tė tjera. Pėrvoja e ESP ose psikokinesės kėrkon tė shohim njė lidhje mes njė mendimi dhe njė ngjarje.

            Njerėzit me ndjesi kėrkimi tė larta, ata qė kėrkojnė pėr risi dhe ngjarje emocionuese, janė edhe mė stimulues nė besimet dhe pėrvojat paranormale. Ata ndoshta tėrhiqen nga ideja e njė bote tė banuar nga forcat misterioze. Pra, duke qenė njė model pėr gjetjen e ndjesi-kėrkuesit, tregon se kanė mė shumė tė ngjarė tė pėrjetojnė rastėsi tė rastėsishme sė pari dhe pastaj ka shumė tė ngjarė qė tė mendojnė shpjegime tė pazakonta pėr to, transmeton Telegrafi.

 

            Vazhdon....

 (2)