Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

GAZETA METRO

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

RRĖNJĖT TONA

Shkencė 2 - SHTATZĖNIA E PADĖSHIRUAR DHE ABORTI

Shkruan: Dr. Shkelzen KRASNIQI

SHTATZĖNIA E PADĖSHIRUAR DHE ABORTI

 

Ēdo ndėrprerje e shtatzėnisė ėshtė e rrezikshme dhe mund tė ketė pasoja shumė tė rėnda pėr shėndetin e femrės, madje edhe kur kryhet nė kushtet mė tė volitshme dhe nga ekspertėt mė tė mirė.

      

            Shtatzėnia ėshtė njė proces natyror qė pėrfshin periudhėn prej fekondimit tė qelizės vezė e gjer nė aktin e lindjes dhe ka pėr qėllim kri­jimin e pasardhėsve tė njeriut. Sjellja e fėmijės nė jetė ėshtė njė nga pėrvojat mė tė ēmueshme nė jetėn e femrės. Mirėpo, nė disa raste shtatzėnia ndodh pėrkundėr dėshirės sė femrės dhe atėherė bėhet fjalė pėr shtatzėni tė padėshiruar. Mė sė shpeshti haset tė femrat tė cilat nuk kanė lidhje marte­sore ose fryti mund tė jetė i padėshiru­ar pėr shkaqe shėndetėsore, ekonomike ose etike.

 

            Ēka duhet bėrė pėr tė mos ardhur gjer tė shtatzėnia e padėshiruar?

 

            Sė pari duhet ditur se pėr tė pasur mar­rėdhėnie seksuale mes dy partnerėve nuk ėshtė e nevojshme vetėm pjekuria fizike, por njė rol tė rėndėsishėm luan edhe pjekuria psikike. Nga ana tjetėr, mjekėsia bashkėkohore disponon me metoda tė ndryshme kontracepsioni pėr mbrojtje nga shtatzėnia e padėshiruar. Por pėrkundėr tė gjitha kėtyre mjeteve kontraceptive, shumė femra nuk pėrdorin asnjėrėn prej tyre, duke rrezikuar kėshtu qė t'i nėnshtro­hen abortit. Shkaqe tė mospėrdorimit te kontracepsionit janė turpi, frika, paragjykimet ndaj shkuarjes nė kėshillimoret pėr kontracepsion, mosdi­ja dhe mungesa e informimit; pastaj mendimi primitiv se vetėm gruaja duhet kujdesur pėr ruajtje nga shtatzėnia e jo edhe partneri etj. Metoda e vetme pėr lirim nga shtatzėnia e padėshiruar ėshtė aborti, i cili paraqet ndėrprerjen e shtatzėnisė gjer nė mua­jin e shtatė (javėn e 28).

 

 

Aborti mund tė jetė:

 

1. Aborti legal artificial - kur bėhet pėr shkaqe tė arsyeshme shėndetėsore, sociale, etike dhe atė pas pėlqimit tė komisionit mjekėsor. Pėr kėto shkaqe lejohet aborti vetėm gjer nė fund tė muajit tė tretė tė shtatzėnisė, kurse pas kėsaj kohe aborti lejohet vetėm nėse ekzistojnė indikacione vitale mjekėsore. Ky abort kryhet me kire­tazhe ose me aspirim me vakum gjer nė muajin e tretė, kurse mė vonė bėhet me njė prerje tė vogėl cesarike, qoftė me rrugė abdominale ose vagjinale.

 

            2. Aborti ilegal, i dhunshėm apo kriminal - kur kryhet pa pėlqimin e komisionit mjekėsor dhe bėhet nga ana e mjekėve tė pandėrgjegjshėm, mamive, laikeve ose nga vetė shtatzėna. Pėr kėto qėl­lime pėrdoren; mjetė tė ndryshme kimike (shume tė rrezikshme janė sidomos kripėrat e brendshme tė mitrės, bartjes sė sendeve tė rėnda, kėrcimit nga lartėsia, pastaj pėrdoren rrėnje e pjesė tjera tė bimėve, gjilpėra, tela etj.

           

Ėshtė brengosės sidomos fakti se njė numėr gjithnjė e mė i madh i vajzave tė pamartuara haset para dyerve tė ambulancave gjinekologjike, duke prit­ur pėr abortim, si tė vetmen rrugėdalje pėr shtatzėninė e tyre tė padėshiruar, edhe kur dihet se ēdo ndėrprerje e shtatzėnisė ėshtė e rrezikshme dhe mund tė ketė pasoja shumė tė rėnda pėr shėndetin e femrės, madje edhe kur kryhet nė kushtet mė tė volitshme dhe nga ekspertėt mė tė mirė. Komplikimet qė mund tė ndodhin gjatė e pas abortimit janė infeksionet e organeve gjenitale, gjakderdhjet e shpeshherė, sidomos tė dėshtimet e dhunshme, shpėrthimi i mitrės, (perfo­ratio uteri) qė pėrcillet me njė gjendje tė rėnde tė organizmit e qė mund tė jetė edhe vdekjeprurės. Nj pasojė mjaft e rėndė qė mund tė ndikojė nė jetėn e mėvonshme dhe nė marrėd­hėniet bashkėshortore ėshtė steriliteti i gruas.