.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Tema tė tjera - Simpatia kundrjet gjithė njerėzimit

Shkruan: Getoar KRASNIQI

  

     SIMPATIA KUNDREJT GJITHĖ NJERĖZIMIT

 

   Bėrja e krahasimeve mes unikateve ėshtė e pakuptimit, ndoshta edhe e marrė. Njeriu mund tė bėjė krahasime vetėm mes kopjeve dhe assesi mes qenieve tė llojit tė veēan. Bėrja e krahasimeve ėshtė gjithashtu edhe jo religjioze. Vetėkuptohet, se njė i zi i pėrngjanė njė tė ziu tjetėr mė shumė se sa njė tė bardhi, p.sh.  hunda, forma e fytyrės etj. Megjithatė, kėta nuk kanė gjėra tė njėjta por tė pėrafėrta, pasi asnjė njeri nuk i ngjanė plotėsisht tjetrit, bile edhe pigmenti i ngjyrės sė lėkurės ėshtė i ndryshėm.

 

            Ngjashmėria mes njerėzve

 

            Shumica e konsiderojnė krahasimin mes njerėzve si jo tė moralshėm dhe tė pakuptimtė, ky qėndrim megjithatė nuk ėshtė edhe plotėsisht i gabuar.

            Pėr ta kuptuar saktė tė gjithė kėtė koncept, duhet njė gjė tė qartėsohet. Ndėrgjegje ėshtė e njėjtė tek tė gjithė njerėzit, me kėtė mendohet, se ne njerėzit, thellė nė brenditė tonė, jemi tė njėjtė. Ajo ēfarė neve na dallon, ėshtė shpirti dhe dukja e jashtme fizike. Pa kurrfarė dyshimi, tė gjithė njerėzit duken ndryshe dhe paraqesin karakteristika tė ndryshme. Nėse dy njerėz e kanė njė mendim tė njėjtė kjo nuk do tė thotė se nė karaktere janė tė njėjtė, megjithėse kanė qėndrim tė njėjtė ndaj jetės, secili njeri nė formėn e vet ėshtė plotėsisht  tjetėr.

            Secili njeri ėshtė njė individ, njė unikat. Por kjo nuk ėshtė arsyeja pėr tė qenė ambicioz, dhe assesi egoist. Ndėrgjegjja, e cila ėshtė e njėjtė tek tė gjithė, bėnė qė tė gjithė njerėzit tė duken simpatik, pasi qė ajo i lidhė ata. Njerėzit qė dėgjojnė ndėrgjegjen e tyre, arrijnė gjithnjė tek i njėjti pėrfundim. Nėse kemi tė bėjmė me ndonjė vendim, p. sh. se ēfarė ėshtė e drejtė dhe ēfarė ėshtė e padrejtė, tė gjithė ata njerėz qė veprojnė sipas ndėrgjegjes sė tyre, arrijnė gjithnjė te i njėjti pėrfundim. Kjo, pasi  ndėrgjegjja, njerėzit gjithnjė i drejton dhe i bind  pėr atė se ēfarė ėshtė e drejtė e ēfarė e padrejtė, ēfarė ėshtė e saktė e ēfarė e gabuar. Vetė dukja e njeriut si njė unikat nė vete dėshmon dhe njė herė ekzistencėn e Zotit.

            Bėrja e krahasimeve mes unikateve ėshtė e pakuptimit, ndoshta edhe e marrė. Njeriu mund tė bėjė krahasime vetėm mes kopjeve dhe assesi mes qenieve tė llojit tė veēan. Bėrja e krahasimeve ėshtė gjithashtu edhe jo religjioze. Vetėkuptohet, se njė i zi i pėrngjanė njė tė ziu tjetėr mė shumė se sa njė tė bardhi, p.sh.  hunda, forma e fytyrės etj. Megjithatė, kėta nuk kanė gjėra tė njėjta por tė pėrafėrta, pasi asnjė njeri nuk i ngjanė plotėsisht tjetrit, bile edhe pigmenti i ngjyrės sė lėkurės ėshtė i ndryshėm. Njerėzit qė nė dukje i pėrngjajnė njėri-tjetrit, ndryshojnė nė realitet plotėsisht nga njėri- tjetri. Ngjashmėria nuk ka kurrfarė domethėnie. E vetmja qė i lidhė njerėzit ėshtė etika dhe morali.  Bazuar nė arsyet e lartpėrmendura, nuk duhet qė askush tė druaj, se ka edhe njė asi-kėsi. Secili mund tė niset nga ajo se ai ėshtė lloj i veēantė, dhe ashtu siē ėshtė, duhet tė respektohet dhe akceptohet nga tė tjerėt. Nė tė njėjtin kontekst, edhe ai vetė do i respektoj dhe akceptoj tė tjerėt, pasi ai e di, se edhe njerėzit  e tjerė janė qenie tė llojit tė veēant dhe qenie tė mrekullueshme mu sikurse ai vet. Pėr kėtė arsyeje, ai e nderon tjetrin dhe me dinjitet sillet ndaj tij.  Falė ndėrgjegjes, e cila ėshtė e njėjtė tek tė gjithė njerėzit, ata edhe kanė qėndrim simpatik kundrejt njėri-tjetrit edhe mirėkuptohen pėr mrekulli mes veti.

 

Gjithēka ėshtė krijuar nga Zoti

 

            Teoria e evolucionit e cila pretendon se jeta ėshtė krijuar rastėsisht, sot mė, pothuajse nuk qėndron. Teoria, sipas sė cilės tė gjitha gjallesat dhe jeta ka marr frymė pėrmes njė krijuesi, sot mbėshtetet edhe nga shkenca moderne, edhe pse pa vullnetin dhe dėshirėn e saj.

            Pasi qė gjithēka ėshtė krijuar nga Zoti, duhet qė njerėzimit nė pėrgjithėsi t’i sheh gjėrat e mira. Njerėzit nuk duhet qė tė urrehen mes veti, pėrkundrazi ta duanė njėri-tjetrin. Secili duhet ta ketė tė qartė, se gjithēka qė Zoti ka krijuar, ėshtė e mirė dhe e bukur, dhe krijesat e Zotit duhet tė respektohen, nderohen dhe dashurohen. Tė gjitha luftėrat dhe tė gjitha konfliktet, qė janė pėrhapur aq shumė mes njerėzve, nuk do tė ndodheshin, nėse njerėzimi do tė ishte i vetėdijshėm pėr kėto fakte. Egoizmi, ambiciet dhe tė gjitha vetit e ndryshme satanike do tė zhdukeshin, nėse njeriu do ta kishte kuptuar, se gjithēka ėshtė krijuar nga Zoti dhe e gjithė kjo mrekulli ėshtė shumė e bukur dhe meriton dashuri.

 

Si pėrfundim

 

            Ne pamė se secili njeri ėshtė unikat nė vete, pra njė qenie e veēantė dhe e papėrsėritshme. Nga kjo logjik njeriu duhet tė mendoj, se pėr ēfarė arsyeje ėshtė krijuar dhe cila ėshtė detyra e tij nė kėtė botė. Pasi ne tani dimė se secili nga ne ėshtė i veēantė, njeriu duhet tė ndihet i lumtur dhe ta falėnderoj Zotin pėr kėto mirėsi.  Ai duhet ta sheh vetėn si njė qenie e veēantė, si diēka e nderuar. Besimi i gabueshėm, se ka njerėz tė ngjashėm, bie vetėm deri te urrejtja, pasi qė njeriu nuk do konsiderohet si diēka e veēantė. Vetė nga natyra e tij, njeriu nuk dėshiron qė tė ketė njė pasqyrim tė vetin. Ngjashmėria  ēon kah imitimi, derisa imitimi ėshtė mashtrim i vetvetes.

            Pasi tani e kemi tė qartė, se gjithēka ėshtė krijuar nga Zoti, dimė gjithashtu, se ne tė gjithė duhet t’i shohim gjėrat me sy tė mirė.

            Ne do tė ndiheshim mirė dhe tė lumtur nė kėtė botė, nėse ne kėtė e introvertojmė, pra e pėrpunojmė shpirtėrisht, dhe nėse ne, sė paku, mundohemi t’i duam njerėzit edhe kur jemi nga ata tė urryer. Dhe jo secili nga ne e ka kėtė koncept tė mrekullueshėm, tė cilin e kam pėrshkruan unė.

            Edhe nėse njeriu i ėshtė ekspozuar sfidave tė ndryshme, ai duhet tė pėrpiqet tė ketė durim dhe mbi tė gjitha, t’i sheh gjėrat e mira, gjėrat pozitive.

            Trajtoje tjetrin, ashti si ti dėshiron tė trajtohesh nga ai, dėshiroj tjetrit atė qė ia dėshiron vetes.

 

 

Vetė binjakėt ndryshojnė nga njėri-tjetri, si nė karakter ashtu edhe nė dukje tė jashtme. Nė shikim tė parė duket  ashtu, sikurse binjakėt nuk dallohen, por nė fakt, nėse njeriu qėndron bashkė me kėta njerėz tė mrekullueshėm pėr njė kohė mė tė gjatė, shpejt arrin tė bėjė dallimin mes tyre.

 

 

 

Binjaket  Olsen